2011 Kovo 13

Rekordai

Sporto rekordai kalba apie žmogaus fizinių galimybių ribas

veidas.lt

“Greičiau, aukščiau, tvirčiau”, – skelbia olimpinis šūkis, kurį moderniųjų olimpinių žaidynių sumanytojas Pierre’as de Coubertenas pasiskolino iš savo gero draugo ir aistringo atletikos entuziasto dominikonų vienuolio Henri Didono.

Pirmoji šūkio dalis atspindi sportininkų siekį per varžybas įrodyti savo pranašumą prieš oponentus, raginimas “aukščiau” kviečia rekordų siekiančius atletus nepamiršti įsipareigojimų moraliniams principams. Galiausiai paskutinė dalis skatina nepasiduoti ir tvirtai kovoti su gyvenimo sunkumais bei negerovėmis.

Šiame straipsnyje apsiribosime trečdaliu olimpinio imperatyvo ir peržvelgsime įspūdingiausias lengvosios atletikos istorijos akimirkas, ne kartą privertusias susimąstyti apie žmogaus kūno ir valios potencialą.

Įspūdingi rekordai

Pastarąjį šimtmetį daugumos sporto šakų rekordai keitėsi po keliasdešimt kartų, o pirmieji rekordai, fiksuoti XX amžiaus pirmoje pusėje, šių dienų atletus verčia tik pagarbiai nusišypsoti.

Štai, tarkime, bene populiariausios lengvosios atletikos rungties – 100 metrų sprinto rekordas iki šiol gerintas net 65 kartus. Pirmasis šios rungties rekordas užfiksuotas 1896 m., kai per Atėnuose vykusias varžybas amerikietis Tomas Burke’as distanciją nubėgo per 11,8 sekundės. Pastarąjį šios rungties rekordą 2009 m. rugpjūtį Berlyne pasiekė jamaikietis Usainas Boltas. Kad įveiktų 100 metrų nuotolį, jam prireikė vos 9,578 sekundės.

Jei kalbėsime apie lietuvius, tai nė vienam mūsų bėgikui kol kas dar nepavyko šios distancijos įveikti greičiau nei per 10 sekundžių – rekordo savininkas Rytis Sakalauskas 100 metrų greičiausiai įveikė per 10,24 sekundės. Tai įvyko per praėjusiais metais Briuselyje vykusias varžybas.

Ilgainiui buvo pagerinti ne tik 100 metrų, bet ir kitų rungčių rekordai. Pavyzdžiui, pirmasis oficialus 1,5 km bėgimo rekordas, užfiksuotas 1912 m., skelbė, kad amerikietis Abelis Kviatas distanciją įveikė per 3 min. 55,8 sekundės.

Dabartiniam rekordo savininkui marokiečiui Hichamui El Guerroujui 1998 m. Romoje tai pačiai distancijai nubėgti prireikė jau tik 3 min. 26 s.

Akivaizdi pažanga ir kitose rungtyse. Tarkime, šuolininkas į aukštį kubietis Javieras Sotomayoras 1993 m. peršoko kartelę, iškeltą į 2,45 metro aukštį. O pirmasis rekordininkas George’as Horinas 1912 m. buvo įveikęs vos dviejų metrų aukštį.

Sporto istorikai ilgai minės ir įspūdingą Bobo Beamono šuolį į tolį 1968 m. Per Meksiko olimpiadą šis atletas nušoko 8,9 metro, o tai reiškė, kad ankstesnis rekordas pagerintas net 0,6 metro. Amerikietis, kurį lengvoji atletika ištraukė iš tik kalėjimo perspektyvą žadėjusio gatvės gaujų gyvenimo, nušoko taip toli, kad tuometinė automatinė šuolio matavimo technika paprasčiausiai nesuveikė ir atstumą teko matuoti paprasta metaline liniuote.

Tuo tarpu vokiečio Uwe’s Hohno rekordo, pasiekto ieties metimo rungtyje, jau nebepagerins niekas. 1984 m. jis tapo pirmuoju sportininku, nusviedusiu ietį už 100 metrų ribos. Rytų Berlyne vykusiose varžybose jis įrankį nusviedė net 104,8 metro. Ietis vos išsiteko stadione ir nenuskriejo į žiūrovų sektorių. Po vokiečio metimo ieties svorio centras buvo perkeltas keturiais centimetrais į priekį, o tai reiškė sutrumpėjusius metimus. Rekordai buvo pradėti skaičiuoti iš naujo ir dabar geriausias rezultatas – 98,48 metro – priklauso čekui Janui Železnui.

Rekordų kalviai

Kai kuriems sportininkams rekordų gerinimas tapo tarsi malonia rutina. 1935 m. amerikietis Jesse’as Owensas privertė visus aikčioti iš nuostabos, per 45 min. pagerindamas net keturis pasaulio rekordus. An Arbore (JAV) vykusiose varžybose jis iš pradžių pagerino 100 metrų bėgimo rekordą, distanciją įveikdamas per 9,4 sekundės. Vos po ketvirčio valandos jau mėgavosi nauju šuolių į tolį planetos rekordu, o po to dar rekordiniu tempu įveikė ir 200 metrų sprinto bei 200 metrų bėgimo su kliūtimis trasas.

Unikalūs ir šuolininkų su kartimi Sergejaus Bubkos bei Jelenos Isinbajevos laimėjimai. Ukrainiečiui lygių šioje rungtyje praktiškai nebuvo, tad teko kovoti su pačiu savimi – nuo 1984 iki 1994 m. pasaulio rekordus jis gerino net 35 kartus. 1994 m. jam pavyko peršokti kartį, iškeltą į 6,14 metro aukštį.

J.Isinbajeva pasaulio rekordus gerino 20 kartų. Vien 2005-aisiais šuolių su kartimi rekordą ji pagerino net devynis kartus. Rusė yra pirmoji moteris, įveikusi penkių metrų aukštį.

O štai britas Jonathanas Edwardsas tapo pirmuoju žmogumi, trišuolio rungtyje įveikusiu 18 metrų ribą. Tą jis padarė 1995 m., nušokęs 18,16 metro. Tiesa, Geteborge vykusiame pasaulio čempionate pasiektas rekordas gyvavo vos 20 minučių. Jau kitu šuoliu britas pagerino savo rekordą, nuskriedamas 18,29 metro. Be J.Edwardso, 18 metrų ribą šioje rungtyje yra pavykę įveikti vieninteliam Kenny Harrisonui.

Britė Paula Radcliffe išskirtinė tuo, kad iš septynių maratonų, kuriuose yra dalyvavusi, laimėjo net šešis ir, negana to, net penkiuose gerino pasaulio rekordus. 2003 m. Londono maratone jos pasiektas 2 val. 15 min. 25 s rekordas yra daugiau nei trimis minutėmis geresnis nei artimiausių konkurenčių rezultatai. 2005-ųjų Londono maratoną ji laimėjo nepaisant to, kad per varžybas sustojo viduryje trasos ir pasitraukusi į šalikelę žiūrovų bei kamerų akivaizdoje atliko gamtinius reikalus. Paulai taip pat priklauso ir Europos 10 kilometrų bėgimo rekordas – 30 min. ir 1 s.

Ilgiausiai gyvuojantys rekordai

Ilgiausiai iki šiol nepagerintas pasaulio rekordas priklauso tuometinės Čekoslovakijos atletei Jarmilai Kratochvilovai. 1983 m. liepą ši atletė, rengdamasi artėjančiam pasaulio čempionatui, dalyvavo Miunchene vykusiose varžybose. Iš pradžių atletė planavo bėgti jai įprastą 400 metrų distanciją, tačiau problemos dėl kojos privertė J.Kratochvilovą atsisakyti sprinto ir pasirinkti ilgesnę distanciją. 800 metrų trasą ji įveikė rekordiniu tempu – per 1 min. 53,28 s.

Vyrų kūjo metimo rekordas tebėra nepagerintas nuo 1986 m., kai Sovietų Sąjungai atstovaujantis Jurijus Sedychas įrankį švystelėjo 86,74 m. Nuo 1986 m. laikosi ir vokiečio Juergeno Schulto rekordas, pasiektas disko metimo sektoriuje. Diską šis atletas yra nusviedęs 74,08 m. Geriausias Virgilijaus Aleknos rezultatas yra 73,88 m.

Nuo 1991 m. lieka nepagerintas ir šuolio į toli rekordas, priklausantis Mike’ui Powellui. Jis Tokijo mieste vykusiose planetos pirmenybėse tuomet nušoko 8,95 metro.

Moterų gretose jau kone 23 metus laikosi įspūdingi amerikietės Florence Griffith-Joyner laimėjimai. Jai priklauso 100 ir 200 metrų bėgimo rekordai. Tiesa, šią atletę nuolatos persekiojo įtarimai dėl dopingo vartojimo, o gandus dar labiau pakurstė ankstyva F.Griffith-Joyner mirtis, sulaukus vos 38 metų. Nepaisant to, ši atletė iki šiol laikoma greičiausia visų laikų moterimi.

Šiuo atveju verta užduoti retorinį klausimą, ar tik sugriežtėjusi dopingo kontrolė nereiškia, kad pasiekti pasaulio rekordą kai kuriose rungtyse darosi vis sunkiau.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. tetaris tetaris rašo:

    Kaip amerikietis Jesse’as Owensas 1935 pasieke 100m begimo rekorda nubegdamas per 9,4 jei dabartinis rekordas yra 9,578. Kas cia per nesamone? Ar cia visas straipsnis vienos nesamones. Jei zurnalistas rasote, tai gal atidziau, o tai dabar neaisku ar straipsnyje teisingi rezultatai surasyti ar ne.

  2. Elena Elena rašo:

    Gausu loginių klaidų, baisu. Pirmasis 100 m bėgimo rekordininkas visai ne Burkas, ne tie skaičiai, ne tie datos. Kaip tokį straipsnį gali rodyti veidas???? Aš nusivylus.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...