2017 Birželio 16

Andrius KRIVAS

Tarptautinės Ženevos iššūkiai ir galimybės

veidas.lt

Kai kalbama apie Ženevą, daugelis prisimena nuostabųjį Ženevos ežerą, bene pagrindinį šio nedidelio miesto simbolį Jet d’eau fontaną, Gėlių laikrodį ir, žinoma, tai, ką Ženevos miestas ir kantonas turi bendro su visa Šveicarija: nuoseklų daugiau kaip 200 metų išlaikomą politinį ir karinį neutralitetą, laikrodžius ir bankus, sūrius ir šokoladą.

Andrius KRIVAS

Ambasadorius, Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas prie JT biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje

Besidomintieji istorija prisimins nemažai reikšmingų epizodų, tokių kaip Kalvino reformacija, Raudonojo Kryžiaus komiteto įsteigimas, Austrijos-Vengrijos imperatorienės Elžbietos nužudymas, daugelio čia prieglobstį radusių laisvamanių ir maištininkų veikla, Tautų Sąjunga, veikusi čia tarpukariu ir dramatiškai svarsčiusi tarp kitų Vilniaus ir Klaipėdos krašto klausimus, aktyviai dalyvaujant tuomečiams Lietuvos diplomatijos lyderiams, begalė čia vykusių slaptų ir atvirų diplomatinių derybų…

Iš tiesų, Ženeva užima ypatingą vietą tiek pasaulio politikoje, tiek Šveicarijos Konfederacijoje. Labiau nei bet kokiame kitame šios šalies mieste ar kantone savitos vietinės tradicijos ir istorija čia yra glaudžiai ir neatsiejamai susipynusios su globaliais politiniais procesais ir įgijusios kosmopolitinį pobūdį.

Neretai čia atvykstantieji klausia, kiek tarptautinių organizacijų yra įsikūrusių Ženevoje. Tikslus atsakymas į šį klausimą šiek tiek priklauso nuo pasirinktos skaičiavimo metodikos: ką būtent laikyti atskira organizacija, o ką – viso labo kitos, platesnės organizacijos (ypač JTO) sudėtine dalimi. Oficialiais Šveicarijos federalinio užsienio reikalų departamento duomenimis, visoje Šveicarijoje yra įsikūrę 40 tarptautinių organizacijų, organų ir sekretoriatų, 34 iš jų – Ženevoje, kurios tarptautinių organizacijų personalas viršija 21 tūkst. žmonių. Šitame mieste oficialiai diplomatiniu lygiu atstovaujama 175 pasaulio valstybėms, veikia 255 nuolatinės misijos, atstovybės ir delegacijos, tarp jų – ir Lietuvos nuolatinė atstovybė, įsikūrusi netoli Jungtinių Tautų biuro Ženevoje, užimančio centrinę koordinuojančią vietą daugumos čia veikiančių tarptautinių organizacijų atžvilgiu.

Paprastai pasaulinio masto strateginiai politiniai sprendimai būna priimami valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimuose kitose šalyse ir miestuose. Pavyzdžiui, visa puokštė tokių sprendimų buvo priimta 2015 m.: JTO būstinėje Niujorke sutarta dėl Vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir joje fiksuotų tvarios plėtros tikslų; Adis Abeboje aukščiausiu lygiu įsipareigota kovoti su skurdu; Paryžiuje nuspręsta dėl politikos klimato kaitos atžvilgiu. Tuo tarpu Ženevoje dirba tos tarptautinės institucijos, kurios atsako už šių ir kitų strateginių sprendimų praktinį įgyvendinimą.

Dauguma čia veikiančių organizacijų yra vadinamosios specializuotos agentūros, kuriančios įvairių sričių – migracijos, tarptautinės humanitarinės teisės, sveikatos apsaugos, humanitarinės pagalbos teikimo, intelektinės nuosavybės klausimų, darbo santykių reguliavimo, telekomunikacijos, meteorologijos, standartizacijos – normas ir padedančios valstybėms narėms jas įgyvendinti. Yra čia ir organizacijų su platesniu – ne vien techninio įgyvendinimo mandatu, pvz., Pasaulio prekybos organizacija arba beveik 130 metų skaičiuojanti Tarpparlamentinė sąjunga.

Negaliu nepaminėti ir Ženevoje veikiančio Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos, kurių veikla daro Ženevą pasauline žmogaus teisių sostine, taip pat Jungtinių Tautų vyriausiojo komisaro pabėgėlių reikalams biuro. Yra ir tokių institucijų, kurios išaugo iš mokslinių ar socialinių tyrimų laboratorijų, pvz., Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN) ar Pasaulio ekonomikos forumas (WEF), garsėjantis savo rengiamais metiniais susitikimais Davose ir autoritetingu kasmet atnaujinamu Pasaulio konkurencingumo indeksu.

Nenuostabu, kad dažnai būtent Ženeva suteikia platformą konfidencialioms tarptautinėms deryboms dėl konfliktų Kipre, Sirijoje, Gruzijoje, Irano branduolinės programos ir t.t.

Šiandien tarp aukščiausių Ženevos tarptautinių organizacijų darbotvarkės prioritetų yra globalių susitarimų dėl legalios bei tvarkingos migracijos ir dėl pabėgėlių rengimas, kova už pagarbą žmogaus teisėms pasaulyje, 2030 m. tvarios plėtros tikslų įgyvendinimas, humanitarinės pagalbos ginkluotų konfliktų ir katastrofų aukoms teikimas, siekimas užtikrinti lyčių lygybę. Čia jau porą metų išradingai įgyvendinama Tarptautinių lyčių lygybės lyderių iniciatyva, kurią perėmė ir Niujorkas. Ji taip pat jau žengia į Vieną, Briuselį, Boną ir Nairobį – miestus, kuriuose irgi gausu tarptautinių organizacijų.

Į tokią darbotvarkę orientuojasi ir pagrindiniai Lietuvos nuolatinės atstovybės Ženevoje veiklos prioritetai: Lietuvos vaidmens ir įnašo stiprinimas žmogaus teisių, humanitarinės pagalbos, migracijos ir pabėgėlių klausimais, JT užsibrėžtų tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimo srityse. Atstovybė siekia užtikrinti, kad Lietuva būtų gerai žinoma, pastebima ir gerbiama didelės Jungtinių Tautų šeimos Ženevoje narė, kad Jungtinių Tautų ir kitų čia veikiančių tarptautinių organizacijų struktūrose dirbtų daugiau Lietuvos piliečių ir kad pačioje Lietuvoje augtų globalių iššūkių ir mūsų valstybės įnašo į jų sprendimą svarbos suvokimas.

Lietuva kandidatuoja į Ženevoje veikiančios Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos narius 2022–2024 m. laikotarpiui. Šiuo metu aktyviai dedami pamatai sėkmingai Lietuvos išrinkimo į Žmogaus teisių tarybą kampanijai. Vienas tokių pamatų yra Lietuvos aktyvumas ir įdirbis lyčių lygybės klausimais. Lietuvos Prezidentė šiuo metu pirmininkauja Moterų pasaulio lyderių tarybai; europarlamentarė iš Lietuvos – Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui; Vilniaus universiteto profesorė – Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetui; Vilniuje įsikūrė Europos Sąjungos lyčių lygybės institutas. Pernai JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke Lietuvos ir Čilės Prezidentės iškėlė iniciatyvą dėl būtinybės tiksliai įvertinti ekonominę žalą, kurią žmonija patiria dėl smurto prieš moteris.

Manoma, kad toks moksliškai pagrįstas įvertinimas taptų dar viena paskata pasaulio vyriausybėms aktyviau įsitraukti į kovą prieš tokį smurtą, siekiant visiškai jį išgyvendinti. Atitinkamos nuostatos buvo įtrauktos į Moterų statuso komisijos sutartas išvadas Niujorke ir šiuo metu jos bandomos integruoti į dabar Ženevoje vykstančios Žmogaus teisių tarybos sesijos dokumentus.

Tarp kitų Lietuvos prioritetų Žmogaus teisių taryboje yra žiniasklaidos laisvė ir, kaip būtina jos sąlyga, žurnalistų saugumas, taip pat žmogaus teisės ginkluotų konfliktų zonose – pirmiausia Rusijos okupuotose ar kontroliuojamose kaimyninių valstybių teritorijose, taip pat Sirijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir kitur.

Lietuvos įdirbį žmogaus teisių klausimais rodo ir tai, kad net penki jos ekspertai šiuo metu yra išrinkti ar paskirti į JT žmogaus teisių konvencijų įgyvendinimo priežiūros organus arba turi specialiojo pranešėjo mandatą: prof. Dalia Leinartė vadovauja Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetui, prof. Jonas Ruškus dirba Asmenų su negalia teisių komitete, prof. Dainius Pūras yra JT specialusis pranešėjas teisės į fizinės ir protinės sveikatos priežiūrą klausimais, dr. Justinas Žilinskas išrinktas į Tarptautinę humanitarinių faktų nustatymo komisiją, o dr. Henrikas Mickevičius yra JT Priverstinių dingimų darbo grupės ekspertas.

Lietuva skiria daug politinio dėmesio ryšiams su Ženevoje įsikūrusia Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN) puoselėti ir stiprinti. Planuojama, kad jau šį mėnesį Lietuva su šia organizacija sudarys asocijuotos narystės sutartį. Tai būtų rimtas žingsnis siekiant toliau modernizuoti Lietuvą, vystyti joje inovacijas ir verslumą, nes bendradarbiavimo su Europos branduolinių tyrimų organizacija nauda toli gražu neapsiriboja vien branduolinių fizikų bendruomene. Ji atveria naujas galimybes ir inžinieriams, ir informacinių technologijų specialistams, ir universitetams, ir švietimui plačiąja prasme, ir verslo įmonėms, netgi filosofams ir menininkams.

Ženevoje gyvuoja ir aktyviai veikia nedidelė, bet dinamiška, išsilavinusi, plačių pažiūrų ir interesų, kupina idėjų ir daugelyje sričių profesines aukštumas pasiekusi lietuvių bendruomenė. Dalis jos narių dirba Ženevoje veikiančiose tarptautinėse organizacijose. Lietuvos nuolatinė atstovybė, siekdama Lietuvos politikos tikslų, kultūros ir istorijos žinomumo, glaudžiai bendradarbiauja su šia bendruomene, kartu su ja puoselėja ir išlaiko nuolatinį kultūrinį bei emocinį ryšį su Lietuva. Atstovybė kartu su bendruomene ir kitais partneriais Ženevoje organizuoja lietuvių atlikėjų koncertus, parodas, menininkų kūrybos pristatymus, susitikimus su iš Lietuvos atvykstančiais politikais, svetingai priima savo patalpose lietuvišką mokyklėlę mažiesiems, „Poezijos pavasario“ vakarą su poetais iš Lietuvos…

Kitais metais planuojame matomais ir įsimintinais renginiais tarptautinėje Ženevoje paminėti nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...