Šiuo metu Lietuva rengia savo sumanios specializacijos strategiją – dokumentą, galintį nulemti artimiausio dešimtmečio Lietuvos raidos kelią. Jį rengti padeda Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro į Lietuvą pakviestas inovacijų politikos ekspertas iš Austrijos dr. Fritzas Ohleris, kuris sutiko savo mintimis pasidalyti su “Veidu”.

VEIDAS: Jūsų žiniomis, kaip keisis Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos skirstymas regionams 2014–2020 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu? Kiek iš viso šiam tikslui bus skirta lėšų?

Lietuvos miškingumas nuolat didėja ir šiuo metu prilygsta Europos vidurkiui. Be to, kasmet vis daugiau pinigų iš urėdijų pasiekia mūsų šalies biudžetą. Vis dėlto Generalinė miškų urėdija nuolat sulaukia priekaištų, kad dėl neefektyvaus miškų valdymo Lietuva praranda dešimtis milijonų litų. Pavyzdžiui, dėl to, kad panaudojama tik 65 proc. miško išteklių, nes urėdijos neskatinamos valyti miškų. O iš parduodamos medienos pas mus uždirbama beveik keturis kartus mažiau nei panašią miškingo ploto teritoriją turinčioje Latvijoje.

Kauno simbolis „Žalgirio“ krepšinio klubas turi naują vadovą – Paulių Motiejūną, bet kaip išgelbėti „Žalgirį“ nuo bankroto, o komandą – nuo išsivaikščiojimo, kol kas nežinia, nes praeitą savaitę Kauno savivaldybės skirti 2 mln. Lt tėra lašas jūroje. Kauno meras Andrius Kupčinskas „Veidui“ pabrėžė, kad „Žalgiris“ turi ieškoti naujų privačių rėmėjų, nes savivaldybė remdama klubą jau viršija savo galimybes.
Su meru A.Kupčinsku aptarėme aktualiausius Kauno klausimus – nuo „Žalgirio“ iki duobių gatvėse.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius atsako į „Žinių radijo“ laidos „Opozicija“ vedėjo Raigardo Musnicko klausimus apie artėjančius partijos rinkimus ir Vyriausybės 100 dienų darbo rezultatus.

Šios savaitės gale sukaks šimtas dienų, kai dirba naujoji Vyriausybė. Bet žadėtų grandiozinių pokyčių nei švietimo, nei profesinio lavinimo, nei aukštojo mokslo srityje negirdėti. Priešingai, daugelyje sričių prasidėjo stagnacija ar net grįžimas atgalios. O ko tikėtis artimoje ir tolimoje ateityje, teiravomės švietimo ir mokslo viceministro socialdemokrato Rimanto Vaitkaus.

Per beveik šimtą savo gyvavimo dienų 16-oji Vyriausybė spėjo pasėti daug nežinomybės dėl opiausių visuomenei sričių – socialinės ir sveikatos apsaugos, švietimo, mokesčių reformos, energetikos ir kitų – ateities. Į klausimą, kokių permainų bus imtasi, ministrai atsako, kad dirba darbo grupės, todėl net savo nuomonės jie negalį reikšti.
Atsakymų į aktualiausius klausimus ieškome kartu su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius telefonu atsako į „Žinių radijo“ laidos „Opozicija“ vedėjo Raigardo Musnicko klausimus apie šiandieninius politinius įvykius Europoje ir Lietuvoje.

VEIDAS: Valstybės kontrolė ką tik užbaigė auditą apie šeimos gydytojų veiklą Lietuvoje. Kas paaiškėjo tyrimo metu? Ar šeimos gydytojai tinkamai atlieka jiems pavestas pareigas? Ar labai skiriasi jų darbas skirtingose gydymo įstaigose?

Ryškiausios atgimimo asmenybės, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, de facto pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovo prof. Vytauto Landsbergio nuopelnų Lietuvos nepriklausomybės byloje nevainikavo tiesiogiai piliečių išrinkto valstybės prezidento postas ar lyderystė visuomenės pasitikėjimo reitinguose. Ilgamečio Lietuvos, o dabar Europos parlamentaro poziciją didžiausio rezonanso sulaukiančiuose politiniuose įvykiuose vieni beveik dievina, kiti maišo su purvais.

Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjo Pasaulio universitetų asociacijos (PUA), vienijančios daugiau nei 600 narių visame pasaulyje, generalinė sekretorė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) tarybos narė Eva Egron-Polak. Po susitikimo su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu ir MRU tarybos posėdžio E.Egron-Polak „Veidui“ davė išskirtinį interviu apie aukštąjį mokslą globalėjančiame pasaulyje.