2010 Spalio 08

Žilvinas Martinaitis

Valstybės svertai neveikia

veidas.lt

Politikos analitiko Žilvino Martinaičio tvirtinimu, silpnoji gyventojų nedarbo mažinimo pusė, priklausanti nuo Vyriausybės, yra esamų priemonių neefektyvumas. Egzistuoja trys sritys, kurios nepadeda išspręsti esminių bėdų: tai paklausos stimuliavimas, darbo santykių reguliavimas ir aktyvios darbo rinkos priemonės.

“Nors šalies biudžetas yra deficitinis, Lietuva turi nemažai ES struktūrinės paramos lėšų, kurias galima sėkmingai panaudoti plėtojant infrastruktūrą, gaunant tiesioginę naudą, pavyzdžiui, renovuotus daugiabučius ir pastatytus mokslo slėnius, bei kuriant naujas darbo vietas. Paklausos stimuliavimo priemonė nesuveikė. Nors valdžia sako, kad vėluoja, mano manymu, ji jau pavėlavo”, – dėsto pašnekovas.

Kita priemonė – darbo santykių liberalizavimas. Nors jie buvo liberalizuoti, analitiko įsitikinimu, tai jokio poveikio nedavė, nes pripažinta tai, kas seniai egzistavo. Trečias vykdomosios valdžios darbas, kuris kainuoja daugiausiai, bet nėra pritaikytas prie pasikeitusių aplinkybių, – tai vadinamosios aktyvios darbo rinkos priemonės.

“Šioje srityje valdžia aktyviai reiškiasi, daug bedarbių siunčia į mokymus, viešuosius darbus ir pan. Tai daroma labai dideliu mastu, tačiau užsienio patirtis rodo, kad šios priemonės veiksmingos tik tuomet, kai yra kokybiškos ir taikomos mažu mastu. Lietuvoje bedarbiai statybininkai siunčiami mokytis virėjo ar kepėjo amato arba blogiausiu atveju siunčiami į viešuosius darbus. Kvalifikuotam specialistui tai turi demotyvacinį aspektą”, – įsitikinęs politikos analitikas.

Pasak jo, kita vadinamųjų kvalifikacijos kėlimo kursų bėda, kad jie orientuoti į pasiūlą, t.y. mokoma to, ko galima mokyti, o pačių žmonių neklausiama, kas jiems būtų naudinga. Pavyzdžiui, Estijoje veikia puiki bedarbių ir suaugusiųjų mokymo krepšelio sistema – ten darbo netekęs žmogus pats renkasi, kur nori kelti savo kvalifikaciją, ir neretai renkasi profesines studijas aukštosiose mokyklose.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Žilvinas Martinaitis:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Kestas Kestas rašo:

    Visi zinome kad ziniasklaidoje neliko svariu zurnalistu…jie visi atidirbineja pinigelius ir formuoja kazkam reikalinga nuomone.
    Aisku tik viena kad tik visuomenes reformacija gali keisti ja.Reformacija kriskcionybei.Zmogus suprantantis kad uz savo darbus ir zodzius tures atsakyti po mirties-gyvena ir elgiasi visiskai kitaip nei tas kuris to nesupranta nes ji suklaidino Komunistai, Fasistai ar dar kokie socialistai.O dar jeigu toks zmogus patenka i valdzia…Pasekmes tokiu valdymo visi matome…
    Iseitis viena i valdiza norincius patekti zmones privalome patikryti del krikscionisku vertybiu …Ar jie jas tik deklaruoja ar ir patvirtina savo darbais ir gyvenuimu…Tai puikia atliko latvijos kriskcionys.Kadangi ten daugiau protestantu, o jei gyvena pagal bilija- visos kriscionybes pamata , ne paga katakizma.Jie pasikviete visus busimus politikus i viesa pokalbi apie deklaruojama kriskcionybe ir jos vertybes.Vien po keleto klausimu niekam nekilo abejoniu kas is tiruju gyvena taip ir elgiasi o kas tik tuo prisidengia noredamas pakliuti kaip sakant ärciau lovio”.Tokias aklausas butina daryti ir Lietuvoje ir per tv ar radiaj , tirmituojant per visas ziniasklaidos priemones…Tada zmones matys kiek pretendentas vertas savo zodziu is jo atsakymu darbu ir gyvenimo pavyzdziu.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...