Tag Archive | "Steve‘as Jobsas"

Diagnozė: „Apple“ DNR

Tags: , , ,


Shutterstock

 

Sėkmė. JAV kompanija „Apple“ šiuo metu neabejotinai išgyvena aukso amžių. Naujo telefono pristatymas praėjusį rudenį sudomino net atkakliausius skeptikus, o kompanija skaičiavo istoriškai didelį pelną.

Daugelis dar iki „iPhone 6“ pasirodymo rinkoje tai vadino kompanijos generalinio direktoriaus Timo Cooko didžiuoju egzaminu, nes po 2011 m., kai iš vadovo pareigų pasitraukė Steve‘as Jobsas, „Apple“ nebuvo pristačiusi jokio naujo įrenginio.

Regis, T.Cookas gali atsikvėpti ir parašyti sau gerą pažymį, nes kompanija per 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį pardavė rekordinį skaičių – 74,5 mln. išmaniųjų telefonų „iPhone 6“ ir „iPhone 6 Plus“. „Apple“ šiuo metu vertinama daugiau nei 700 mlrd. JAV dolerių, o lažybų punktuose visame pasaulyje spėliojama, kada bus sulaukta trilijono dolerių.

Balandžio 24 d. bus pradėti pardavinėti ilgai laukti ir plačiai išreklamuoti išmanieji laikrodžiai „Apple Watch“, bet jų pardavimas T.Cooko komandos prie apvalesnės sumos veikiausiai neatves. Be abejo, įrenginys strategiškai patrauklus, juo bus domimasi, jis išsiskirs iš kitų išmaniųjų laikrodžių, bet čia reikia nusileisti ant žemės. Ekspertai spėlioja, kad iš laikrodžių pardavimo per pirmąjį ketvirtį kompanija gali uždirbti apie 2 mlrd. dolerių. Skamba neblogai, bet tai ne aukso kalnai, palyginti su „iPhone 6“ debiutu ir 18 mlrd. dolerių per vieną ketvirtį.

Vos pasirodžius naujajam modeliui per valandą iššluota 30 tūkst. telefonų. Naujo išmaniojo telefono ištikimi „Apple“ gerbėjai laukė dvejus metus: „iPhone 5“ buvo pristatytas 2012 m. rugsėjį per tradicija tapusį kompanijos renginį. Taigi vartotojai, mėgstantys naujoves ir patogumą (o tai yra vieni pagrindinių „Apple“ strateginių tikslų), nekantriai laukė naujo telefono ir buvo pasirengę plačiai atverti pinigines.

„iPhone 6“ ir „iPhone 6 Plus“ sėkmė nebuvo atsitiktinė. Didelėms kompanijoms taip neatsitinka – jos nuosekliai dirba, tiria viešąją nuomonę, stebi konkurentus ir bando numatyti, ko reikia vartotojams. O vartotojams dabar reikia mini kompiuterio ir ant riešo, ir delne, ir automobilyje, ir dar kur nors. „Apple“ pateisino lūkesčius išleisdama du naujus telefono modelius didesniais ekranais, kurie patenkina didėjantį gigantizmo alkį. Kartu „iPhone 6“ sėkmė natūraliai lėmė klinikinę „iPad“ mirtį.

Tiesa, T.Cookas, džiaugdamasis pelnyta telefonų sėkme, nepraranda vilties dėl planšečių. Tačiau kompanija vėl turės pakrapštyti pakaušį ir atnaujinti požiūrį į penkerius metus gyvuojantį įrenginį, nes telefonai dideliais ekranais atstoja planšetes.„Ipad“, kaip ir „iPhone“, buvo S.Jobso kūdikiai, kurie pripažinimo sulaukė vos pristatyti visuomenei, tačiau šių įrenginių likimas skirtingas: planšetės efektas veikė trumpai, o štai telefonai be tradicinės klaviatūros užkariavo pasaulį ilgam.

2007 sausio 9 d. S.Jobsas, prieš pristatydamas visiškai naujos kartos įrenginį, nesuklydo su pasitikėjimu pareikšdamas, kad „šiandien mes įsirašysime į istoriją“. Prieš aštuonerius metus paskelbta apie revoliucinį telefoną, kuris iš esmės pakeitė naudojimąsi mobiliaisiais įrenginiais. „Apple“ atsisakė QWERTY klaviatūros, bet suteikė neribotas jutiklinio ekrano galimybes bei išplėtė mobiliojo interneto funkcijas. Šių metų sausį pagarbiai buvo prisimintas jau istorinis tapęs „Apple“ kompanijos pristatymas, o analitikai, žvelgdami iš perspektyvos, kone vienu balsu įvardijo, kad prietaiso sėkmės garantas buvo paprasta vartotojo sąsaja.

Kalbant ne tik apie techninius dalykus, skirtus vartotojų patogumui, bet ir apskritai apie tai, kaip atsižvelgiama į klientus, dažnai buvo kartojama, kad S.Jobsas kietakaktiškai nesiklauso vartotojų pastabų ir pasiūlymų. Viskas esą lemiama paties vadovo ir kompanijos skyrių lyderių. Vis dėlto įtakingo JAV verslo leidinio „Forbes“ bendradarbis Drew Hansenas išdrįso sulaužyti šį mitą: jis tvirtina, kad S.Jobsas klausėsi kompanijos klientų godų ir buvo atsidavęs jiems visus dvidešimt metų.

1997 m. „Worldwide Developers Conference“ renginyje S.Jobsas prisipažino: „Klientų patirtį reikia panaudoti kuriant technologijas… Aš dariau šią klaidą dažniau nei bet kas kitas šioje salėje… Kai bandėme sukurti „Apple“ strategiją ir viziją, mes galvojome apie tai, ką tikrai naudingo galime suteikti klientui, kuo galime jį sudominti. Manau, tai yra teisingas kelias.“

Žinoma, tai nereiškia, kad S.Jobsas siūlo verslininkams rengti apklausas ir iškvosti būsimus pirkėjus, ko šie pageidauja, – jo mintis lieka tokia: žmonės nežino, ko nori, iki tol, kol jiems ką nors parodai. Taigi pirmiausia S.Jobsas siūlė suvokti, kokia yra kompanijos strategija ir ką kūrėjai gali pasiūlyti klientams. Pagrindinis dėmuo buvo tai, kas jiems būtų reikalinga. Maža to, pristatydama kiekvieną naują įrenginį „Apple“ stengiasi atsakyti į klausimą, kokią įsisenėjusią ar įkyrėjusią problemą jis išsprendžia. S.Jobsas nuolat turėjo mintyse du dalykus: kad naujas produktas atitiktų aukštus technologinius reikalavimus ir pateisintų klientų lūkesčius.

Beje, griaunant mitą apie S.Jobso atsitraukimą nuo klientų reikėtų priminti, kad bent jau jo vadovavimo laikais „Apple“ ieškojo grįžtamojo ryšio, kuris aktualus ir didelei kompanijai. Įrankis „Net Promoter Score“ skirtas klientų pasitenkinimui ir lojalumui stebėti, tai yra klientai šimtuose parduotuvių kasdien prašomi pareikšti savo nuomonę bei atsakyti, ar jie rekomenduoja, pavyzdžiui, „Apple“ įrenginius kitiems. Sena rinkodaros paslaptis negali užtikrinti visiško pasitikėjimo atsakymais ar gaunamais rezultatais, bet padeda susidaryti apytikrį vaizdą.

Taigi kodėl „Apple“ yra toks įtakingas ir puikiai žinomas prekės ženklas? Dėl savo geros ir apgalvotos rinkodaros. Išties kompanija neišradinėja dviračio ir nekuria utopijų. Daugelis konkurentų po S.Jobso mirties sakė, kad kompanija nekūrė kažko visiškai netikėto – ji tik patobulino ankstesnius įrenginius, bet darė tai kūrybingai.

Pirmiausia, ko siekia „Apple“, – sukurti gerą produktą, tada svarbu, kad jis įgyvendintų klientų svajones ar lūkesčius. Dar vienas svarbus dalykas – kompanija siekia klientų lojalumo, bet tai vėlgi labiausiai priklauso nuo pardavėjo: ar tavimi tikės milijonai, ar vienetai.

Kaip vieną kertinių „Apple“ rinkodaros strategijos taškų taip pat galima įvardyti klientų patirties įvertinimą ir jų patirties dalijimąsi su kitais. Nors veikiausiai nėra daug klientų, išsitatuiravusių „Apple“ prakąstą obuolį, kaip tai atsitiko su „Harley Davidson“ motociklų gerbėjais, nebūti nieko girdėjusiam apie IT giganto prekės ženklą tiesiog neįmanoma.

Beje, jei kalbame apie logotipą, jame irgi atsispindi ryškus kompanijos principas – inovacijų diegimas. Tarp didžiųjų IT kompanijų pasaulyje nėra kito tokio originalaus logotipo kaip „Apple“, nes kompanijos sieja savo logotipus su pavadinimais ar bent jau trumpiniais (HP, LG, IBM). Prakąstas obuoliukas – ne alkanų klientų simbolis, o pagarbos britų matematikui Alanui Turingui, kuris išaiškino nacių šifravimo mašinos veikimo principą, ženklas. A.Turingas, kuris buvo gydomas hormonais dėl homoseksualumo, atsikando obuolio, suvilgyto cianidu, ir taip nutraukė savo liūdnai susiklosčiusį gyvenimą. Stanfordo verslininkai (S.Jobsas, Steve‘as Wozniakas ir Ronaldas Wayne‘as) ieškojo logotipo savo naujajai įmonei ir prisiminė britų matematiką, kuris svariai prisidėjo prie šiuolaikinių kompiuterių atsiradimo.

Nors šis aiškinimas dažnai nuvertinamas, esą obuolys – Isaaco Newtono traukos dėsnio atradimo ar Ievos ir Adomo nuodėmės simbolika, pats dizaineris Robas Janoffas, sukūręs logotipą, labiausiai linko prie A.Turingo atminimo versijos, nors apie garsaus kriptografo likimą prisipažino mažai girdėjęs.

Bet kuriuo atveju „Apple“ rinkodara S.Jobso vadovavimo laikais rėmėsi grynumo idėja: per renginius jis siekė labai tiksliai ir įtaigiai suformuluoti žinią. Jam išties sekėsi, nes lyderis minimas tarp vienų iškalbingiausių IT kompanijų vadovų, o jo kalbos dažnai prisimenamos ir cituojamos. Be to, S.Jobsas siekė tiesioginio ryšio su auditorija, įtvirtino iki šiol „Apple“ konferencijose išlikusią pristatymų stilistiką: neformalioje aplinkoje džinsais vilkintys vadovai pristato atnaujinimus ar naujus įrenginius laisvai kalbėdami, ekranuose tik retkarčiais pasirodo vizualizacijos, siekiama konkretumo. S.Jobsas buvo tiesiog alergiškas tuo metu labai populiariems „PowerPoint“ pristatymams, griežtai jų atsisakydavo, patardamas ir kitiems imtis šio pristatymo būdo tik esant būtinybei.

Be to, „Apple“ suvokia savo vertę ir konkurentų galimybes, o tai leidžia neiškrypti iš kelio. Pažinti savo „priešą“ – būtina. S.Jobsas atvirai nemėgo „Microsoft“ ir kaltino šią kompaniją prastu skoniu. Nieko keista – pats S.Jobsas buvo estetas, tai rodo ir logotipas, ir gaminių dizainas: įrenginių detalės svarbu, bet siekiama atsisakyti nebūtinų dalykų.

S.Jobsas ir Billas Gatesas iki maždaug 1983 m. buvo artimi draugai, po to tapo konkurentais, tad S.Jobsas leido sau atvirai paniekinti „Windows“ kūrėjus. Tačiau draugystė sudužo ne dėl skonio klausimo. Jie abu buvo vieni svarbiausių XX a. antrosios pusės IT įmonių generaliniai direktoriai.

Atsitiko taip, kad „Apple“ turėjo didelių užmačių tapti įtakinga kompiuterių gamintoja bei kurti savo operacines sistemas (OS), todėl „Microsoft“ būtų likusi tik maža rinkos dalis. B.Gatesas nebuvo aklas ir suvokė, kad jo valdoma kompanija tuoj gali tapti priklausoma nuo S.Jobso geranoriškumo. B.Gatesas turėjo nešvarų kozirį: „Microsoft“ inžinieriai slapta nukopijavo „Macintosh“ OS ir kūrė nuosavą „Graphical“ OS – „Windows“. Netrukus S.Jobsas viską sužinojo: realybė buvo tokia, „Microsoft“ nori konkuruoti su „Apple“, o B.Gatesas jį apgavo. Praėjus keleriems metams po S.Jobso mirties B.Gatesas interviu televizijoje išsklaidė miglą apie pašlijusius jų santykius ir pasakojo, kad dažnai lankydavo S.Jobsą, kai sužinojo apie jo onkologinę ligą. Vienas „Microsoft“ įkūrėjų gyrė kolegos dizaino jausmą ir vidinį pojūtį, tai, kaip jis strategavo rinkodarą.

Tiesa, tarsi bandydamas įrodinėti „Microsoft“ pranašumą priminė, kad jo kompanija dar iki „Apple“ buvo pagaminusi planšečių, bet S.Jobsas surinko viską į vieną ir pristatė „fenomenalius produktus“. O dar prieš pristatant naują biografiją apie S.Jobsą „Becoming Steve Jobs“ (autoriai – žurnalistai Brentas Schlenderis ir Rickas Tetzeli), jo senas draugas pajuokavo, kad „Microsoft“ nėra „Apple“, ir S Jobsui tikrai nebūtų sekęsi vadovauti šiai kompanijai. Abejotina, kad S.Jobsas būtų svajojęs apie darbą, kaip jis sakydavo, nekūrybingoje kompanijoje.

Įdomu, kaip dabar S.Jobsas vertintų „Microsof“ veiklą po B.Gateso atsistatydinimo, kai vadžias perėmė Satya Nadella. Kai kurie jau spėjo įvertinti pokyčius ir supanašėjimą su „Apple“, esą S.Nadella taiko panašius vadovavimo principus kaip legendinis „Apple“ lyderis. „Microsof“ bando nusikratyti tradicinio savo modelio ir prabilo apie „aukštesnius tikslus, didesnius lūkesčius“, nes nori, kad vartotojai rinktųsi, mėgtų ir norėtų naudotis „Windows“.

Pažanga strategijoje pastebima. Po „Vista“ ir „Windows 8“ nesėkmių korporacija bandys iš naujo įtikinti klientus, kad ji dar gali sukurti ką nors vertinga. Tai primena 2000 m. „Apple“ situaciją, kai kompanija išsikėlė tikslą vis dėlto ne nutraukti nevykusių „Mac“ kompiuterių gamybą, o pagaminti geresnę versiją ir atnaujinti „iOS“. Atrodo, kad S.Nadellos paskyrimas vadovauti „Microsoft“ – tik į naudą kompanijai, nes šis žmogus turi grandiozinių planų keisti korporacijos veikimo principus.

Po S.Jobso mirties keitėsi ir „Apple“ konkurentai. Kompanija sutelkė dėmesį nebe į OS, o į įrenginius, tad nauja varžove tapo Pietų Korėjos milžinė „Samsung“. Akivaizdi konkurencija ir nesutarimai, auginę ir mušę kompanijų vertę rinkoje, prasidėjo 2011 m. pavasarį, kai teismus pasiekė pirmosios bylos dėl patentų. Tiesa, „Apple“ pirmą didelę bylą laimėjo. Nors pats patentų klausimas buvo vienas paskutinių S.Jobso rūpesčių, su tuo daugiausia susidūrė į generalinius direktorius 2011 m. rugpjūtį paskirtas T.Cookas. Kiek žinoma, jis priešinosi Korėjos kompanijos padavimui į teismą.

Reikėtų paminėti, kad analitikai įnirtingą kompanijų bylinėjimąsi vadina visiškai netipine konkurencine kova, kai kas tai net praminė „legaliu karu“, kuris padėjo abiem įmonėms, ypač „Apple“, sustiprėti. Karo kirčiai ne žlugdė, o grūdino kompanijas, vartotojai su malonumu galėjo stebėti, kaip „Samsung“ bando peršokti konkurentų minas ir išlikti rinkoje sveika.

Tiesa, žvelgiant iš dabartinės perspektyvos Korėjos kompanija liko šešėlyje ir pasaulio reitinge pagal parduodamų išmaniųjų telefonų skaičių pernai buvo antra, o jai ant kulnų mina Kinijos gamintojai „Xiaomi“ bei „Lenovo“. Nors „Samsung“ kaltinta kopijavimu ir kitais nešvariais žaidimais, ir jai, ir „Apple“ teismai išėjo į naudą, nes, kaip pripažino Kalifornijos kompanijos operacijų skyriaus vadovas Jeffas Williamsas, karas padėjo kompanijoms tartis dėl tiekimo. Nors J.Williamsas atsisakė plėtoti savo teiginį, vis dėlto tai nėra laužta iš piršto.

Dar viena šio netipinio kompanijų karo „pasekmė“ ta, kad įsisiautėjusios išmaniųjų telefonų rinkoje jos sutramdė kitus konkurentus: „Microsoft“ ir „BlackBerry“. Tai, ko bijojo S.Jobsas ir vengė T.Cookas, išėjo kompanijai į naudą.

O ar pats T.Cooko paskyrimas korporacijos vadovu išėjo į naudą „Apple“? Jos rezultatai rėkte rėkia – taip, bet vis dėlto „iPhone“ nebuvo visiškai naujas produktas, tai S.Jobso generacijos produkto tęsinys.

Mąstant apie tai, kokių rinkodaros principų ėmėsi naujasis lyderis, vėl iškyla tas pats inovacijos modelis. T.Cookas netrukus po paskyrimo į generalinius direktorius sakė, kad kompanija toliau sieks išsiskirti naujumu ir kūrybišku požiūriu, tai yra jis tęs savo pirmtako pradėtą darbą. Imtis revoliucijų sėkmingai besiklostančioje kompanijos veikloje lyg ir nebūtų gyvybiškai būtina, bet T.Cookas surizikavo rinktis tą patį principą.

Dar viena esminė naujojo lyderio nuostata – plėsti pardavimą, ir ne bet kur, o pačioje didžiausioje pasaulio rinkoje – Kinijoje. 2013 m. Kinija buvo antra pagal dydį „Apple“ klientė, T.Cookas tada pažadėjo, kad kada nors Kinija bus pirma. Tačiau lūkesčiai ne visada lengvai realizuojami, ypač po didžiojo JAV institucijų sekimo skandalo. Kinijos pareigūnai šiuo metu labai šnairai žiūri į JAV kompanijas, tarp jų – ir „Apple“, jų įrenginių nenorima įsileisti net po vidinių auditų bei tyrimų. Komunistinei Kinijai daug patogiau savo gyventojams siūlyti vietinę produkciją – populiarėjančius „Xiaomi“ bei, pavyzdžiui, „Lenovo“.

Taigi Kinija liko nuošaly, kaip ir kita nemaža Rusijos rinka. T.Cookas nebuvo tiesiogiai susijęs su JAV pasiklausymo politika, bet jo kompanija pakliuvo į juoduosius Kinijos sąrašus, o štai į Rusijos nemalonę „Apple“ pateko tiesiogiai dėl vadovo pažiūrų.

Vadovaujant S.Jobsui santykiai su Rusija buvo puikūs, pats kompanijos vadovas asmeniškai pristatė vieną „iPhone 4“ modelių tuomečiam prezidentui Dmitrijui Medvedevui, kuris kaip vaikas, gavęs naują žaislą, tryško džiaugsmo stebėdamas naujo ekrano galimybes. Apsilankymas Silicio slėnyje Rusijos politikui atvėrė akis: „Rusijoje mes turime daug pinigų, bet neturime Silicio slėnio. Štai kodėl pinigai turėtų būti leidžiami tikslingai. Lėšos turi būti skiriamos reikiamiems asmenims pagal griežtas taisykles“, – mąstė oficialioje „Twitter“ paskyroje D.Medvedevas.

Jis buvo sužavėtas „Apple“ vadovo talento bei svetingumo, taigi Rusijai korporacija ir jos generalinis direktorius padarė gerą įspūdį. Po S.Jobso mirties Sankt Peterburge šalia Nacionalinio mokslinių tyrimų informacinių technologijų, mechanikos ir optikos universiteto iškilo memorialas, skirtas šiam išradėjui ir verslininkui. Tačiau instaliacija apie šlovingą S.Jobso gyvenimą stovėjo neilgai: 2014 m. lapkritį, kai T.Cookas prisipažino, kad yra gėjus, statula buvo pašalinta dėl „homoseksualumo reklamavimo“, kaip nurodė vietinė spauda.

Žinoma, T.Cooko prisipažinimas tebuvo paskutinis lašas tokiam absurdiškam žingsniui – pagrindinį vaidmenį suvaidino paskelbtas sankcijų karas dėl krizės Donbase bei visiškai pašliję JAV ir Rusijos santykiai. Rusija savo ruožtu į sankcijas atsakė netiesioginiais draudimais pardavinėti „Apple“ įrenginius šalyje, nes nuo 2015 m. įsigaliojo naujas įstatymas, nurodantis, kad interneto paslaugas teikiančios šalys turi saugoti duomenis vietinėse sistemose. Tai paveikė visus „Apple“ įrenginių turinčius asmenis Rusijoje, nes „Apple“ laiko duomenis JAV įsikūrusiuose „iCloud“ serveriuose.

Be to, Rusijos nemeilė Amerikos kompanijai sustiprėjo ir po rublio nuvertėjimo, nes importuojami „Apple“ įrenginiai smarkiai pabrango.

Dar vienas pikantiškas faktas: po T.Cooko paskelbimo apie savo lytinę orientaciją „Caviar“ butiko sukurti auksiniai „iPhone“ su Vladimiro Putino atvaizdu staigiai pabrango. Italijos ir Rusijos įmonė praėjusį birželį sukūrė specialią „iPhone 5“ seriją, visi 144 telefonai buvo išgraibstyti per kelias dienas, nepaisant to, kad kainavo 4350 dolerių. Dabar prabangus juvelyrikos butikas ketina pagaminti 299 telefonus iš aukso ir titano pagal „iPhone 6“ ir „iPhone 6 Plus“. Tiesa, V.Putino spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas nurodė, kad prezidento veido nevalia naudoti tokiems tikslams, tačiau kaip atsispirti pagundai pagerbti lyderį ir užsidirbti iš ištikimų rėmėjų?

Kad ir kaip geopolitiniai veiksniai trikdytų kompanijos veiklą, rezultatai nenukentėjo. Sunku vertinti, ar dabartinis „Apple“ pakilimas yra tebesitęsianti po S.Jobso likusi euforinė nuotaika, ar jau ryškus T.Cooko indėlis. Jei „Apple Watch“ sukrautų didesnį pelną nei pirmųjų „iPhone 6“ pardavimas, tada drąsiai būtų galima vainikuoti laurais T.Cooką. Kol kas jis pristatė mobiliąją mokėjimų sistemą „Apple Pay“ bei dar kelias sistemas: automobiliams skirtą „CarPlay“ ir atvirojo kodo programinės įrangos įrankį „ResearchKit“. Gandų lygmeniu kalbama ir apie kompanijos kuriamus elektromobilius, kurie turėtų spręsti vis dar esančias kliautis ir sudominti daugiau vairuotojų.

Taigi atrodo, kad T.Cookas su „Apple“ dabar labiau telkiasi į programinės įrangos, nei naujų įrenginių, kūrimą, tai yra okupuoja vis didesnį ratą žmonių, kurie naudojasi jos telefonais, bet nesižavi papildomais įrenginiais. Įrankiu „ResearchKit“ atiduodama duoklė mokslininkams, o „CarPlay“ suteikia didesnį patogumą vairuotojams, kurie gali valdyti savo „iPhone“ automobilio salone. O štai „Apple Pay“, palyginti su „Samsung“ įsigyta „LoopPay“ įranga, prašovė pro šalį. „Samsung Pay“ turi esminį pranašumą „Apple Pay“ atžvilgiu, nes jai reikia specializuoto artimojo lauko komunikacijos technologijos (NFC) įrenginio, o „Samsung Pay“ veiks su standartiniu kredito kortelių skaitytuvu ir NFC. Tai reiškia, kad tikriausiai daugelis verslininkų mieliau priims „Samsung Pay“ naujovę.

Matoma, kad T.Cookas neblogai tvarkosi su kompanija, ir S.Jobsas nesuklydo savo artimam draugui patikėdamas didelės vertės įmonę. Bet ko buvo iš jo tikimasi? Dar 2008 m., kai S.Jobsas kentė nuo vėžio, tarp ryškiausių kandidatų jį pakeisti buvo minimas T.Cookas, kuris 2004 m. kelis mėnesius vadovavo kompanijai, S.Jobsui sveikstant po operacijos.

Nepaisant to, kad jie abu – perfekcionistai, be išlygų įsimylėję savo darbus, T.Cookas parodė kitokį vadovavimo stilių. Be ginčų ir keršto istorijų, nuosekliai dirbdamas, jis negalėjo būti antras S.Jobsas, bet to ir nereikėjo. Bandyti mėgdžioti vieną didžiausių visų laikų IT kūrėjų – sunku ir net neprotinga, bet T.Cookas įrodė, kad minant savo pėdas irgi galima pasiekti stulbinamų rezultatų: 2014-ųjų paskutinis ketvirtis buvo istoriškai sėkmingas, o akcijų vertė T.Cookui perėmus valdymą padvigubėjo. Daugelis specialistų neišsižadėjo savo minties, kad T.Cooko DNR yra įrašyta „Apple“ kultūra, nes iki tapdamas generaliniu direktoriumi jis dirbo šioje kompanijoje 15 metų.

Veikiausiai šis „Apple“ DNR ir lėmė gana sėkmingą valdžios perėmimą, nes korporacijai ir dabar vadovauja žmogus, siekiantis geriausių rezultatų. 2014 m. ketvirtojo ketvirčio rezultatai patvirtina, kad einama teisingu keliu. Nors T.Cookas, priešingai nei jo pirmtakas, nebando kelti didelių bangų IT versle, pastarieji metai buvo skirti programiniams įrankiams ir bandymui įkvėpti naujos gyvybės klasikiniam laikrodžiui.

Šįkart kūrybingas „Apple“ kūrėjų žvilgsnis nukreiptas į laikrodį, kurio pagrindinė funkcija – rodyti laiką – nustumta į šoną. Ar tai padės kompanijai užsitikrinti daugiau simpatijų ir įsitvirtinti dar vienoje nišoje, paaiškės artimiausiais mėnesiais.

Deimantė Daugintytė

 

 

 

 

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...