2013 Spalio 11

Strasbūro Teismas: interneto portalai atsako už purvinus komentarus

Algimantas Šindeikis

 

Po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje “Delfi” prieš Estiją yra vilties, kad interneto erdvėje pradės mažėti purvo ir brutalių įžeidinėjimų.

Strasbūro Teismo verdiktu patvirtinta, kad už interneto portalų skelbiamų straipsnių anoniminius komentarus, kurie žemina asmens garbę ir orumą, platina tikrovės neatitinkančią informaciją, kursto neapykantą, šmeižia, civiline tvarka atsako ne anoniminis komentatorius, o komentarus prie savo straipsnių leidžianti rašyti visuomenės informavimo priemonė. Tai nereiškia, kad anoniminiai komentatoriai galės išvengti atsakomybės: juos persekioti ir atiduoti į teisingumo rankas galės pats interneto portalas.

2005 m. rugsėjo 22 d. įtakingas Estijos savaitraštis “Esti Ekspress” paskelbė atvirą laišką Estijos teisingumo ministrui, generaliniam prokurorui, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinių įžeidinėjimų, publikuojamų internetinėje žiniasklaidoje. “Delfi.ee” buvo kaltinamas brutaliomis ir arogantiškomis patyčiomis. 2006 m. Estijos pilietis L kreipėsi į teismą dėl komentarų prie straipsnio apie suniokotą žiemos ledo kelią į Baltijos jūroje esančias salas. Prie šio straipsnio anoniminiai komentatoriai parašė 185 komentarus ir dvidešimtyje iš jų buvo asmeninių grasinimų ir įžeidimų piliečiui L, kuris buvo bendrovės, atsakingos už sunaikintą žiemos kelią, valdybos narys. Tą pačią dieną šmeižikiški komentarai buvo pašalinti iš portalo paties “Delfi.ee” iniciatyva.

Bet pilietis L kreipėsi į teismą dėl jo garbę ir orumą žeminančių komentarų platinimo, reikalaudamas atlyginti patirtą neturtinę žalą. Nors “Delfi.ee” komentarų rašymo skiltyje nurodė, kad komentarų neredaguoja ir atsakomybė už jų rašymą tenka patiems komentatoriams, bei turėjo automatinę įžeidžiamus žodžius vartojančių komentarų šalinimo bei draudimo rašyti komentarus nesąžiningiems komentatoriams sistemą, Estijos Aukščiausias Teismas priėmė sprendimą, pagal kurį už anoniminių komentarų turinį atsako juos platinęs “Delfi.ee”.

Estijos teismai nusprendė, kad “Delfi.ee” įžeidžiamų komentarų rašymo kontrolės sistema buvo neefektyvi ir nuolat buvo pažeidinėjamos žmogaus teisės. Teismų sprendimuose konstatuota, kad portalas integravo komentarų skiltį į savo turinį ir kvietė skaitytojus rašyti atsiliepimus. Komentarų skaičius ir jų skaitymas yra tiesiogiai susijęs su “Delfi.ee” pajamomis iš reklamos. Taigi portalas turėjo ekonominės naudos iš komentarų skelbimo.

Estijos Aukščiausiojo Teismo nuomone, komentarų autoriais turi būti laikomi tiek

“Delfi.ee”, tiek juos parašę komentatoriai. Pilietis L turėjo teisę pasirinkti, kas yra jo šmeižimo kaltininkas, ir jis pasirinko “Delfi.ee”. Komentarų pašalinimas iš portalo nebuvo laikomas itin reikšminga detale, nes komentarų publikavimas kelias valandas ar dienas jau būna padaręs žalą apšmeižtiems žmonėms.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad Estijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas apriboti informacijos skelbimą komentarų skiltyje nepažeidė “Delfi.ee” žodžio laisvės. Teismas pabrėžė, kad profesionalus naujienų portalas turėjo suprasti, kad paskelbė straipsnį, kuris sukels įvairių kontroversiškų visuomenės reakcijų, ir tai paskatins rašyti įžeidžiamo turinio komentarus. Tai numatydamas “Delfi.ee” privalėjo užtikrinti, kad nebūtų platinami įžeidžiantys komentarai. Interneto portalas, suteikęs neregistruotiems komentatoriams saviraiškos galimybę, pats turi prisiimti atsakomybę už tokius komentarus.

Taigi aukščiausia Europos Tarybos valstybių žmogaus teisių gynimo institucija konstatavo, kad naujienų portalai, kurie siekia ekonominės naudos platindami žmogaus teises pažeidžiančią informaciją, privalo už tai atsakyti. Kaip tai atsilieps portalų verslo modeliams?

Per daugelį metų interneto naujienų portalai iš esmės pakeitę požiūrį į žiniasklaidą ir į informacijos pateikimo operatyvumą, nebegalės laisvai platinti purvinų komentarų ir taip siekti didesnio lankytojų skaičiaus. Verslo modelis, kuris buvo pagrįstas pajamų gavimu žeminant žmones, turės pamažu keistis. Bet kaitos tempą nulems apšmeižtų piliečių valia. Jei piliečiai reaguos į šmeižikiškus komentarus ir gins savo teises, naujienų portalams tai padidins jų veiklos sąnaudas dėl pralaimėtų bylų. Po šio Strasbūro Teismo sprendimo apšmeižti ar įžeisti asmenys galės civiline tvarka kreipti į teismą ir prisiteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Bylinėtis buvo galima ir iki šiol. Bet didele problema tapdavo anoniminio komentatoriaus nustatymas. Dėl šios priežasties policija ir prokuratūra yra užverstos apšmeižtų piliečių pareiškimais prašant nustatyti, kas yra šmeižikiškų komentarų autorius. Pareiškimų skaičius kasmet išauga kone dvigubai. Ištisi skyriai prokuratūroje ir policijoje dirba nustatinėdami anoniminius komentatorius pagal jų IP adresus ir atlikdami tyrimus, kas naudojasi nustatytais kompiuteriais. Tam kasmet išleidžiami milijonai iš mokesčių mokėtojų kišenės. Dabar tokios problemos nebeliko. Atsakovas aiškus – tai įžeidžiamą komentarą paskelbęs interneto portalas.

Dabar tik nuo piliečių priklausys, ar jie norės susitaikyti su interneto erdvėje platinamu purvu. Itin purvinas, dažnai brutalus žmogaus žeminimas Lietuvoje yra tapęs interneto erdvės kasdienybe. Purvinas elgesys internete persikėlė ir į kitas Lietuvos gyvenimo sritis. Mokyklose mokytojai dažnai skundžiasi, kad moksleiviai greitai perima purviną bendravimo internete kultūrą, ji pamažu persikelia ir į debatus politikoje, versle, visuomeninėje veikloje, net akademiniame gyvenime. Gilius, racionalius, argumentais grįstus viešuosius debatus pamažu keičia vieši įžeidinėjimai, šmeižimas, nuolatinis asmens žeminimas.

Strasbūro Teismo sprendimas galėtų prisidėti prie šios pavojingos tendencijos stabdymo. Bet vien teisė ir teismai šios problemos neišspręs. Jie gali tik suteikti instrumentų žmonėms ginti savo teises. Ar ir toliau bus nekreipiama dėmesio ir taikstomasi su žmogaus teisių pažeidinėjimu, priklausys tik nuo pačių skaitytojų. Piliečiams suteikta teisė ir kartu pareiga patiems apsispręsti, kokia bus Lietuvos viešoji erdvė – pilna purvo ir pamazgų ar solidžios ir patikimos informacijos.

 

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentarai (5)

  1. Ǒ Ǒ rašo:

    Įdomu, kiek laiko turės praeiti, kad nepašalintas komentaras būtų laikomas šmeižikišku? Viena sekundė, viena valanda ar viena para? Kitas klausimas – kaip sužinoti, jog komentaras yra šmeižikiškas? O gal jame rašoma tiesa? Ar nebus taip, kad niekas nebenorės komentuoti arba komentarai taps nevertingi, bijant, kad gali būti apkaltintas šmeižimu? ir Trečias dalykas: portalui gali būti naudinga nekeisti verslo modelio, perkeliant nuostolius ant komentatorių pečių (kišenių). Greičiausiai šis variantas ir bus įgyvendintas, patobulinus asmeninės atsakomybės normas. Pvz., už komentarą atsako fizinis ar juridinis asmuo, kuris moka už interneto paslaugas įrenginio, iš kurio išsiųstas komentaras. Todėl spėju, jog šio straipsnelio autorius su savo prognozėmis šauna pro šalį, nes paprasčiausiai neturi analitinio mąstymo gebėjimų…

  2. Dz Dz rašo:

    Prelegentas jau seniai mano lentynoje įsirašė prie tolerastinio jaunimo sąjungos atstovų- skriaudžiamų mažumų (įvairių) bei įvairiausių mankurtų gynėjų

  3. emigravusi Veido gerbeja emigravusi Veido gerbeja rašo:

    Ir kodel zmogus jaucia malonuma skaudindamas, argi tai ne silpnumo pozymis?..

  4. Alternatyva delfiui Alternatyva delfiui rašo:

    Nepatikimą Delfi galima keisti į alfa.lt,balsas.lt it pan…

  5. Tomas Tomas rašo:

    Uzsiregistrok per sia nuoroda ir gauk 60lt dovanu http://www.plus500.com/?id=76915&pl=1


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...