2011 Spalio 09

Spalio kino premjeros: visi turės ką žiūrėti

veidas.lt

Spalio lyderiu turėtų išsilaikyti nacionalinio kino rekordą per premjerinį savaitgalį perrašęs nuotykių epas “Tadas Blinda. Pradžia”. Donato Ulvydo režisuotas filmas neketina sustoti ties pirmuoju lietuvišku milijonu ir mėgins pasivyti “Įsikūnijimą” su “Ledynmečiu 3″. Tik mėnesio pabaigoje skaitmeninių salių prireiks ypatingam nuotykiui, kurį galime vadinti rudens sezono įvykiu Nr. 2.

Nauja 3D ir animacijos revoliucija
Praėjusią vasarą aplankėme tris Steveno Spielbergo prodiusuotus filmus (“Super 8″, “Transformeriai 3″, “Kaubojai ir ateiviai”), o dabar turėsime gražią progą įvertinti jo paties diriguojamą magišką naujieną. Režisuodamas išradingąjį nuotykių epą “Tintino nuotykiai. Vienaragio paslaptis” jis pirmą kartą išbandė 3D įrankius, judesių fiksavimo technologijos galimybes ir kompiuterinės animacijos pieštukus.
Magiškų fantazijų ir nuotykių filme vaidmenis išsidalijo garsių aktorių kolektyvas, bet jų veidų ekrane nematysime. Jie tapo ateiviais, piratais, robotais, kapitonais, policininkais, kurie pagelbės ir trukdys nepaprastų gabumų berniukui Tintinui ieškoti paskandinto laivo su paslaptingais lobiais. Kažką panašaus darė Robertas Zemeckis (“Svajonių traukinys”, “Beovulfas”, “Kalėdų giesmė”), bet patobulėjusios technologijos ir trimačių kamerų įrenginiai suteikė S.Spielbergui kur kas daugiau galimybių. Jis pasinaudojo Jameso Camerono sukaupta patirtimi ir draugiškomis konsultacijomis, tad dabar mėgins nuversti nuo sosto trenerį ir jo čempionišką “Įsikūnijimą”. Pats S.Spielbergas žada revoliucinį reginį su efektingais pojūčiais.
Kipro Mašanausko lietuviškai dubliuoti “Tintino nuotykiai” vilios į kiną skirtingo amžiaus publiką ir skatins įsitraukti į nenuspėjamą sūkurį po kelis kartus, todėl iš jo tikimasi pajamų su šešiais nuliais.

Ir vėl apie meilę

O štai tradicinė romantinė komedija “Vedybų ceremonija” bandys skleisti jungtuvių prie altoriaus magiją. Weso Andersono filmuose išbandytas idėjas išnaudojusio ir garsaus tėvo Henry Winklerio patirtį įprasminusio Maxo Winklerio debiutas režisūros srityje buvo ištremtas tiesiai į DVD rinką. Bet mūsų krašte nuspėjamiems pasimatymų žanro kūriniams puikiai sekasi siekti rezultato, nes lengvi, paprasti ir stilingi filmai apie meilę leidžia publikai atsipalaiduoti romantiškoje aplinkoje. Be to, žavioji Uma Thurman atrodo kerinti, tad aktorės populiarumas turėtų garantuoti papildomų dividendų.
Kol kas neišreklamuota “Vedybų ceremonija” papildė repertuarą paskutinę minutę. Platintojai tikriausiai taip reagavo į sėkmingą “Beprotiškos, kvailos meilės” pasirodymą ir iš filmų kaladės išsitraukė dar vieną kortą.
Tiesa, šiam filmui bus sudėtinga konkuruoti su seksualaus dueto Milos Kunis ir Justino Timberlake’o žaidžiamu “Draugišku seksu”. Pastarasis filmas turi daug didesnį potencialą, nors siužetas nėra originalus: susitinka du jauni, gražūs ir jausmais nusivylę žmonės, susitaria mylėtis be įsipareigojimų, kažkiek laiko džiaugiasi aistringa laisve, kol pagaliau neišvengiamai pradeda rūpintis ir stipriai mylėti.
Kitokią, maniakišką meilę vaizduoja Lietuvoje visuomet laukiamo ispanų maestro Pedro Almodovaro gudrus ir provokuojantis trileris “Oda, kurioje gyvenu”. Kanų festivalio konkurse garbingai dalyvavęs filmas mūsų repertuare bus rodomas su “Kino pavasario” saulutės ženklu. Tai reiškia, kad “Oda, kurioje gyvenu” visiškai atitinka Vilniaus tarptautinio kino festivalio atrankos kriterijus ir jo programuotojai rekomenduoja apsilankyti pašėlusio chirurgo operacijų teatre. Platintojams neapsimokėjo dar ilgiau laukti ir marinuoti filmo, kurį ypač svarbu išleisti šviežią ir be detalesnių nagrinėjimų. Lietuvos recenzentai dažnai mėgsta išsipasakoti daugiau nei reikia, tad prieš seansą būtų geriau neskaityti jokių recenzijų.
Jeigu mėgstate P.Almodovarą, tai tikrai nenusivilsite ir įsitrauksite į genialią, erotizuotą, smuikais griežiančią, fantastišką, aštrios įtampos detektyvinę pramogą. Holivude užsibuvęs Antonio Banderas gavo progą pasireikšti nuostabiu ir turtingu vaidmeniu. Plastinių operacijų specialistą gena troškimas susikurti per automobilio avariją apdegusią žmoną ir nuožmiai atkeršyti dukters prievartautojui. Pirmą kartą siaubo trilerio žanre pabandęs eksperimentuoti ispanų režisierius vilioja hičkokiška ir frankenšteiniška intriga, bet pernelyg anksti pasiekia kulminaciją ir finalui nepalieka jokių paslapčių.
Komerciškiausias P.Almodovaro kūrinys padės pakiliai įžengti į “Kino pavasario” organizuojamą Lotynų Amerikos kultūros savaitę, kurios programoje susikaupė niekur nerodyti, egzotiški, nauji filmai iš Argentinos, Paragvajaus, Čilės, Dominikos Respublikos, Meksikos. Ypatingos rekomendacijos nusipelno Roterdamo kino festivalyje pastebėta garsaus dailininko ir fotografo Enrique’s Collaro melancholiška ir autentiška drama “Devynios dienos” apie religines tradicijas Paragvajaus provincijos kaime.

Neišgliaudytas mėnesio perliukas
Nepriklausomo amerikiečių kino deimantas “Tarnaitė” neabejotinai papuoštų “Kino pavasarį” ar bet kurį kitą festivalį. Tik keista, kad rinkodarai tinkamesnius pavadinimus keisti įpratę platintojai šį kartą pasirinko ne patį geriausią variantą. Vos prieš šešis mėnesius “Kino pavasaris” rodė korėjietišką erotizuotą šeimos dramą “Tarnaitė”, ir ją matę žiūrovai gali lengvai susipainioti. Bet kokiu atveju tokie filmai retai pelno Lietuvos platintojų pasitikėjimą, tad prasmingų dramų gerbėjams reikėtų susivienyti, nupirkti kuo daugiau bilietų ir įrodyti, kad mes mėgstame ne tik Holivudą.
Daugelio pasaulio šalių skaitytojus sužavėjęs rašytojos Kathryn Stockett romanas pamažu atranda savo vietą Lietuvoje, o po peržiūros neabejotinai atsiras dar daugiau norinčiųjų perskaityti knygą. Pozityviai nuteikiančio, emocijomis šildančio ir sentimentalaus filmo tema skamba visai nelietuviškai, tačiau debiutuojanti režisierė Tate Taylor pasistengė padaryti jį aktualų, universalų ir labai žiūrovišką.
Universitetą baigusi ir rasistiniais konfliktais pasipiktinusi jauna mergina nusprendžia aprašyti juodaodžių tarnaičių patiriamą nepagarbą, įžeidimus ir nehumaniškus poelgius. Afroamerikietės moterys atiduoda širdį prižiūrėdamos ir augindamos baltųjų vaikus, tačiau iš mamyčių dažniausiai sulaukia tik patyčių.

Vienas už visus ir visi už Holivudą
Reikėtų aptarti ir dar vieną premjerinį filmą. “Absoliutaus blogio”, “Mirties lenktynių”, “Svetimo prieš grobuonį” autorius Paulas W.S.Andersonas laisvamaniškai adaptavo daug kartų ekranizuotą populiarųjį romaną “Trys muškietininkai”. Išvada tokia: efektingas, stilingas, gražus, bet nelogiškas ir tuščias fantastinis veiksmo trileris papiktins prancūzų rašytojo Alexandre’o Dumas literatūros skaitytojus, bet nudžiugins paaugliško amžiaus žiūrovus. Filme pilna muštynių, dvikovų su špagomis, šaudynių sviediniais, melagingų intrigų, kerinčių vaizdų, bet beveik neliko istorinių niuansų, laikmečio atmosferos ir pagaliau keturių muškietininkų. Atrodo, kad personažų charakteriai, nuotaikos ir tarpusavio ryšiai mažai rūpėjo režisieriui, žaidžiančiam su 3D kameromis, sulėtintais kadrais ir animaciniais efektais.
Dar vienas niekam nereikalingas, bet dosniai parsiduosiantis filmas vadinasi “Super Džonio prisikėlimas”. Vienodus pokštus ir atsibodusias mimikas kartojančio Rowano Atkinsono gerbėjai neatsispirs pagundai pamatyti dar vieną tokią pačią veiksmo komediją apie Poną Byną, patenkantį į idiotiškas situacijas šnipų trilerių parodijoje. Nejuokinga, kvaila, neįdomu ir keista, kad kažkam visa tai gali būti aktualu. Bet gal ir nereikia stebėtis, kai kiną valdo pinigai, o R.Atkinsono humoro arsenalas lengvai uždirba pinigus.

Brangios ir prasmingos sekundės
Laikas yra pinigai. Nuo kiekvienos sekundės priklauso žmogaus egzistencijos trukmė. Kiekvienas pilietis genetiškai užprogramuotas gyventi 25 metus, o specialus laikrodis ant rankos informuoja, kiek liko neišnaudotų minučių, kurių niekas neparduoda ir nekeičia banke. Kažkas galingesnis moka pasipildyti minučių sąskaitą ar perimti kito sukauptas laiko atsargas, kad išliktų amžinai jaunas. Vertingesnes už orą minutes nuožmiai medžioja turtingi gangsteriai ir jiems tarnaujantys korumpuoti įstatymų sargai. Nepamirštamos dramos “Trumeno šou” scenarijaus autorius ir trilerio “Karo dievas” režisierius Andrew Niccolas sumąstė genialią mokslinės fantastikos iliuziją, kaip XXI amžiuje išlikti nesenstantiems ir nemirtingiems be gyvybės medžio, fontano ir eliksyro.
Trileris “Įkalinti laike” turėtų pateisinti lūkesčius tų žiūrovų, kurie ateis į kiną ne vien dėl eilinės pramogos, bet pageidaus pamąstyti tarp energingų gaudynių, pagrobimų, susišaudymų ir pamėgins išspręsti režisieriaus mįsles.

Box
Spalio tvarkaraštis
Spalio 7 d.
“Oda, kurioje gyvenu”
“Draugiškas seksas”

Spalio 14 d.
“Tarnaitė”
“Trys muškietininkai”
“Klastingi namai”

Spalio 21 d.
“Super Džonio prisikėlimas”
“Kolumbiana”
“Vedybų ceremonija”
“Gyvenimo medis”

Spalio 28 d.
“Įkalinti laike”
“Tintino nuotykiai. Vienaragio paslaptis”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. kingas kingas rašo:

    kad ir kiek besistengtų Edvinas Pukšta – jam niekaip nepavyksta ne tik tapti elementariu kino kritiku, bet ir paprasciausiai logiškai parašyti sakinį.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...