2013 Liepos 01

Zigmantas Balčytis

„Pirmininkavimas – puiki proga stiprinti santykius su kitomis valstybėmis“

veidas.lt


Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis mano, kad šiandien prasidėjęs Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai bus tikras išbandymas valstybės politikams ir pareigūnams bei puiki proga Lietuvai sustiprinti santykius su kitomis šalimis. Taigi pokalbis su europarlamentaru.

– Jūsų žiniomis, kokie darbai laukia Lietuvos, visą pusmetį pirmininkausiančios ES Tarybai?
Z.B.: Lietuvai pirmai iš Baltijos valstybių tenka garbė ir atsakomybė pirmininkauti ES Tarybai.
Esu įsitikinęs, kad Lietuva ne tik sieks visai Europai svarbių tikslų, bet ir bus puiki derybininkė, objektyvi teisėja bei tarpininkė siekiant valstybių narių kompromisų.
Pirmininkavimo laikotarpiu Lietuvai teks atsakomybė sėkmingai tęsti ekonomikos augimą lemiančius darbus, rūpintis derybomis dėl daugiamečio ES biudžeto, didelį dėmesį skirti visam Baltijos regionui svarbiems klausimams – Baltijos šalių integracijai į ES energetikos vidaus rinką, energetikos ir transporto infrastruktūros finansavimui, išorinių sienų apsaugai, Baltijos jūros strategijos įgyvendinimui ir ES Rytų partnerystei.
Svarbu paminėti ir tai, kad pirmininkaudama ES Tarybai Lietuva sieks užtikrinti nuolatinį Bendrijos ekonomikos augimą ir konkurencingumą, kaip prioritetus išskirdama užimtumo didinimą, darbo vietų kūrimą, finansų tvarumą ir energetinį saugumą.

– Ar visi šie prioritetai atitinka Europos Komisijos nustatytas prioritetines sritis?
Z.B.: Taip, Europos Komisijos nustatytoje 2013 m. darbo programoje tarp prioritetinių sričių yra ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimas, darbo vietų kūrimas skatinant darbo rinkos reformas bei adekvatų švietimą, konkurencingumo didinimas tvirtinant bendrą rinką, telekomunikacijų, energetikos bei transporto jungčių stiprinimas, taip pat ekologijos, teisėsaugos ir piliečių teisių iniciatyvos.
Lietuvai teks didžiulė atsakomybė suderinti dešimtis ir šimtus teisės aktų, kuriuos būtina patvirtinti baigiantis Europos Komisijos ir Europos Parlamento kadencijai.
Be to, jau šiandien Lietuvai teko didžiulė garbė pirmininkauti ES Tarybai, kai visateise ES nare tapo Kroatija. Tikiu, kad Lietuvos ir Kroatijos bendradarbiavimas taps dar vienos sėkmingos partnerystės pavyzdžiu.

– Kaip manote, ar Lietuva pirmininkavimo laikotarpiu gali tikėtis sau palankių sprendimų?
Z.B.: Žinoma, gali. Bet tie sprendimai bus bendri visai ES, atsižvelgiant į visų valstybių interesus. Pirmininkavimas nereiškia, kad Lietuva spręs savo problemas galvodama tik apie sau naudingus sprendimus. Tai būtų nekorektiška, neteisinga ir nerezultatyvu.
Be abejo, Lietuva turi išnaudoti pirmininkavimo teikiamas galimybes.
Kalbėdamas apie Lietuvos energetines bėdas, labai tiksliai yra pasakęs Europos Komisijos energetikos komisaras Giuntheris Oettingeris. Jo manymu, Lietuva turi išnaudoti pirmininkavimą kaip unikalią galimybę savo pozicijai ir padėčiai pristatyti, energetikos problemoms išryškinti ir įrodyti, kaip jos slegia Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes.
Bet svarbiausias Lietuvos uždavinys – suderinti visų ES narių siekius, norus ir pozicijas. Ir tai yra iššūkis Lietuvos politikams, visam valstybės administraciniam antstatui.

– Jūsų vertinimu, ar Lietuva pasirengusi šiam iššūkiui?
Z.B.: Posėdžiams pirmininkaujantys Lietuvos ministrai, valstybės institucijų ekspertai turės parodyti, kad supranta ES narių problemas, tikslus ir uždavinius. Visos šalys gins savo pozicijas, todėl bendrų sąlyčio taškų ieškojimas ir mėginimas rasti patį geriausią, nugludintą kompromisinį sprendimą, kuris, nors ir ne šimtu procentų, bet iš dalies tiktų visiems, pareikalaus susikaupimo ir nemenkos kompetencijos.
Taigi išklausyti ir suprasti, ko nori vienos ar kitos valstybės, bus ir yra būtina, dėl to pirmininkavimas – puiki proga stiprinti santykius su kitomis šalimis.
Priimant sprendimus ne viskas turi būti užrašyta juodu ant balto. Labai svarbu, kas užrašoma tarp eilučių. Be to, ne paslaptis, kad dažnai labai svarbūs dalykai sprendžiami užkulisiuose, bendraujant neformaliai. Taigi Lietuvos atstovai turės parodyti puikius bendravimo, derybų įgūdžius.
Natūralu, kad vienas ar kitas ministras negali žinoti visų sprendimų niuansų, viso ES konteksto. Todėl nemenkas krūvis ir atsakomybė teks ministrų komandoms, valstybės pareigūnams ir tarnautojams.
Ministrams kyla dviguba asmeninė atsakomybė, nes jiems teks ne tik derinti ES valstybių interesus, priimti kompromisinius sprendimus, bet neužmiršti ir Lietuvos reikalų. Juk pirmininkavimas nereiškia, kad ministrai dirbs Briuselyje, o problemų sprendimas pačioje Lietuvoje gali ir palaukti.
Norint sėkmingai pirmininkauti ES Tarybai, svarbus vaidmuo  tenka ir bendradarbiavimui su Europos Komisijos pareigūnais bei tarnautojais, kurie turi didžiulę patirtį ir puikiai išmano savo darbą. ES Vadovų Taryba priima pačius pagrindinius, strateginius sprendimus, o Europos Komisijos pareigūnai teikia siūlymus, kaip tuos sprendimus įgyvendinti.
Neabejoju, kad Lietuva – viena mažiausių ES valstybių – tinkamai pirmininkaus Tarybai, o pats pirmininkavimas sustiprins Lietuvos pozicijas ES, padidins Lietuvos pasitikėjimą savimi ir įtvirtins Lietuvos, kaip patikimos ES narės, įvaizdį.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Viktorija Viktorija rašo:

    Mano vardas yra Mis Viktorija
    Mačiau jūsų profilį dabar ir pasiimti susidomėjimą draugus pasidalinti svarbią diskusiją su jumis, kreipkitės man laišką
    (elliotvictoria60@yahoo.co.uk) už
    vaizdas geras


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...