JAV pusiaukelio rinkimuose tikrąją pergalę pasiekė ne Šlovingoji Senoji Partija (respublikonai), o Arbatos partija, kuri tiesogiai rinkimuose nedalyvavo, bet iškėlė ir rėmė daugelį respublikonų kandidatų. Maždaug trečdalis “arbatinių” kandidatų tapo kongresmenais ir gubernatoriais.

Premjeras Andrius Kubilius viešojoje erdvėje paskelbė ketinimą nebemokėti nei bedarbio, nei socialinės pašalpos asmenims, kurie per penkerius metus nesugebėjo susirasti darbo. Taip esą turėtų būti bandoma kovoti su pavojingu reiškiniu – nenoru ieškotis darbo ir nuolatiniu gyvenimu iš valstybės paramos.

Šiemet gruodžio 31 d. baigiasi praėjusį rudenį pasirašyto Nacionalinio susitarimo tarp vyriausybės ir socialinių partnerių galiojimas, todėl pats laikas vertinimams ir diskusijoms tiek dėl šio dokumento reikšmės, tiek dėl jo formos ir turinio. Taip pat ir dėl to, ar prasminga jį atnaujinti.

Estijos parlamento narys Heimaras Lenkas nutarė savo kailiu išbandyti, kaip galima pragyventi iš šalyje nustatytos minimalios socialinės pašalpos – 220 Lt. Taigi visą spalį maitinosi pigiomis košėmis ir balta duona. Savaime suprantama, kad po šio eksperimento tiek jam, tiek jo kolegoms kilo tam tikrų minčių (paaiškėjo, kad su tokia suma galima tverti mėnesį ar du, bet ne ilgiau).

Mirties nežinomybė baisi. Bandydami ją įveikti stengiamės sau, o gal ir kitiems įrodyti, kad mirties nebijome ir galime ją nugalėti.

Artėjantis balsavimas dėl apkaltos dviem begėdžiams Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui – tikra likimo ir Konstitucinio Teismo dovana dabartiniam Seimui.

Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) Seimui pateikė išvadą, kad į kelionę po Pietryčių Aziją pratęstos Seimo sesijos metu išvykęs Seimo narys Linas Karalius ir 8 kartus už išvykusį frakcijos kolegą balsavęs Aleksandras Sacharukas sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Vertinant pastarųjų kelerių metų retrospektyvą, Lietuvoje namų ūkių elgsena galėtų būti chrestomatinis ekonomikos pradžiamokslio pavyzdys.

Nors iki artimiausių rinkimų Lietuvoje liko mažiau nei 4 mėnesiai, rinkiminėmis nuotaikomis mūsų šalyje kol kas net nekvepia. Iš visų pusių sklinda visiškas abejingumas.

Mosavimas kainų reguliavimo vėzdu reguliariai kartojasi, ypač prieš rinkimus, tačiau tokia “rutina” neguodžia, nes vis dėlto tai galiausiai vėzdas prieš žmones. Ir užtikrintas kelias į praeitį.

Kai tik rinkimai artyn, tai ir pasipila siūlymai keisti rinkimų tvarką. Ši prasta tradicija užgimė, regis, prieš penkiolika metų.