2015 Gruodžio 26

Europos biurokratija

Vilioja karjera Briuselyje? Pradėk nuo S.Jobso testo

Veidas.lt

"Scanpix" nuotr.

Vilioja plačios karjeros perspektyvos, patrauklus atlyginimas, socialinės garantijos, nuolatinis tobulėjimas ir daugiakultūrė aplinka, o intensyvus tempas, lėtas biurokratijos aparatas, bendravimas keliomis kalbomis (lietuvių tarp jų greičiausiai nebus) ir gyvenimas kitoje šalyje negąsdina?

Eglė Digrytė, euroblogas.lt

Darbas kurioje nors Europos Sąjungos institucijoje gali būti kaip tik tau. Jo link driekiasi netrumpas kelias, kurio pradžioje teks apsiginklavus matematikos žiniomis ir logika laimėti dvikovą su kompiuteriu. Tik tuomet atsiras proga pademonstruoti dalykinius gebėjimus.
Įvairiose ES struktūrose, iš kurių žinomiausios – Europos Komisija, Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Teisingumo Teismas, dirba daugiau kaip 40 tūkst. žmonių, daugiausia – Briuselyje, taip pat – Liuksemburge ir kitose šalyse. Nors didžiuma turi neblogą atlyginimą ir socialines garantijas užtikrinančias sutartis iki gyvos galvos, darbuotojų kariauna nuolat keičiasi. Kas išeina į pensiją, kas atlaisvina kėdę dėl kitų priežasčių, dažnai prireikia specialistų tam tikroms užduotims atlikti.

Bet pakliūti į šį būrį ne taip paprasta, nors teorinę galimybę turi kiekvienas reikalavimus atitinkantis ES pilietis. Pirmiausia reikia atsidurti pretendentų rezerve – įveikti komplikuotą atranką ir bemaž tiek konkurentų, kiek sudaro visą ES institucijų personalą. Tuo užsiima Europos personalo atrankos tarnyba (European Personnel Selection Office, EPSO), įkurta po Bendrijos didžiosios plėtros, kai įstojo Lietuva ir dar 9 šalys. Tuomet pasirodė, kad institucijos atskirai nesusidoros su naujų darbuotojų antplūdžiu, tikėtasi, kad įsidarbinimo procedūros taps aiškesnės.

Pretendentų į administratorius dar prašoma atsakyti, kaip jie elgtųsi tam tikrose situacijose.

EPSO direktoriaus patarėjos Agnės Martikonienės teigimu, tai yra vienintelis kelias tapti pareigūnu (vadinamuoju official), turinčiu neterminuotą darbo sutartį. Be nuolatinių darbuotojų, esama sutartininkų, laikinųjų ir pakaitinių darbuotojų,stažuotojų, naudojamasi į specialias duomenų bazes įtrauktų specialistų paslaugomis. Ieškant pastarųjų, kandidatai pirmiausiai filtruojami pagal kvalifikaciją, tačiau bendri konkursai pradedami nuo testo ir tik tuomet laukia dalykinių gebėjimų bei asmeninių savybių vertinimas.

Konkursai į laisvas darbo vietas skelbiami EPSO tinklalapyje. Ten pat reikia registruotis, nusprendus dalyvauti konkurse, pateikiama daugiau informacijos apie atranką.

Svarbu – ir teisingas atsakymas, ir greitis

Pirmas žingsnis karjeros ES link yra išlaikyti EPSO testą, po kurio atsijojama didžiuma pretendentų. Savo šalyje laikomas testas skirtas įvertinti tam tikrus įgūdžius – suvokti tekstą, skaičiuoti, atskleisti abstraktų mąstymą (angliškai – verbal, numerical and abstract reasoning). Pretendentų į administratorius dar prašoma atsakyti, kaip jie elgtųsi tam tikrose situacijose (pavyzdžiui, vadovui skyrus per nurodytą terminą sunkiai įgyvendinamą užduotį). Čia pateikiama testo pavyzdžių.

Anuomet taisykles labiau kalėme, o ne mokėmės jas taikyti gyvenimiškose situacijose, kokios laukia per atranką.

Prieš keletą metų teko jį išbandyti. Sunkiausia dalis buvo skaičiavimas – nors tereikėjo prisiminti matematikos pamokas, trikdė painūs klausimai. Tikrai nebuvo reikalo džiaugtis, kad keletą metų mus mokė geriausia mokyklos matematikė, – anuomet taisykles labiau kalėme, o ne mokėmės jas taikyti gyvenimiškose situacijose, kokios laukia per atranką.

Teksto suvokimo užduotis buvo ne mažiau sukta. Svarbiausia – nepaslysti ant savo apsiskaitymo. Mat jei tekste parašyta, kad „Lietuva yra didesnė už Latviją‟, atsakymuose pažymėti savaime suprantamą dalyką, kad „Lietuva yra didžiausia iš Baltijos valstybių‟, būtų klaida. Užtat abstraktaus mąstymo užduotys, reikalaujančios išvystytos logikos ir erdvinio mąstymo, buvo smagios. Jos iš pirmo žvilgsnio gali priminti vaikiškus galvosūkius – kelių geometrinių figūrų eilėje įžvelgti, kas jose keičiasi, ir parinkti kitą figūrą.

Didžiausias vargas buvo ne rasti teisingą atsakymą, nes uždaviniai tikrai įveikiami, bet suskubti tai padaryti per trumpą laiką. Į patalpą su kompiuteriais, kuriuose atliekamas testas, negalima įsinešti net savo rašiklio, nekalbant apie kalkuliatorių ar mobilųjį telefoną, tad telieka kliautis vien sumanumu ir žiniomis.

Testus „pakvailino‟, kad būtų norinčiųjų laikyti

Anksčiau slenkstis buvo dar aukštesnis – dešimtmečius per atranką tekdavo atsakinėti į klausimus apie ES istoriją, pavyzdžiui, paaiškinti Walterio Hallsteino rolę Bendrijos įkūrime. Kai norinčiųjų siekti karjeros Briuselyje, bet prieš tai – kalti tokią informaciją ėmė drastiškai mažėti (taip, kad net paraiškų skaičius nepasiekdavo laukiamo), buvo nuspręsta procesą supaprastinti – tiesiog „pakvailinti‟, kaip anuomet apibūdino britų dienraštis „The Telegraph‟. Būtent tuomet, prieš gerus penketą metų, su ES susijusius klausimus pakeitė bendrųjų gebėjimų ir žinių testai.

Štai keletas klausimų, kokie anksčiau būdavo pateikiami pretendentams, pavyzdžių:
1997 metų Eurostato duomenimis, ES pagamina daugiau nei 50 proc. tam tikro žemės ūkio produkto. Kurio?
a: Javų
b: Pieno
c: Mėsos
d: Vyno
(Teisingas atsakymas – d)

Kas buvo pirmasis Europos Ekonominės Bendrijos Komisijos pirmininkas?
a: Jeanas Monnet
b: Robertas Schumanas
c: Alcide’as de Gasperi
d: Walteris Hallsteinas
(Teisingas atsakymas – d)

Kuris yra vienas iš ES struktūrinių fondų?
a: Europos socialinis fondas
b: Europos vystymo fondas
c: LIFE
d: PHARE
(Teisingas atsakymas – a)

Kas buvo sujungta 1967 metais, taip sukuriant Europos bendrijas?
a: Europos Ekonominė Bendrija, Europos anglių ir plieno bendrija
b: Europos Ekonominė Bendrija, Europos anglių ir plieno bendrija, Europos atominės energetikos bendrija
c: Europos Ekonominė Bendrija, Europos atominės energetikos bendrija
d: Europos anglių ir plieno bendrija, Europos atominės energetikos bendrija
(Teisingas atsakymas – b)

Be pasiruošimo – šansų mažai

Oficialiai sakome: mes tikriname ne žinias, o kompetencijas, kurių neišmoksi. Sakome: ateikite ir būkite savimi.

Ar yra būdų ruoštis testui? Begalė – internete pilna užduočių pavyzdžių, prileista specialių knygų, net organizuojami kursai. Algebros per mėnesį gal ir neišmoksi, bet A. Martikonienė ragina nenuvertinti siūlomos pagalbos: „Čia ne egzaminas, bet jei su matematika pastarąjį kartą buvai susidūręs prieš 20 metų… Jei mėnesį paspręsi užduotis ir automatiškai suvoksi, kad 3/4 yra 75 proc., tas padės. Jei gyvenime nesi regėjęs abstraktaus mąstymo testų, susirasi knygutę, paspręsi ir būsi bent truputį apšilęs.‟

Įprastame darbo pokalbyje pretendentas gali pristatyti savo savybes, išdėstyti motyvaciją ir iškart sužavėti. EPSO atrankoje per pirmą etapą žmogaus niekas nemato – jis sėdi vienas prieš kompiuterį.

„Oficialiai sakome: mes tikriname ne žinias, o kompetencijas, kurių neišmoksi. Sakome: ateikite ir būkite savimi. Bet tai labiau tinka vertinimo centre – antrame etape. Kad į jį patektumėte, turite įveikti pirmąjį. Konkurencija žvėriška. Mano nuomone, nesiruošus įveikti pirmo etapo neįmanoma‟, – pažymėjo A. Martikonienė.

Užsiregistruoti kompiuteriu atliekamam testui – kur kas lengviau nei jį įveikti: reikia būti Bendrijos piliečiu, mokėti bent dvi oficialiąsias ES kalbas (taigi gimtąją ir kurią nors darbinę – anglų, prancūzų, vokiečių, šių prireikia antrame atrankos etape). Administratoriaus, kurio darbas yra stebėti ir apibendrinti procesus, ieškoti sprendimų, brėžti gaires, pareigybei reikia aukštojo mokslo diplomo, asistento (sekretoriaus, finansininko, kompiuterių specialisto, projektų vadovo) – ne. Pretendentams į lingvistus būtina mokėti bent tris kalbas.

Kiek išlaikiusiųjų testą pateks į kitą etapą, priklauso nuo poreikio papildyti rezervą. „Sakykime, ieškome 300 žmonių. Skaičiuojame, kad į vertinimo centrą reikia siųsti apie pustrečio karto daugiau. Tiek ir atrinksime po kompiuterinio testo‟, – aiškino pašnekovė.

Antrasis atrankos etapas vyksta vertinimo centruose Briuselyje (dažniausiai) arba Liuksemburge. Čia tikrinami dalykiniai ir socialiniai įgūdžiai, profesinės ir asmeninės kompetencijos. Laukia įvairios užduotys: pagal pateiktą medžiagą parengti dokumentą, studiją ar planą, žodžiu pristatyti problemą, darbas grupėse. Vertinimo komisija per pokalbį aiškinasi, kaip greitai pretendentas orientuojasi sudėtingose situacijose, reaguoja į profesinius ir kasdienius iššūkius, geba išreikšti mintis ne tik žinoma, bet ir nauja tema, bendrauja su nepažįstamais žmonėmis.

Privalumu gali tapti panaši patirtis, darbas tarptautinėje ir įvairiakultūrėje aplinkoje. Tačiau, kaip pabrėžė A. Martikonienė, pagrindiniai konkursai organizuojami tik pradinėms pozicijoms užimti, iš pretendentų reikalaujama ne patirties, o potencialo.

Jei idealas – Steve’as Jobsas, būsi nelaimingas

Puikus įvertinimas antrame etape darbo Briuselyje dar negarantuoja. EPSO tik atlieka atranką ir iš geriausiai pasirodžiusiųjų suformuoja rezervą, vadinamąjį talent pool, iš kurio galima būti pakviestam dirbti ES institucijose. Darbuotojų ieškanti institucija sąraše susiranda poreikius atitinkantį asmenį. Kandidatai taip pat gali imtis aktyvios darbo paieškos – siųsti užklausas dėl darbo galimybės į dominančius ES institucijų padalinius.

Reikia motyvacijos dirbti valstybės tarnyboje, susitaikyti, kad tai, ką nori padaryti, keičiasi labai lėtai arba visai nesikeičia.

Ar gali žmogus praeiti atranką, bet taip ir nepasistūmėti toliau už rezervą? „Teoriškai – taip. Nėra garantijos žmogui ne tik būti įdarbintam, bet net ir pakviestam į interviu, – pripažino A. Martikonienė. – Tačiau taip nutinka retai. Turi būti visai neįdomu įsidarbinti. Vis tik žmonės deda pastangas, kad apie juos sužinotų, užsiima asmeniniu lobizmu. Kita vertus, neracionalu gaminti žmones, kurie niekada nebus pakviesti. Juos atrenkame, kad kada nors būtų įdarbinti. Institucijos planuoja darbo vietas, atrenkame pagal jų poreikius. Jei matome, kad sąrašas nejuda, galime kreiptis į institucijas: tiek prašėte, kodėl tų žmonių neimate? Galime net neskelbti kito konkurso tai pareigybei, jei rezerve dar yra žmonių.‟

Kam verta pradėti šią ilgą kelionę, kurios vien atranka gali užtrukti ilgiau nei metus? „Patarčiau pasitikrinti savo motyvaciją, kad suprastum, ko ten – ne šiaip į ES, o apskritai į valdišką tarnybą – eini. Pakalbėti su žmogumi iš tokios tarnybos. Turi suprasti, ar lūkesčiai adekvatūs. Jei žmogaus idealas – Steve’as Jobsas, ten bus nelaimingas. Reikia motyvacijos dirbti valstybės tarnyboje, susitaikyti, kad tai, ką nori padaryti, keičiasi labai lėtai arba visai nesikeičia. Ar žmogus nori išvažiuoti iš namų, ar patinka multikultūrinė aplinka?‟ – vardijo pašnekovė.

EPSO atrankų per metus paprastai būna trys ciklai: pavasarį organizuojamas konkursas administratoriams, vasarą – vertėjams žodžiu ir raštu (kalbos parenkamos pagal poreikį), žiemą – asistentams. Specialistų ieškoma įvairiu metu. Didžiausias susidomėjimas – geriau apmokamomis administratorių pareigybėmis, tuomet į testą gali užsiregistruoti ir 40 tūkst. žmonių iš visų 28 valstybių. Lingvistų būrys būna mažesnis, mat jų vienu metu ieškoma, pavyzdžiui, tik šešioms iš 24 oficialių kalbų. Beje, lietuviai turi daugiausiai galimybių įsidarbinti būtent vertėjais.

Dar visai neseniai buvo kalbama, kad lietuviai vangiai siekia įsidarbinti ES institucijose. Tačiau statistika rodo kiek kitokią situaciją. Briuselyje galioja neoficiali kvotų – proporcingo geografinio atstovavimo (kad darbuotojų iš tam tikros šalies skaičius procentiškai atitiktų jos gyventojų skaičių) – taisyklė. Lietuviai sudaro vos 0,59 proc. Bendrijos gyventojų, bet 1,3 proc. Europos Komisijos darbuotojų. Lietuvių dirba visuose direktoratuose. Tiesa, kaip pabrėžė A. Martikonienė, svarbu ne kiek apskritai ES dirba tam tikros šalies atstovų, o kiek jų eina generalinių direktoratų ar bent skyrių vedėjų pareigas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...