Krymsko tragedija dar kartą atskleidė Rusijos politinės sistemos negalias.

Kinijos ekonomikos rodikliai prastėja, o jos imunitetas krizėms liaupsinamas jau tik iš inercijos. Tad jei artimiausiu metu šioje šalyje nepagausės ir nesutvirtės vidurinioji klasė, galinti padidinti vidaus vartojimą, vadinamasis Kinijos ekonomikos stebuklas žlugs.

Atėjus vasarai trumpalaikio skolinimosi poreikis Lietuvoje reikšmingai išauga.

Londono Olimpinės žaidynės prikišamai parodė du dalykus: į Lietuvos sportą su pergalių trenksmu įsiveržė jaunoji, laisvoje šalyje gimusių sportininkų karta; atėjo laikas nustoti melstis krepšiniui ir gerai apmąstyti, kaip ir kurioms sporto šakoms reikia ateityje perskirstyti rėmimo pinigus.

Kol balsuoji už viską, už kažką tobulą, vientisą ir nedalomai teisingą, tol balsuoji už nieką arba už biurokratinę savivalę.

Teritorijos, dėl kurių pešasi kelios valstybės, tampa savotiškais skurdo ir karinės grėsmės kalėjimais jų gyventojams.

Šios Vyriausybės 2008–2012 m. programos šūkis – „Mūsų vidutinės trukmės politikos tikslas – sušvelninti ir pamažu likviduoti pagrindines socialines negeroves, ryžtingai spręsti paveldėtas problemas“. Pažvelkime į šios programos XIX skyriaus preambulėje konstatuotą socialinės politikos padėtį, kuri tariamai susidarė dėl buvusios valdžios valdymo.

Niekam ne paslaptis, kad efektyvios socialinės politikos vykdymas, esant finansų krizei, nėra lengvas. Visų pirma mes turėjome apsaugoti Lietuvos socialinę sistemą nuo visiško finansinio bankroto, prie kurio buvo privedusi ankstesnė Vyriausybė, nors ji dirbo ne ekonominės krizės sąlygomis.

Atostogos, ilgieji savaitgaliai ir šiaip nedarbo dienos Lietuvoje – šventas reikalas. Tiesa, privačiame ir valstybiniame sektoriuose tos atostogos stipriai skiriasi. Privačiose bendrovėse vasarą darbuotojai atostogų ilgiau nei trims savaitėms išeiti gali labai retai, mat čia vadovaujamasi amerikietišku principu, kad jei tavęs nereikia mėnesį, tai gal ir apskritai nebereikia.

Žymus Amerikos diplomatas Georgas Kennanas yra pasakęs: neįmanoma palaikyti gerų kaimyninių santykių su Rusija, nes jos kaimynės turi tik du pasirinkimus – būti Rusijos vasalėmis arba būti Rusijos priešėmis. Tai tikriausiai esminė išvada iš Rusijos–Gruzijos karo, kurio ketvirtąsias metines minime šią savaitę.

Dabar jau galima apibendrinti, kad prieš ketverius metus triukšmingai pradėta aukštojo mokslo reforma gerų rezultatų nedavė. Žiniasklaida tada dejavo apie neva blogą aukštojo mokslo kokybę, kurią lyg burtų lazdelės mostelėjimas turėjo pagerinti “krepšeliai”.