2012 Balandžio 13

Kennethas Clarke'as

Žmogaus teisių apsauga: būtina reforma

veidas.lt

Tikriausiai niekas neabejoja, kad žmogaus teises privalu ginti tiek Europoje, tiek ir už jos ribų. Po kelių savaičių Europos Tarybai, kuri yra tarptautinė pagrindinių teisių priežiūros institucija, priklausančių 47 šalių vyriausybių bus paprašyta pritarti gyvybiškai svarbioms reformoms, kurias įgyvendinant būtų pradėta spręsti užsitęsusias problemas, aktualias 800 mln. žmonių.
Viena iš Europos žmogaus teisių konvencijos kūrėjų, šiuo metu Europos Tarybos Ministrų Komitetui pirmininkaujanti Jungtinė Karalystė tvirtai tiki šioje konvencijoje deklaruojamomis vertybėmis. Mes tiesiogiai matome, kaip ši konvencija, kuria vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismas, padėjo ir padeda įgyvendinti įstatymo viršenybės principą visoje Europoje ir taip keičia Europos gyventojų gyvenimą. Tie, kuriems kyla abejonių dėl jos svarbos, tegul prisimena pastarojo meto įvykius Libijoje ar Sirijoje. Akivaizdu, kad brutali jėga ir priespauda toli gražu nėra vien praeities reliktas, o pagrindinės žmogaus laisvės per amžius išlieka universalia vertybe.
Vis dėlto žmogaus teisių apsaugos srityje susiduriama su šių teisių įgyvendinimo sunkumais. Strasbūro teisme šiuo metu yra susikaupęs milžiniškas bylų skaičius – daugiau nei 150 tūkst. bylų, kurių nagrinėjimas vėluoja vidutiniškai penkerius metus. Tai rodo, kad šioje sistemoje sutriko pareigų pusiausvyra. Pageidaujama Žmogaus Teisių Teismo aprėptis yra pernelyg maža, o valstybės narės neatlieka savo darbo dalies.
Pats teismas stengiasi kuo skubiau atlikti bent dalį susikaupusių darbų, tačiau net jei ir pavyktų įgyvendinti numatytas reformas, būtina rasti sprendimą, ką daryti su kasmet susikaupiančiomis maždaug tūkstančiu bylų, kurių teismas nėra pajėgus suspėti išnagrinėti laiku.
Toks nuolat didėjantis bylų kiekis tikrai nėra nereikšmingas dalykas. Tai reiškia, kad ir toliau bus vėluojama nagrinėti svarbius ir skubius atvejus, pavyzdžiui, bylas, kuriose žmonės negalėjo įgyvendinti savo teisės į teisingą teismo procesą arba į žodžio laisvę. Ši problema virsta konvencijos vertybes puoselėjančios jurisdikcinės sistemos, kuri šiandien apima daugiau kaip 800 mln. žmonių, egzistencijos krize.
Geriausia išeitis iš susidariusios aklavietės – užtikrinti, kad visos šios sistemos dalys atliktų savo pareigas. Jeigu valstybės narės sąžiningai laikytųsi konvencijos nuostatų savo viduje, sumažėtų Žmogaus Teisių Teismo darbo krūvis. Todėl Jungtinė Karalystė siūlo, jog vyriausybės dėtų daugiau pastangų, kad šalys pačios įgyvendintų konvencijos principus: steigtų nacionalines žmogaus teisių institucijas, parengtų ir priimtų konvencijos vertybes puoselėjančius nacionalinius teisės aktus bei užtikrintų geresnį valstybės tarnautojų ir teisėjų mokymą apie žmogaus teises.
Valstybėms narėms prisiimant daugiau atsakomybės, Strasbūro teismas galėtų nesiimti tų bylų, kurių, jo nuomone, nebūtina nagrinėti tarptautiniu lygmeniu. Todėl mes siūlome į konvenciją įrašyti nuostatą, kad teismas gali atsisakyti nagrinėti bylas, kurias sąžiningai, vadovaudamiesi konvencijos principais, yra išnagrinėję nacionaliniai teismai. Tai neužkirstų kelio asmenims kreiptis dėl jų bylos nagrinėjimo Strasbūre. Strasbūro teismas ir toliau spręstų, kurios bylos gali būti nagrinėjamos, ir visos valstybės narės tebebūtų jam atskaitingos, tačiau teismas įgytų itin svarbų papildomą svertą, kuriuo galėtų vadovautis atsirinkdamas bylas, kuriose labiausiai pažeistos žmogaus teisės.
Šios sveiku protu pagrįstos reformos remiasi programomis, kurioms Izmire ir Interlakene pritarė visos 47 valstybės narės, ir paties teismo pradėtais darbais bei apima kitų valstybių narių pateiktus pasiūlymus. Kaip pirmininkaujanti šalis, Jungtinė Karalystė yra įsipareigojusi užtikrinti, kad būtų pasiektas konsensusas dėl reformų, kurias įvykdžius teismas galės greičiau įgyvendinti teisingumą. Reformų tikslas yra sudaryti teismui sąlygas sutelkti dėmesį į šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidimų atvejus, kurių nagrinėjimo neapsunkintų niekad nemažėjantis susikaupusių bylų skaičius.
Mes aiškiai suvokiame, kokia nelengva užduotis mūsų laukia – pasiekti, kad šiems pasiūlymams pritartų 47 šalys. Tačiau įgyvendinus siūlomas reformas institucijos taptų šiuolaikiškos, dirbtų efektyviai ir daugiausiai dėmesio skirtų svarbiausiems atvejams. Todėl raginame visas vyriausybes pritarti šioms reformoms. Tuo užtikrinsime, kad žmogaus teisės būtų nepajudinama, lengvai įgyvendinama ir visų gerbiama vertybė.

Strasbūro teisme šiuo metu yra susikaupęs milžiniškas bylų skaičius – daugiau nei 150 tūkst. bylų, kurių nagrinėjimas vėluoja vidutiniškai penkerius metus.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...