Tag Archive | "pitrėnas"

Modestas Pitrėnas: „Tempą sulėtinti pavyko. Sunkiau sumažinti mostą“

Tags: ,



Violetos Urmanos koncertu Nacionaliniame operos ir baleto teatre prasideda Vilniaus festivalis. Ta proga šnekinome koncerto dirigentą, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Modestą Pitrėną.

Festivalio atidarymo koncerto programoje – trijų kompozitorių vardai. Tai Konstantinas Mikalojus Čiurlionis, Richardas Wagneris, kurio 200 metų gimimo metines ką tik paminėjo visas pasaulis, ir Richardas Straussas, kurio 150-osios metinės bus minimos kitąmet. Dirigentas svarsto, kad R.Wagnerio ir M.K.Čiurlionio figūros turi nemažai bendrų bruožų: abu kūrė maždaug tuo pačiu laikotarpiu ir abu buvo simbolistai mistikai.
„Nors R.Wagneris tapė tik muzikines drobes, o M.K.Čiurlionis tai darė ir tiesiogine prasme, abiejų kūrybą sieja tam tikras tapybiškumas ir mistinė tematika. Sakyti, kad Čiurlionis – tai lietuviškasis Wagneris, gal būtų per drąsu, bet pabandykime“, – siūlo M.Pitrėnas.
R.Straussas irgi buvo artimas R.Wagneriui tiek kūrybos laikotarpiu, tiek muzikine stilistika. Ir jo muzika ne mažiau sudėtinga.
Tai ketvirta koncertinė programa, kurią dirigentas rengia kartu su operos soliste Violeta Urmana. Pirmoji buvo jos sugrįžimo rečitalis Nacionalinėje filharmonijoje, antroji – koncertas dainininkės gimtinėje Marijampolėje, na, o trečioji – iškilmingas koncertas Nacionaliniame operos ir baleto teatre Lietuvos operos devyniasdešimtmečio proga.
Prisimindami, jog per pirmąsias koncertines viešnages tėvynėje primadona, nenorėdama nieko įžeisti, sąmoningai rinkdavosi vis kitą vietinį batutos meistrą, galėtume įžvelgti, kad toks bendrų pasirodymų skaičius yra M.Pitrėno meistriškumo įrodymas.
„Violeta – neeilinio masto kūrybinė asmenybė, tokia stipri, kad scenoje visuomet gali ja pasikliauti. Kita vertus, ji sugeba būti ir pakankamai trapi, kad galėtum ja patikėti. Didelis džiaugsmas dalytis su ja savo muzikiniais potyriais. Todėl džiaugiuosi, kad programą, kurią dabar atliksime Vilniaus festivalyje, rugsėjį pakartosime Briuselyje, Belgijos karališkajame menų centre „Bozar“. Tai bus pagrindinis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kultūrinis akcentas“, – pasakoja M.Pitrėnas.

Vagneriški metai

Pačiam dirigentui šie metai pažymėti būtent R.Wagnerio ženklu. Nors ambicingame Latvijos nacionalinės operos projekte parodyti žiūrovams visą „Nybelungų žiedą“ šio teatro vyriausiasis dirigentas M.Pitrėnas nebus užimtas (tam kontraktas su kylančiu vokiečių dirigentu Corneliusu Meisteriu buvo pasirašytas dar prieš penkerius metus), tačiau rudenį Rygoje jis statys ankstyvąją, retai atliekamą R.Wagnerio operą „Rienzi“.
To paties kompozitoriaus „Skrajojantis olandas“ buvo pirmoji M.Pitrėno Rygoje diriguota opera. O pirmasis dirigento karjeros susidūrimas su R.Wagneriu įvyko anksčiau – dar 2007-aisiais Vilniuje kartu su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi statant „Valkiriją“. Šis spektaklis po neseniai teatre surengtos R.Wagnerio savaitės „išėjo atostogų“ ir mažiausiai penketą sezonų nebebus rodomas. Ar besugrįš „pailsėjęs“? M.Pitrėnas tikisi, kad tai įmanoma, o repertuare „Valkiriją“ jam pakeitė kitas spektaklis pagal R.Wagnerio muziką – baletas „Tristanas ir Izolda“.
„R.Wagneris – labai sudėtingas kompozitorius, todėl teatrai jo kūrinių šiaip sau, vardan publikos dėmesio, nesigriebia. Dažniau jų imasi dėl prestižo ir dėl to, kad šios muzikos sudėtingumas – tiek techninis, tiek psichologinis – visus jos atlikėjus verčia pasitempti“, – dėsto pašnekovas.
Spalio mėnesį M.Pitrėno lauks „Skrajojančio olando“ pastatymas Šveicarijos miesto Sankt Galeno teatre. Šiame spektaklyje pagrindinį vaidmenį žada atlikti lietuvių solistas Almas Švilpa.
O gruodį, išlydint R.Wagnerio metus ir Rygai tampant Europos kultūros sostine, įvyks jau minėtos „Rienzi“ premjera. Spektaklį režisuos danė Kirsten Dehlholm, kurią Modestas šmaikščiai vadina pankuojančia močiute. Kadangi originali R.Wagnerio partitūra bus gerokai kupiūruota, šis tas netgi pridėta, nenorint klaidinti kompozitoriaus palikimo gerbėjų spektaklio pavadinimas bus papildytas: „Rienzi: iškilimas ir žlugimas“.
„Ankstyvuoju savo kūrybos laikotarpiu R.Wagneris dar nebuvo pasinėręs į misticizmą, tad šios operos siužetas sukasi apie žemiškus dalykus: vieno Romos imperijos tribūnų atėjimą valdžion ir jo nuvertimą. Revoliucingai nusiteikę piliečiai iškelia naują lyderį, vėliau tie patys piliečiai jį ir sužlugdo – štai tokia politinė bei asmeninė drama. Kodėl ši opera retai statoma? Tai jauno, savo muzikinės kalbos dar tik ieškančio kompozitoriaus darbas. Jis didelės apimties, o šventvagystei trumpinti R.Wagnerio kūrinius mažai kas ryžtasi. Tiesa, statydami „Rienzi“ pirmieji tai padarė patys vokiečiai“, – pasakoja M.Pitrėnas.
Jis prisipažįsta tapęs „vagnerinio plano“ dirigentu – todėl ir kvietimų užsienyje diriguoti šio kompozitoriaus kūrinius dažnai sulaukia. „Ilgainiui pamilsti daugelį kompozitorių, kurių muziką atlieki. Ar ta meilė organiška, ar muziką tenka prisijaukinti kaip Mažajam princui lapę – kitas klausimas. Bet R.Wagneris man patinka, o kiti sako, kad ir tinka. Šiuolaikiniai dirigentai vis labiau specializuojasi, universalų, tokių kaip Herbertas von Karajanas, Jevgenijus Mravinskis, Arturas Toscanini, Leonardas Bernsteinas, laikai baigėsi. Iš nūdienos pozicijų įvertinus šių meistrų pasirodymus galima konstatuoti, kad anaiptol ne viskas, ko jie imdavosi, būdavo vienodai ryškiai atliekama“, – tvirtina dirigentas.

Modestas Pitrėnas Latvijos Nacionalinėje operoje pradeda jau ketvirtąjį darbų sezoną

Tags: , , , ,



Oficialiai savo istorijos puslapius atvertusi prieš šimtą metų – 1912 m. – Rygos Nacionalinė Opera jau ketvirtąjį sezoną iš eilės pradeda su lietuvių dirigentu Modestu Pitrėnu. Šį penktadienį, rugsėjo 28 d., Latvijos Nacionalinėje operoje vyks M. Pitrėno diriguojamas neeilinio balso savininkės Marina Rebeka (sopranas) solo koncertas, o jau kitą mėnesį visuomenei bus pristatyta opera „Eugenijus Oneginas“.

„Rygoje dirbu jau ne pirmus metus – šiemet prasidėjo mano trečiasis sezonas, o jei skaičiuosime ir bandomąjį laikotarpį – ir ketvirtasis. Mane žavi Rygos operos dinamiškumas, jaunas, veržlus kolektyvas. Apskritai šiame mieste itin gyvas domėjimasis muzika, atrodo, jog ją jaučia kiekvienas šio metropolio gyventojas“, – teigia Modestas Pitrėnas, Latvijos Nacionalinės operos muzikos direktorius ir vyriausiasis dirigentas, taip pat dirbantis ir Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, bei dėstantis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Šiais metais Latvijos Nacionalinė opera savo žiūrovams pasiūlys nemažai premjerų, tarp kurių – latvių opera „Dauka“, Andris Veismanis diriguojama opera „Otelas“, Giacomo Puccini opera „Tosca“, diriguojama Modesto Pitrėno, ir kt. Kaip teigia M. Pitrėnas, Latvijos Nacionalinės operos reperturaras tikrai įvairus – nuo itališkų klasikinių operų, modernių operečių iki rusiškų baletų – tad kiekvienas žiūrovas ras jį dominantį reginį.

Be to, ateinančiais metais bus minimas vokiečių kompozitoriaus Ričardo Vagnerio (Richard Wagner) 200-osios gimimo metinės, tad šiai progai Latvijos Nacionalinė opera ruošiasi itin atsakingai. Jau pradėtas rengti ambicingas projektas – Vagnerio tetralogija „Nybelungo žiedas“, kurią sudarys keturios operos. Į šį projektą investuojami didžiuliai žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, tad visiems Vagnerio ir elitistinės, sudėtingesnės muzikos gerbėjams šis Latvijos Nacionalinės operos projektas turėtų būti itin aktualus ir įsimintinas.

Išsamiau apie tai, ką galima nuveikti Rygoje – www.LiveRiga.com. Čia sužinosite apie naujausius pasiūlymus turistams, galėsite patogiai susiplanuoti savo laisvalaikį, užsisakyti skrydžių bilietus ir viešbučių kambarius, taip pat gauti atsakymus į Jums rūpimus klausimus, kad Rygoje praleistas laikas būtų kuo įsimintinesnis. Papildomą informaciją apie Rygos siūlomas veiklas siūlo ir LiveRiga socialiniai tinklai:
Klausk apie Rygą – http://twitter.com/#!/liveriga
Ryga nuotraukose – http://www.flickr.com/photos/liveriga
Mėgstu Rygą – http://www.facebook.com/LIVERIGAcom
Atrask Rygą – https://foursquare.com/liveriga

 

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...