BFL

Nuo šių metų liepos 1-osios visos Lietuvos sportininkams skiriamos lėšos pradėtos pervedinėti tik į jų bankines korteles, o atsiskaitymų grynaisiais nebeliko. Tikimasi, kad taip lėšos bus skaidriau skirstomos, tinkamiau panaudojamos ir geriau pasieks pačius sportininkus.

Tačiau ši gera naujiena tik viena blogų naujienų jūroje. Pinigų sportininkams dėl to tikrai nepadaugėjo. Priešingai, šiemet Lietuvos sportui skirtos pinigų sumos yra gerokai mažesnės nei ankstesniais metais.

Pavyzdžiui, šiemet sporto finansavimui skiriama valstybės biudžeto dalis tesudaro 0,33 proc. visų išlaidų (pernai ji siekė 0,38 proc.), ir yra viena mažiausių visoje ES. Iš viso Kūno kultūros ir sporto departamento lėšos šiemet sudaro 118,6 mln. Lt, tačiau bemaž pusė sumos skirta sporto arenų statybai. Be to, sumažėjo ir Kūno kultūros bei sporto rėmimo fondo biudžetas – jis sudaro beveik 18,5 mln. Lt ir yra 1,2 mln. Lt mažesnis nei pernai, nes finansavimo neteko 10 federacijų, neprisijungusių prie Antidopingo konvencijos.

Pasak Kūno kultūros ir sporto departamento Strategijos skyriaus patarėjo Aivaro Salamakino, iš viso Lietuvoje remiamos 64 sporto šakos. Didžiausią pinigų dalį atsiriekia krepšinis – virš 4 mln., neskaitant dar 10 mln. Lt, skirtų Europos krepšinio čempionato pasirengimui. Kita vertus, yra tokių sporto šakų, kurioms per metus skiriama vos 10–20 tūkst. Lt.

Negana to, rėmėjų lėšų taip pat gerokai sumažėjo. Kompanijos “Synopticom” atliktas tyrimas atskleidė, kad sportą sunkmečiu nustojo remti trečdalis visų anksčiau tai dariusių įmonių. Iš viso sportui pinigų šiuo metu Lietuvoje skiria kas penkta bendrovė.