2011 Spalio 17

Universitetai: be konkurencijos Lietuvoje – konkurencingi pasaulyje?

veidas.lt

Revoliuciją universitetų tinkle pasiūliusi premjero darbo grupė neatsakė į esminius klausimus, ar iš vienuolikos jų palikus du pagerės studijų kokybė ir ar sumažės valstybės išlaidos.

Kas tik neragino Lietuvos optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklo: prieš penkiolika metų – čia tyrimą atlikusi Norvegijos mokslo taryba, prieš aštuonerius – Pasaulio bankas, kuris analogišką išvadą dar kartą pakartojo prieš dvejus metus, kai tokią pat paskelbė tyrimą atlikęs Nacionalinės plėtros institutas. Tačiau kol politikai ir valdininkai kompostavo rekomendacijas stalčiuose, prioritetai pasaulyje pasikeitė.
„Prieš porą savaičių paskelbtoje ES aukštojo mokslo modernizavimo strategijoje numatyta didinti turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą skaičių. Laikai, kai milijonui gyventojų buvo vienas universitetas, jau praėjo. Dabar Europos Sąjungoje, kurioje gyvena pusė milijardo gyventojų, yra 4 tūkst. universitetų, tai yra vienas universitetas 125 tūkst. gyventojų. Prognozuojama, kad 2020 m. ES net 35 proc. darbo vietų reikės aukštojo išsilavinimo, o šiuo metu jį turi 26 proc.“, – su naujausiomis tendencijomis supažindina Mykolo Romerio universiteto (MRU) kancleris doc. dr. Saulius Spurga.
Išlaikyti keturiolika kokybiškų valstybinių universitetų Lietuvai gal ir per daug, juolab yra dar devynios privačios universitetinio statuso aukštosios mokyklos. Siekinys buvo valstybinių universitetų sumažinti iki vienaženklio skaičiaus. Keturis mėnesius dirbusi premjero sudaryta nepriklausomų ekspertų darbo grupė universitetų tinklui optimizuoti, galima ironizuoti, net pralenkė lūkesčius – pasiūlė Vilniuje ir Kaune palikti po vieną universitetą, kaip ir Klaipėdoje bei Šiauliuose. Tačiau kiek nuo to pagerės mokslo kokybė ir kiek bus sutaupyta valstybės lėšų?

Iki siektino standarto – toli
Darbo grupė teisingai pastebi, kad universitetų lygis labai nevienodas. Valstybė biudžeto lėšų skirdavo tolygiai, to nesiedama su studijų ir mokslinių tyrimų rezultatais, absolventų integracija į darbo rinką, o tai neskatino universitetų tobulėti. Ekspertų manymu, Lietuvoje nėra nė vieno universiteto, atitinkančio siektino parametrus: kad būtų universalus – bent su penkiomis šešiomis studijų sritimis, kokybiškas – atitinkantis tarptautinius mokslo ir studijų kokybės standartus, tarptautiškas – vykdantis tarptautines studijas ir mokslinius tyrimus, tarpdiscipliniškas – vykdantis paklausias mokslo, verslo rinkoje tarpdisciplinines programas. Bent iš dalies tokius požymius atitinka vos keturi – Vilniaus, Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo ir Gedimino technikos universitetai.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...