Darbo partijos byla rodo absoliutų mūsų teismų neveiksmingumą.

Atsivertę šio “Veido” numerio antrąją pusę, su “Skaitinių” rubrika rasite ištrauką iš netrukus Lietuvos knygynuose pasirodysiančios Jameso Borgo knygos “Minties galia”.

Krepšinis, sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais buvęs Lietuvos kovos už laisvę simboliu, šiandien tapo tuo įrankiu, kurio pagalba Rusija atkūrinėta vieningą posovietinę erdvę.

Mūsų valstybė plaukia pasroviui. Taip paprasčiau. Kur srovė nuneš, ten ir atsidursime. Ir koks skirtumas – kur. Sąlygas plaukti prieš srovę ir atsidurti ten, kur norime, turėjome, bet jų neišnaudojome.

Praėjusiais metais skirtingų šalių BVP pokyčiai svyravo nuo 6,9 proc. nuosmukio iki 7,6 proc. pliuso, atitinkamai su Graikija ir Estija skirtinguose šios skalės galuose.

Politikai turi apsispręsti – ar jie toliau bus „stogu“ sovietinio „kaviansko“ neteisingumo sistemai.

Nesibaigiantys debatai dėl to, ar minėti, o jei minėti – tai kaip, Gegužės pirmąją, dar kartą verčia savęs paklausti: o ką tądien išties vertėtų apmąstyti?

Šiais laikais madinga kalbėti apie tai, kad turime gyventi taupiai, kad mūsų veikla turi būti kuo draugiškesnė aplinkai, kad turime surasti harmoningą dialogą – net tik tarp savęs ir gamtos, bet ir tarp savo poreikių ir galimybių.

Prognozuojama, kad maisto paklausa ateinantį dešimtmetį sparčiai kils.

Statistikos departamento pateikto išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies BVP išaugo 3,9 proc. Iš pirmo žvilgsnio, šis rodiklis atrodo ne taip jau įspūdingai 2011 metų kontekste, tačiau aimanuoti tikrai nėra pagrindo.

“Tie, kurie neturi tikslo, pasmerkti visą gyvenimą dirbti tiems, kurie jį turi”, – ši sena išmintis tinka kalbant ne tik apie žmones, bet ir apie valstybes.