2013 Spalio 21

«Aš vieną pavyzdį tiktai noriu. Be skaidrių»

veidas.lt


Pinchos Fridberg

2012 metų lapkričio 16 Europos forume „Vieninga Europa — vieninga istorija“ tapau p. Ingridos Vilkienės — Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti direktoriaus pavaduotojos ir Švietimo programų koordinatorės — pranešimo gyvu liudininku. Būtent taip ją pristatė posedžio pirmininkas dr. N. Šepetys, kuris pridūrė, kad „ji atveda į protą, skatina, sukrečia mąstyti istorijos mokytojus“.

Forume dalyvavo ne tik visų Europos sąjungos šalių, bet ir buvusių sovietinių respublikų – Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldavijos ir kt. atstovai. Baigiamoji p. Vilkienės kalbos dalis padarė man (deja, tiktai man) tokį gilų įspūdį, jog nutariau atspausdinti jos stenogramą. Stenogramoje nepraleistas nė vienas žodis! Tai lengva įsitikinti, išklausius esantį You Tube vaizdo klipą. Ši procedūra užima tiktai 5 minutes ir 3 sekundes.

Stenograma
Aš vieną pavyzdį tiktai noriu, be skaidrių.
Prieš metus laiko mane pakvietė dalyvauti į mūsų Tolerancijos centrą, kuris yra Telšiuose, vyskupo Borisevičiaus gimnazijoje. Jie organizavo konferenciją, kuri buvo skirta 70 metų Telšių geto sunaikinimui. Organizavo konferenciją kartu su Telšių kunigų seminarija. Na, aišku, Telšiai labai toli, pasiėmiau vieną kolegę iš Vilniaus, Viršuliškių, iš kito Tolerancijos centro ir mes nusprendėme pažiūrėti, ką gi mūsų Telšių mokytojai tokio įdomaus pristatys. Konferencija, kaip žinote, kaip ir čia, daug pranešimų, vienas įdomesnis, kitas galbūt ne toks įdomus.
Konferencijoje dalyvavo apie 200-300 mokinių, buvo labai labai daug, iš visų Telšių mokyklų, vyresnių klasių ir labai daug mokytojų.
Na ir jau kai konferencija antroje dienos pusėje ganėtinai buvo nuobodoka, jau jau kaip suprantate visi pavargę, užlipo į sceną moteris, pagyvenusi, vadinkim, senjore, kuri pasiėmusi lapelį pradėjo skaityti labai neįdomiai – kad aš esu tokio ir tokio vyro dukra, kuris išgelbėjo žydus, ir, na tokį pamokomą, pamokomu tonu kažką tai skaitė. Aš sėdėjau šalia kunigo ir paklausiau: kodėl jinai skaito, kodėl jinai nepapasakojo savo, nu, istorijos, tėčio istorijos. Ir lyg tai jinai tikrai to negirdėjo, bet jinai po kiek laiko perskaičius ką buvo pasirašiusi, nes labai jaudinosi, padėjusi lapelį pradėjo pasakoti istoriją. Tuo metu salėje jau buvo šurmulys, nes salė buvo pilnut pilnutėlė. Kada jinai pradėjo pasakoti istoriją, visa salė nuščiuvo ir ir lygiai taip pat aš stovėjau ir, ne stovėjau, bet sėdėjau ir klausiausi tiesiog tiesiog na taip įdėmiai, nes tai buvo tokia įdomi istorija.
O istorija buvo tai, kad keturiasdešimt pirmais metais, Telšiuose nusprendus naciams sukurti getą jos tėtis kuriam buvo apie 30-32-35 metus ir kuris buvo vedęs ir turėjo žmoną, kuri laukėsi, būtent va tos moters, kuri kalbėjo pernai metais. Kada jos mama dar buvo nėščia su ja, nusprendė, kad reikia gelbėti kaimynus žydus, kurių gyveno ganėtinai nemažai vat aplinkui jų namus.Tai yra buvo nedidelis kaimelis. Kartu su kitu kaimynu nusprendė, kad jie dvi šeimos
gelbės. Bet kadangi šitos moters, kurios tėtis gelbėjo, buvo namas atokiau prie miško tai nusprendė kad geriausia slėpti šitame name.
Ir ką jie padarė?
Iškasė didžiulį didžiulį bunkerį, didžiulę duobę ir paėmė 43 žydus, savo kaimynus. Ir juos slėpė nuo keturiasdešimt pirmų iki keturiasdešimt ketvirtų. Juos slėpė bijodami kaimynų, naktį kiekvieną atidarydami tą bunkerį, išleisdami pakvėpuoti grynu oru, organizuodami maistą, patys būdami neturtingi.Per tą laiką tame bunkeryje gimė dar viena mergaitė. Vadinasi, išgelbėjo ne 43, bet išgelbėjo 44.
Per tą laiką nėščia moteris, gelbėtojo žmona, taip pat pagimdė šitą moterį, kuri mums pasakojo istoriją. Ir jinai papasakojo taip paprastai, na žinote, kaip paprastą dalyką – taigi savaimę suprantama – gelbėjo žmones. Ir mes tie, kurie kurie tada stovėjom, tai yra sėdėjom šitoje auditorijoje ir klausėm, mes galvojome, kad kaip 3 metus organizuoti maistą, žiema, rūbai, tai yra higieninės sąlygos.
Kaip žmonės tai sugebėjo?
Ir ta istorija, manau, pamokė labai apie daug ką. Pirmiausia apie gebėjimą pagelbėti, apie pagalbą kitam, apie aukas, tie, kurie buvo slepiami, apie tuos, kurie stengėsi tuos žmones surasti, apie apie tai yra ta istorija apie tuos žmones, kad jie kad tie, kurie gelbėjo tai yra dvi šeimos, keturi žmonės, jie bijojo paprašyti pagalbos kitų todėl kad galvojo gali įskusti. Ir iš tikrųjų tai yra tiek daug moralinių dalykų. Tai manau, kad tokios istorijos, tai yra ta asmeninė patirtis su istorija jinai yra labai svarbi.
Ir aišku, tyrimai, kuriuos atlieka mūsų komisijos istorikai yra labai svarbu.  Labai svarbu žinoti skaičius!  Labai svarbu, iš tikrųjų ta istorinė objektyvi tiesa. Jinai yra svarbi!
Bet asmeninis santykis, ar mes kalbame apie vieną okupaciją ar mes kalbame apie kitą yra tikrai be galo svarbus. Aš tuo pati tikiu, aš, manau, kad dalis iš jūsų taip pat apie tai galvojate. Ir visiems linkiu sėkmės ir geros tolerancijos dienos.

http://www.youtube.com/watch?v=CtUCm3NTskc&feature=youtu.be

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (4)

  1. Robertas Robertas rašo:

    Kiek,kiek ten zmoniu buvo 43 ? Tai kiek gi maisto reikejo ? Sake berods – “organizuodami maistą, patys būdami neturtingi…”. Manau-tauskalai!Beveik kiekvienas pavienis zydu gelbejimo faktas nuosekliai aprasytas.Dauguma tu nuostabiu zmoniu,tikru ZMONIU – apdovanoti ir pagerbti ….O cia 43 isgelbetieji ir dar naujagimis…Lietuviskas Sindlerio sarasas kazkoks…Paminklo butu maza-knygas rasytu,filmus statytu ir ne bet kas,o geriausi Holivudo scenaristai ir rezisieriai…

  2. Zita Zita rašo:

    Baisus, primityvus tekstas. Ir taip kalba (rašo)atsakinga Komisijos veikėja Vilkienė. Aš žinau tą grubiai papasakotą istoriją. Bet čia netiesa – na, nebuvo ten 43 žmonių. Absurdas, pasakos, faktų iškraipymas. Tik tokios primityvistės kaip Vilkienė gali tomis nesąmonėmis tikėti ir jas viešinti tarptautiniuose forumuose. Va, taip ir “dirbama” su tais mokytojais – neprofesionaliai, meluojant , iškraipant faktus. Ir tie Tolerancijos centrai – manau, tik dėl pliuso, dėl nemokamų kelionių į Izraelį kartu su Vilkiene. Kai būna rengiami nužudytųjų Holokausto aukų paminėjimai nematau, kad dalyvautų tų Tolerancijos centrų atsovai (mokiniai ir mokytojai). Na, nėra taip…

  3. Regina Regina rašo:

    Nesuprantu. Pasipiktinusiu Vilkiene, juk jinai persakė, ką girdėjo ir savo asmeninį įspūdį. Atkreipiu dėmesį,kad jinai taip pat paminėjo, kad istorikai dirba ir tiria. Kad, jiems labai svarbu tiklsumas ir tikslūs skaičiai.

  4. To: Regina To: Regina rašo:

    Ar sveiko proto žmogus gali atpasakoti istoriją, kaip 4 zmonės, tarp kurių viena moteris nėščia, su kastuvu iškasa bunkerį, kuriame telpa 43 zmonės? Ne tik telpa, bet ir 3 metus gyvena? Ar pone įsivaizduojate, kur dienos metu 43 žmonės eina, atleiskite, į tualetą? O kiek maisto kasdien reikia tokiam skaičiui žmonių?

    Tokios fantazijos tiktai menkina tikrųjų gelbėtojų autoritetą. Vietoj tokių, atleiskite už nespausdintiną žodį, „bajerių“, geriau nuvežtų tuos 200-300 mokinių į Kauną ir parodytų Vilijampolėje pries 20 metų pakabintą memorialinę lentą. „Čia, būvusiuose kūdikių namuose „Lopšelis“, 1942–1944 m. žymus vaikų gydytojas Petras Baublys su bendradarbiais gelbėjo Kauno žydų geto vaikus“. Jis daugiausiai (bent taip skaičiau knygose) isgelbejo žydų vaikų Lietuvoje.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...