BFL

Ekonominis sunkmetis ir Vyriausybės užkrauta mokesčių našta turėjo itin neigiamų padarinių Lietuvos žiniasklaidai, dėl to ji ėmė labiau bulvarėti, padaugėjo paslėptos reklamos.

Tokios Lietuvos žiniasklaidos tendencijos nurodytos žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės Seimui pateiktoje 2009-2010 metų veiklos ataskaitoje.

Jai trečiadienį bendru sutarimu pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ataskaita dar bus svarstoma parlamente.

“Laikraščių leidėjams pridėtinės vertės mokestis (PVM) padidėjo daugiau nei keturis kartus, per dvejus metus 40 proc. išaugo socialiniai ir kiti mokesčiai (be PVM), 2010-ųjų lapkritį leidėjai sužinojo, kad nuo 2011-ųjų Lietuvos paštas 40 proc. didina spaudos leidinių pristatymo kainą, – pirmą kartą per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų ji viršijo leidinio savikainą”, – rašoma ataskaitoje.

Inspektorė teigia, kad kraunant mokesčių naštą ant žiniasklaidos pečių, “nesusimąstyta apie galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes, susijusias su visuomenės informavimu, jo nepriklausomumu ir kokybe”.

“Dėl naujos mokesčių politikos jau 2009 metų pradžioje buvo stabdoma laikraščių ir žurnalų leidyba, masiškai atleidinėjami žurnalistai, kiti visuomenės informavimo priemonių darbuotojai. Mažėjo prenumeratorių skaičius, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, krito jų pardavimų apimtys. Padaugėjo užsakomosios žiniasklaidos, prastėjo bendra jos kokybė”, – tvirtina Z. Zamžickienė.

Spaudos statistikos duomenimis, kuriuos pateikia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centras, 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, laikraščių išleista 30 pavadinimų mažiau, o tiražas sumažėjo penktadaliu. Žurnalų tiražas sumažėjo 13 procentų.

Šie duomenys, bet ne tik jie, pakeitė ir reklamos apimtis. Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “TNS LT” duomenimis, reklamos plotas laikraščiuose sumažėjo 28,2 proc., žurnaluose – 31,5 procento.

“Apskritai 2009 metais reklamos rinka žiniasklaidos priemonėse viršijo pesimistines prognozes – nukrito iki 2004 metų lygio, t. y. sumažėjo 39,2 procento. (…) Darbo neteko kas penktas žiniasklaidos darbuotojas”, – teigiama ataskaitoje.

Anot jos, nuo neigiamų ekonominių pasekmių neišgelbėjo ir beveik du kartus didesnė valstybės parama kultūrinei ir šviečiamajai žiniasklaidai, skiriama per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

Žurnalistų etikos inspektorė atkreipė dėmesį, kad žiniasklaidos verslu pastaraisiais metais susidomėjo bankai, per savo antrines įmones perimantys laikraščių ir kitų visuomenės informavimo priemonių valdymą.

“Kai laikraščius, žurnalus, elektroninę žiniasklaidą ima valdyti magnatai, slepiantys savo turtinius interesus, politines pažiūras ir ambicijas, visuomenei kyla grėsmė gauti vienpusišką arba – dar blogiau – kryptingai suformuotą, dozuotą ar kitaip apdorotą informaciją”, – tvirtina inspektorė.

Jos tvirtinimu, savininkų įtakos veikiama žiniasklaida turi visas galimybes savaip sudėlioti turinį.

“Redaktoriai ir žurnalistai tampa “priemone” selektyviai informacijai parengti. Trinasi ribos tarp informacijos ir reklaminio pranešimo. Objektyvią informaciją keičia rinkodara ir žinios modeliavimo technologijos. Jos išvirsta manipuliuojančiais, emocijas kaitinančiais žaidimais, atspindinčiais konkretaus verslo interesą”, – teigiama dokumente.

Jame taip pat atkreiptas dėmesys į žiniasklaidos “geltonėjimą”, nes “pastangos išgyventi verčia leidėjus legaliais ir nelegaliais būdais pritraukti savo verslo finansavimo šaltinius – reklamos užsakovus ir skaitytojus”.

“Kai kuriose laidose gujami paskutiniai etikos likučiai: agresyvumas, tirštas tamsių spalvų potėpis, naujų laikų “prokuratorių” tonas ir galutinis viešas nuosprendis prasilenkia su žmogaus nekaltumo prezumpcija. Tokia stilistika neretai taikoma ir laikraščiuose. Informacija, kaip žinia, traukiasi, plečiasi viešųjų ryšių specialistų paslaugos”, – sako žurnalistų etikos inspektorė.

Anot jos, iki šiol nepatvirtinta leidinių auditavimo tvarka leidžia manipuliuoti leidinių tiražais, iškraipyti rinką.

Kita vertus, inspektorė pripažįsta, kad žiniasklaidos bendruomenėje vykstančios iniciatyvos rodo, kad pati žurnalistai netyli apie negeroves ir vienybės stoką, analizuoja to priežastis ir ieško išeičių.

“Vieša žurnalistų bendruomenės savianalizė ir savikritika paprastai veda tiesiai į tikrąją savitvarką”, – sakoma ataskaitoje.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nagrinėja skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos asmenų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, asmens duomenų tvarkymo pažeidimų, prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos.