Antradienį Klaipėdos uostas priima ilgiausią laivą savo istorijoje – 317,2 m ilgio kruizinį lainerį „Celebrity Eclipse“.

Laiką aplenkiantys sprendimai. Taip galima apibūdinti kitąmet dešiniajame Neries krante, šalia Žirmūnų, iškilsiantį verslo centrą „Premium“. A klasės biuras ir A klasės energinis efektyvumas. Toks statinys, regis, turėtų tapti ypatingu įvykiu Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje 2015 m.

Dabar populiaru kalbėti apie Lietuvoje atsirandančius vis naujus „startuolius“ (t.y. pradedančiuosius verslininkus). Taip pat žodis „verslininkas“ simbolizuoja gerą materialinę būklę ir aukštą socialinį statusą. Tačiau lietuviams ir toliau verslumo dvasia svetima.

Per ateinančius dvejus metus Vilniaus biurų rinką papildys naujos kartos biurai, inovatyviais sprendimais, erdvių planavimu gerokai pranokstantys prieš krizę statytus modernius biurus.

„Metų CEO 2014“ rinkimuose efektyviausia Lietuvos bendrove pripažinta „Tele2“. Tokį įvertinimą telekomunikacijų bendrovei lėmė didžiausia vienam darbuotojui tenkanti 2013 m. sukurto bendrovės pelno dalis.

Lietuvoje pamažu nyksta tradicija remontuoti ar įsirengti butą pačiam. Vis daugiau naujo buto ieškančių lietuvių nenori rūpintis apdaila – jie linkę įsikelti į jau pilnai įrengtą būstą ir taip sutaupyti laiko. Tokias tendencijas atskleidė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ir nekilnojamojo turto plėtotojos „Eika“ gegužę atlikta apklausa.

Iš trijų Baltijos šalių Estija išsiskiria tuo, kad estai kur kas dažniau negu lietuviai ir latviai atsiskaito mokėjimo kortele, užuot ėmę grynųjų pinigų iš bankomatų. Remiantis šių metų pirmo ketvirčio SEB bankų Baltijos šalyse statistika, Estijoje 52 proc. visų mėnesio išlaidų sudaro atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis. Lietuvoje šis rodiklis yra 31 proc., o Latvijoje – 35 proc. visų mėnesio išlaidų. Atsiskaitant mokėjimo kortele prekybos vietose arba internetu Estijoje per mėnesį vidutiniškai išleidžiamas 301 euras (1 039 litai), Latvijoje ir Lietuvoje – bemaž 2,5 karto mažiau, atitinkamai 130 (449 litai) ir 128 eurai (442 litai).

Šią savaitę kauniečiai, klaipėdiečiai, šiauliečiai ir panevėžiečiai pratinsis prie euro. Lietuvos bankas visoje Lietuvoje surengs beveik šimtą nemokamų informacinių seminarų, kuriuose gali dalyvauti ir plačioji visuomenė, ir verslas.

Marijampolėje pasiektas originalus rekordas. Įmonių grupei „Arvi“ priklausanti bendrovė „Arvi kalakutai“, švenčianti veiklos dešimtmetį, iškepė 140 metrų ilgio kalakutienos dešrą, kuria vaišino gausiai į Marijampolės miesto dienų šventę susirinkusius marijampoliečius bei svečius.

Su užmoju Lietuvoje pradedami viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP, arba dar vadinami PPP – “public private partnership”) projektai klimpsta nekompetencijos liūne, juos nuolat lydi korupcijos šešėlis. Kol kas galime girtis tik projektų gausa, bet ne kokybe bei nauda visuomenei ir verslui.

Žmonija jau dabar suvalgo daugiau užaugintos žuvies nei jautienos – ir tai tik pradžia. Manoma, kad dėl augančio gyventojų skaičiaus, didėjančių pajamų ir fakto, jog valgyti jūrų gėrybes sveika širdžiai, šios produkcijos poreikis per artimiausius 20 metų išaugs bent 35 proc.