Tag Archive | "musmulmonai"

Neapykantos nusikaltimai: pažeidžiamiausia religine grupe tampa musulmonai

Tags: , , , , ,


Kas kaltas? Dažnas su religijotyra, filosofija, pasaulio istorija ir propagandos teorijomis nesusipažinęs žmogus ne iš piktos valios nukreipia savo pyktį prieš ką nors, kas tampa atpirkimo ožiu.

Statistika ir mokslinės studijos rodo, kad pastaruoju metu, nors tai gali skambėti kaip paradoksas, daugiausiai akmenų sulekia į musulmonų daržą. Vadinamųjų neapykantos nusikaltimų tradicijos kinta – pagrindiniu „nekentėjų“ taikiniu tampa būtent islamo išpažinėjai.

Remiantis įvairiais apibrėžimais, neapykantos nusikaltimą daugmaž galima apibrėžti kaip veiksmą, kai auka pasirenkamas tam tikros socialinės grupės asmuo. Ši grupė gali būti susijusi su įvairiais dalykais: etniškumu, kalba, tautybe, fizine išvaizda, religija, lyties tapatybe ir kt.

Neapykantos nusikaltimai dažniausiai neapsiriboja tiesiog grasinimais, keiksmais. Pasirinktos aukos fiziškai užpuolamos, gadinama jų nuosavybė, jos niekinamos, rašomi neapykantos kupini laiškai (tai itin paplito interneto, ypač feisbuko eroje).

Terminas „neapykantos nusikaltimas“ (angl. ~hate crime~) teisėje paplito po Antrojo pasaulinio karo – pirmiausia turint galvoje armėnų genocidą, kai 1915 m. turkai bei kurdai išžudė ir ištrėmė bent 1,5 mln. armėnų (su jais ir asirų, graikų), taip pat Šoa (nacių vykdytą žydų naikinimą – Holokaustą).

Genocidas – senas kaip žmonija reiškinys. Tokie dalykai, kaip indėnų (tiksliau, tikrųjų Amerikų gyventojų) genocidas, taip pat „tylieji“ genocidai Europoje (pvz., samių, bretonų), papuasų genocidas Indonezijoje – primiršti arba mažai žinomi. Neturėtume pamiršti, kad aštuntoji genocido stadija – jo neigimas, kuris užkerta kelią tolesniems tyrinėjimams, pridengiant nusikaltimus pasiteisinimais: „tiems žmonėms tiesiog norėta padėti“, „nesugadinkite derybų“, „nužudyta tik 5000“, „tai tik etninis valymas“, „kalta pati istorija“, „taip jau nutiko“, „jie tikri žvėrys, o ne aukos“.

Kodėl vyksta genocidai? Priežastys įvairios – nuo religinių įsitikinimų iki tikslingos politikos.

Kai kuriuos įvykius Lietuvoje irgi galima vertinti kaip genocidą: tai kryžiuočių ir kalavijuočių XIII–XIV a. vykdytas baltų genčių užkariavimas, lietuvių asimiliacija XIX a., kurią vykdė Rusijos imperija, Sovietų Sąjungos politika Lietuvoje 1939–1954 m.

Manoma, kad dėl genocido išnyko neandertaliečiai (pavadinimas kilo nuo nedidelio Neandertalio slėnio Vokietijoje, kur pirmąsyk neandertaliečio kaulai rasti 1866 m.). Anksčiau būta teorijos, jog žmonių (~Homo sapiens~) giminaičiai ~Homo sapiens neanderthalensis~ išnyko dėl to, kad „pasiekė natūralią evoliucijos aklavietę“, neprisitaikė prasidėjus paskutiniajam ledynmečiui. Teigta, kad neandertaliečiai, neturėdami gausios populiacijos, buvo išstumti žmonių.

Neandertaliečių smegenys, palyginti su šiuolaikinio žmogaus, buvo 13 proc. didesnės (1500, o ne 1400 mililitrų), jie buvo fiziškai stiprūs, 160–175 cm ūgio, turėjo kalbą, jiems buvo būdingas abstraktus mąstymas, vaizduotė, jie turėjo savo tikėjimą, ritualus, su tuo susijusią muziką, mirties ir pomirtinio gyvenimo suvokimą, rūpinosi mirusiaisiais (pvz., vienoje oloje dabartinio Irako teritorijoje rasta gėlių likučių). Neandertaliečiai naudojosi ugnimi, gaminosi ginklus – ietis, žeberklus. Manoma, kad dabartinis žmogus turi dalį neandertaliečių kilmės X chromosomų, didžioji dalis tokių žmonių gyvena Vakarų Azijoje.

Neandertaliečiai ilgai ir sėkmingai gyveno Eurazijoje, tačiau į ją atsikėlus dabartinių žmonių padermei įvyko genocidas. 40-yje vietų Vakarų Europoje atlikti tyrimai 2014 m. parodė, kad tai įvyko maždaug prieš 40 tūkst. metų. Tikėtina, kad Europoje su žmonėmis neandertaliečiai koegzistavo apie 5 tūkst. metų.

Šiais laikais tipingi neapykantos nusikaltimai, mažo masto genocido aktai yra linčo teismai. Žodis „linčiuoti“ greičiausiai atsirado pagal JAV Virdžinijos valstijoje gyvenusio kvakerių tikėjimo žemvaldžio Charleso Lyncho (1736–1796), pasisakiusio už neoficialius teismus, egzekucijas, pavardę.

1889–1918 m. JAV nulinčiuota daugiau kaip 3 tūkst. žmonių, iš kurių daugiau kaip 84 proc. buvo juodaodžiai. Pavyzdžiui, 1920 m. birželio 15 d. JAV Minesotos valstijos Duluto mieste vyko linčo teismas, kurio metu baltieji nulinčiavo tris juodaodžius. Buvo paskleisti gandai, neva šeši afroamerikiečiai išžagino ir apiplėšė paauglę, tačiau gydytojas jokio žaginimo fakto nenustatė.

Duluto miestelyje linčo teismai vyko ir anksčiau, pavyzdžiui, 1918 m. rugsėjį suomių emigrantas Olli Kinkkonenas buvo nulinčiuotas dėl to, kad tariamai atsisakė kariauti Pirmajame pasauliniame kare.

Ypač rasinė neapykanta klestėjo per vadinamąją raudonąją 1919-ųjų vasarą, kai keliasdešimtyje JAV miestų buvo puldinėjami juodaodžiai (daugiausiai jų nužudyta Čikagoje, Vašingtone, Arkanzaso valstijoje). „Nigeriai“ tuomet apkaltinti tuo, kad jie esą bolševikai, ketinantys JAV paversti bolševikine valstybe. Nulinčiuoti (pakarti, nušauti, sudeginti gyvi) bent 43 afroamerikiečiai. Kilo juodaodžių pasipriešinimo judėjimai (atsirado legendiniai afroamerikiečių savigynos būriai „Buffalo Soldiers“, „African Blood Brotherhood“ ir kt.).

Duluto linčo teismus primena Bobo Dylano, gimusio šiame mieste, 1965 m. sukurta daina „Desolation Row“: „Jie pardavinėja atvirukus su kartuvių vaizdais…“

Akivaizdu, kad bet kokių nusikaltimų aukomis tampa tos rasės ir tikėjimo žmonės, kurie sudaro gyventojų daugumą. Pavyzdžiui, 2008–2012 m. JAV įvykdyta daugiau kaip 1,85 mln. nusikaltimų musulmonams, 5,25 mln. – žydams, 2,93 mln. – indėnams, 38,93 mln. – juodaodžiams, 50,48 mln. – ispanakalbiams, 15,21 mln. – Azijos gyventojams, 223,55 mln. – baltiesiems. Smurtinių nusikaltimų statistika panaši: 65 proc. su smurtu susijusių nusikaltimų aukų buvo baltieji, 15 proc. – ispanakalbiai, 13 proc. – afroamerikiečiai.

O neapykantos nusikaltinų statistika kitokia. JAV federalinio tyrimų biuro duomenimis, 2010 m. 48 proc. neapykantos nusikaltimų buvo susiję su rase, 70 proc. jų – nukreipta prieš juodaodžius. Neapykantos skleidėjams JAV nepatinka ir žydai, baltieji, ispanakalbiai, musulmonai.

Nuo 2002 m. Europos Sąjungoje baudžiama už internetu skleidžiamą neapykantą. Nepaisant to, ne vienas, „apsigyvenęs“ feisbuke, žino, kad įžeidimai dėl religijos, ypač nukreipti prieš musulmonus, dažni ir ES, ir Lietuvoje.

Kas skatina islamofobiją? 2015 m. vasario 19 d. JAV prezidentas Barackas Obama paneigė, kad Vakarai kovoja su islamu. Vis dėlto nuo 2001 m. vykstančio „karo su teroru“ pasekmė ta, kad musulmonai tampa pažeidžiamiausia neapykantos nusikaltimų istorijoje religine grupe: 13,9 proc. visų sunkių neapykantos nusikaltimų JAV 2008–2012 m.

Kruvinas išpuolis prieš musulmonus įvyko maždaug prieš mėnesį vasario 12 d. JAV, Čapel Hilyje, kur buvo nušauti trys jauni musulmonai. Žuvo Šiaurės Karolinos universiteto studentai Deah Shaddy Barakatas, jo žmona Yusor Mohammad, jos sesuo Razan Mohammad Abu-Salha. Jie buvo nušauti prie savo būstų studentų gyvenvietėje. Žudikas – jų kaimynas Craigas Stephenas Hicksas. Teismas turės nuspręsti, ar tai būta buitinio nusikaltimo, kurio priežastis – ginčas dėl automobilio vietos, ar motyvas susijęs su religine neapykanta.

Po tokių išpuolių ir kitų islamofobiškų veiksmų musulmonų, kaip pažeidžiamiausios pasaulyje religinės grupės, gyvenimas turėtų būti kuo objektyviau nušviečiamas žiniasklaidoje. „Koranas – visų bėdų pasaulyje šaltinis“, – panašių absurdiškų frazių yra tekę girdėti ne kartą. Vienintelis būdas kovoti su jomis – šviesti žmones. Kova su islamofobija / ~džahilija~ (arab. „neišmanymu“) yra būtina, antraip ir toliau didžioji dalis žmonių feisbuke ir kitur internete musulmonus vadins „babajais“, „teroristais“ ir pan.

Rytų ir Vakarų priešstatos, kaip ją nušvietė Edwardas Saidas knygoje „Orientalizmas“ (1978), seniai nebėra, visa tai senos „orientalizmo“ pasakos, kurių negatyvios pasekmės – tokie išpuoliai kaip nusikaltimas „Charlie Hebdo“ redakcijoje  (ir apskritai dėl karikatūrų, pašiepiančių islamą, ypač žinant, kad tai vienintelė monoteistinė religija, draudžianti vaizduoti Dievo ir jo pranašų veidus).

Mindaugas Peleckis

Neapykantos nusikaltimų priežastys JAV 1995–2012 m.

Rasė, tautybė, kilmė  88 736

Religija   24 872

Lytinė tapatybė       21 788

Neįgalumas 835

Kitokios   90

Šaltinis: JAV federalinis tyrimų biuras

 

 

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...