Tag Archive | "Doloresa Kazragytė"

Apie teatro ir kino pasaulių sąsajas

Tags: , , , , , , , , , , , ,


 

Premjeros. Šventes teatralai pasitinka su muzika: balandį numatomos vos dvi dramos premjeros ir net keturi nauji muzikiniai spektakliai.

Penktadienį, kai pasirodo šis „Veido“ numeris, švenčiama Tarptautinė teatro diena, su kuria ir sveikiname visus mūsų skaitytojus teatralus. Jau dabar aišku, kad šventinėse iškilmėse, kurios šįmet rengiamos Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, negalės dalyvauti visas būrys žymių aktorių. Negalės dėl paprastos pateisinamos priežasties: jie penktadienio vakarą dirba savo įprastą darbą – vaidina scenoje.

Nacionalinis dramos teatras būtent šį vakarą išleidžia „Didvyrių aikštės“ pirmąją premjerą, kurioje vaidina tokie teatro meistrai, kaip Valentinas Masalskis, Vytautas Rumšas, Eglė Gabrėnaitė, Viktorija Kuodytė, Arūnas Sakalauskas, Rasa Samuolytė, Eglė Mikulionytė, Doloresa Kazragytė… Vilniaus mažajame teatre šį vakarą rodomas vis dar premjerinis „Minetis“, Rusų dramos teatre – puikusis Jono Vaitkaus „Eugenijus Oneginas“, o Valstybiniame jaunimo teatre – reikšmingą trupės dalį sutelkiantis „Skrydis virš gegutės lizdo“, spektaklis, kuriame dar pernai vaidino per Tarptautinę teatro dieną asmeninį gimtadienį minėdavęs aktorius Antanas Šurna.

Šį spektaklį prisiminiau ir todėl, kad Vilniuje, nepaisydamas jokių kitų švenčių, toliau šėlsta „Kino pavasaris“. O teatras iš kino pastaraisiais metais mėgsta skolintis patikrintus siužetus: tarkim, to paties Valstybinio jaunimo teatro repertuare neseniai pasirodė „Aštuonios mylinčios moterys“, Rusų dramos teatre prieš porą metų – „Gronholmo metodas“. Prieš trejus metus „Kino pavasaryje“ rodytas Romano Polanskio „Kivirčas“ skirtingais pavadinimais („Skerdynių dievas“ ir „Karo dievas“) vėliau išdygo net dviejų šalies teatrų repertuare, o ką jau kalbėti apie animatorių išgarsintą Kurmį spektaklyje „Kurmis ir ramunė“, naujai vaikų kartai atgaivintą Keistuolių teatro.

Dabar „kinofilinis“ dramos teatrų repertuaras praturtėja dar viena premjera: Dainiaus Kazlausko režisuotu „Sekliu“. Prisimenate, kaip sulaikę kvapą stebėjote Michaelo Caine’o ir Jude’o Law dvikovą Kennetho Branagh 2008 m. filme? Vyresnieji žiūrovai dažniau „sirgdavo“ už senjorą M.Caine’ą, o jaunesnieji (ypač jaunesniosios) beatodairiškai palaikydavo gražuolį J.Law.

Veikiausiai panašios sirgalių stovyklos formuosis ir teatrų salėse. Reikia pripažinti, kad Mantas Jankavičius – puikus pakaitalas J.Law gerbėjoms, o štai Darių Meškauską ar tuo labiau D.Kazlauską įsivaizduoti žilagalvio M.Caine’o vietoje sunkoka. Artimiausias filmo herojui lietuviškas tipažas veikiausiai būtų Arūnas Storpirštis, bet ši „Seklio“ komanda pasiryžusi garbingai ieškoti savų siužeto sprendimo būdų.

1970 m. parašyta Anthony Shafferio pjesė lietuviško teatro scenoje pasirodo pirmą kartą. Nemačiusiems filmo priminsime, kad personažai – senasis ir jaunasis – varžosi dėl moters, kuri pati scenoje taip ir nepasirodo. Garsiam pagyvenusiam rašytojui ta moteris – žmona, taksistu dirbančiam jaunam aktoriui – meilužė. Nepaisant socialinės padėties ir gyvenimiškos patirties skirtumų, abu pasirodo esantys vienas kito verti varžovai. Jie pradeda sudėtingą, daug nervų reikalaujantį psichologinį taktinį žaidimą, į kurį įsitraukus pirminė konflikto priežastis – konkrečios moters meilė – nebetenka lemiamos reikšmės. Svarbiausia – bet kokia kaina paguldyti ant menčių priešą…

Kartais besigalynėjantys varžovai mėgina įveikti vienas kitą fizine jėga, kartais draugiškai šnekučiuojasi mėgaudamiesi gėrimais, tačiau neapsigaukite: po tariamos taikos ar netgi seksualinės simpatijos skraiste teslypi dar vienas sekinančios dvikovos etapas. Tai vienas, tai kitas varžovas atsiduria ties fizinio ir psichologinio išsekimo riba, tačiau nė vienas nesutinka savo noru pasitraukti iš žaidimo.

Nacionaliniame dramos teatre kitą savaitę numatytame „Seklio“ spektaklyje senjorą rašytoją žada vaidinti pats spektaklio režisierius D.Kazlauskas. Tai neabejotinai vienas pačių ryškiausių charakterinio amplua lietuvių aktorių, tik gaila, kad profesionalių teatro (priešingai nei kino ar TV) režisierių jau baigiamas pamiršti ir savo talento vertų vaidmenų sulaukiantis vis rečiau. Tie, kurie prieš daugelį metų regėjo Dainiaus diplominį monospektaklį – „Pamišėlio užrašus“, tie, kurie pamena jo vaidybą Oskaro Koršunovo pastatyme „Labas Sonia Nauji metai“ arba Gintaro Varno „Nusikaltime ir bausmėje“, puikiai supranta, apie ką kalbu. Ir jiems visai nebūtina aiškinti, kodėl verta atkreipti dėmesį į dabar privačių prodiuserių kompanijos pristatomą „Seklį“.

O.Koršunovas su savo LMTA vadovaujamu aktorių kursu tuo metu irgi rengiasi premjerai pagal britės Sarah Kane pjesę „Apvalytieji“. Režisierius tą pačią dramaturginę medžiagą prieš dvylika metų jau inscenizavo Stokholmo karališkajame dramos teatre. Tai buvo pirmasis „Apvalytųjų“ pastatymas Švedijoje, sulaukęs tokios aštrios reakcijos, kad O.Koršunovas geram dešimtmečiui atidėjo ketinimus statyti ją Lietuvoje.

„Apvalytieji“ – trečioji dramaturgės pjesė, vadinama pačia asmeniškiausia ir autobiografiškiausia. Ne veltui pirmuose trijuose premjeriniuose spektakliuose, netikėtai susirgus aktorei, pagrindinį vaidmenį joje yra vaidinusi pati S.Kane. Kraujomaišos temą narstantys „Apvalytieji“ dar kartą revizavo anksčiau nustatytas teatro ribas ir galimybes.

Lietuviams, kitaip nei švedams, O.Koršunovo spektaklis nebus pirmasis susidūrimas su „Apvalytaisiais“: dar 2004-aisiais „Sirenose“ viešėjo lenko Krzysztofo Warlikowskio režisuota šios pjesės versija. Spektaklyje šalia jaunųjų aktorių, tarp kurių bus ką tik „Kankinyje“ neprastai užsirekomendavę Kęstutis Cicėnas ir Laurynas Jurgelis, matysime ir patyrusį scenos meistrą Dainių Gavenonį.

Vis dėlto pačiai masiškiausiai atlikėjų skaičiumi premjerai balandį rengiasi Valstybinis jaunimo teatras, kuriame Vidas Bareikis inscenizuoja Bertoldo Brechto dviejų dalių muzikinį spektaklį „Geras žmogus iš Sezuano“. Ši pjesė, kurios pirminis pavadinimas buvo „Meilė kaip produktas“, dramaturgo parašyta Antrojo pasaulinio karo metais. Tai istorija apie skurdžiai gyvenančią ir parsidavinėti priverstą jauną moterį Šen Tė. Po to, kai mažame miestelyje pasirodę dievai įteikia netikėtą dovaną už jos gerumą, Šen Tė bando sau ir kitiems įrodyti, kad galima gyventi dorai, nepaisant likimo siunčiamų iššūkių. Brutaliai miestelio bendruomenei nepatikėjus moters nuoširdumu, Šen Tė susikuria savo ~alter ego~ – protingą prekybininką pusbrolį Šui Tą, ginantį jos interesus.

B.Brechto pjesėje kiekvienas charakteris atstovauja tam tikrai visuomenės moralinei ydai. V.Bareikis, pradėjęs statyti „Gerą žmogų iš Sezuano“, ketina tyrinėti, ką reiškia būti geru žmogumi dabartiniais laikais, kai gerumas, anot populiaraus aforizmo, tikrai nėra profesija, o juo labiau pelninga. „Gyvename tokiu laiku, kai sarkazmas, kaukė, ironija, kandumas tampa tiesiog norma ir netgi didele vertybe. Aiškinsimės, kiek kainuoja likti ištikimu sau ir tiesiog gero siekiančiu žmogumi“, – teigia spektaklio režisierius.

Premjeras visuomet rizikinga reklamuoti skaičiais, tačiau teatras pabrėžia, kad šiame spektaklyje repetuoja kone visa „jaunimiečių“ trupė – net 25 aktoriai, nuo veteranų iki karjerą pradedančiųjų. O pagrindiniam Šen Tė vaidmeniui pakviesta režisieriaus žmona dainininkė Jurga Šeduikytė.

„Kai aplinkui tiek daug kandumo bei sarkazmo, darosi nebeaišku, ar apskritai daryti gera dar verta, ar tai nėra atgyvenęs reikalas. Esant daugeliui situacijų sausi iš balos išlipa būtent kandieji ir begėdžiai, tad gal reikia rinktis lengvesnį kelią, siekti naudos sau? Šie klausimai rūpėjo ne tik B.Brechtui – į juos kiekvieną dieną atsakymų ieškome ir mes“, – apie būsimąjį spektaklį kalba J.Šeduikytė.

Scenoje taip pat matysime net keturis aktorių Storpirščių dinastijos atstovus: Arūną ir jo sūnų Simoną, Gediminą ir jo sūnų Ainį. Pasirodys ir Kostas Smoriginas, Vidas Petkevičius, Sergejus Ivanovas, Dalia Brenciūtė, Kristina Andrejauskaitė bei daugelis kitų. Originalią muziką spektakliui „Geras žmogus iš Sezuano“ parašė pats V.Bareikis.

Visos kitos balandžio premjeros – dar labiau muzikinės. Imkime kad ir atlikėjų skaičiumi vilniečių spektakliui tikrai nenusileisiantį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro statomą miuziklą „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“, kuriame dainuos Vaidotas Baumila, Aurimas Raulinavičius, Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys, Mindaugas Rojus ir dar visas būrys solistų.

1952 m. pasirodžiusi Shepherdo Meado knyga „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“ (angl. „How to succeed in business without really trying“) JAV akimirksniu tapo bestseleriu. Šis ironiškas karjeros instrukcijų vadovas, nukreiptas prieš stambiojo verslo įpročius, netrukus tapo ir kompozitoriaus Franko Loesserio miuziklo literatūriniu pagrindu. Miuziklo premjera Brodvėjuje įvyko 1961 m., po metų šis spektaklis jau buvo apdovanotas Pulitzerio premija. 1967 m. „United Artists“ miuziklą perkėlė į kino ekranus. 2011 m., jo premjeros 50-mečio proga, Brodvėjus išleido antrąją „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“ versiją, kurioje pagrindinį vaidmenį atliko garsus britų aktorius Danielis Radcliffe’as. Ši versija buvo įvertinta  „Grammy“ apdovanojimu.

Nemažai miuziklo „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“ dainų yra tapę savarankiškais hitais: tai „I Believe in You“ („Tavimi tikiu“), „The Company Way“ („Kaip firmai geriau“), „Been a Long Day“ („Dirbom ilgai“), „Brotherhood of Man“ („Žmonių brolija“).

Kaip ir pagrindinis knygos bei miuziklo herojus Finčas, rašytojas Sh.Meadas darbą reklamos agentūroje kadaise pradėjo būdamas pašto klerku, o netrukus pakilo iki viceprezidento posto. Čia jaunuolis susidūrė su konkurencija ir apkalbomis, romantika ir intrigomis, lengvai prasisukančiais verslo „bebrais“, gražiomis sekretorėmis, kompanijos vakarėliais, kavos manija ir, žinoma, tikra meile… Lietuvišką miuziklo „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“ versiją, klaipėdiečiams įsigijus kompanijos MTI licenciją, kuria režisierius Vilius Malinauskas ir iš Rusijos atvykęs dirigentas Markas Kadinas.

Tuo metu Kauno valstybinis muzikinis teatras rengia Antano Jasenkos „Dryžuotą operą“ vaikams. Tekstą parašė režisūros griebęsis populiarus aktorius Vaidotas Martinaitis, diriguos Virgilijus Visockis, o dainuos Živilė Lamauskienė, Andrius Apšega, Raimonda Tallat-Kelpšaitė, Kęstutis Alčauskis, Egidijus Bavikinas ir kiti teatro solistai.

Pirmiausia būtina žinoti, kad „Dryžuota opera“, sutrumpinus „Do“, – tai pirmoji gamos nata, nuo kurios prasideda vaikų kelionė į Muzikos šalį. Šios šalies karaliui Ritmui ir karalienei Harmonijai gimsta princesė Melodija, kuri laiminga auga, lanko muzikos mokyklą ir mokosi būti princese. Tačiau vieną dieną į Muzikos šalį atsėlina piktosios jėgos ir sujaukia ramybę, nes princesę Melodiją, nepaisydamas rūmų sargybinių – Boso ir Smuiko raktų, pagrobia piktasis burtininkas Komercijus. Princesės vaduoti iškeliauja jos bičiulis Triukšmutis…

Kūrėjai tikisi, kad „Dryžuota opera“ padės mažiesiems klausytojams geriau įsiminti muzikos terminiją.

O štai Nacionalinis operos ir baleto teatras pristatys vienaveiksmių baletų triptiką „Bolero+“. Dar genialiojo impresarijaus Sergejaus Diagilevo praėjusio amžiaus pradžioje propaguotas vienaveiksmio baleto žanras iki šių dienų išliko populiarus baleto scenose. Būta jų ir Vilniaus repertuare: patys įsimintiniausi – „Karmen“, „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Šventasis pavasaris“.

Balandį didžiausias sostinės teatras vienoje premjeroje ketina pristatyti dar tris trumpus skirtingų choreografų darbus. Tai teatro baleto meno vadovo Krzysztofo Pastoro „Bolero“ pagal Maurice’o Ravelio muziką, žymaus Izraelio choreografo ir dailininko Itziki Galili „Things I Told Nobody“ („Dalykai, kurių niekam nepasakojau“) bei trupės šokėjo Martyno Rimeikio pirmasis repertuarinis choreografinis kūrinys „Visur, kur mes nebuvome“.

Anksčiau M.Rimeikis jau atkreipė į save dėmesį tęstiniame teatro projekte „Kūrybinis impulsas“, kurio tikslas ir yra ugdyti savus choreografus nacionalinio baleto trupėje. Ne visiems šokėjams savarankiška choreografinė kūryba pasirodė prie širdies, o štai M.Rimeikiui tiesiog „prilipo“: vienas pagrindinių trupės artistų vis drąsiau save išreiškia ne tik vaidindamas scenoje, bet ir kurdamas originalaus braižo šokio spektaklius.

Artėjančios premjeros muzikos vadovas – dirigentas Modestas Barkauskas.

Renata Baltrušaitytė

Šešios balandžio mėnesio teatro premjeros

3 d. 19 val. Nacionaliniame dramos teatre – „Seklys“. Rež. Dainius Kazlauskas

9, 10, 16 d. 19 val. Menų spaustuvėje – „Apvalytieji“. Rež. Oskaras Koršunovas

10, 11 d. 18.30 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – „Bolero+“. Choreografai Itzik Galili, Martynas Rimeikis, Krzysztofas Pastoras

11, 16, 23 d. 18.30 val. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“. Rež. Vilius Malinauskas

17, 18 d. 18 val. Valstybiniame jaunimo teatre – „Geras žmogus iš Sezuano“. Rež. Vidas Bareikis

19, 26 d. 12 val. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre – „Dryžuota opera“. Rež. Vaidotas Martinaitis

 

 

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...