2012 Vasario 24

Šiukšlyno žmonių filosofijos pavojai

Algimantas Šindeikis

 

Įsiplieskusi diskusija dėl ACTA sutarties suformavo dvi priešingas stovyklas. Tiek vienai, tiek kitai pusei apsiginklavus demagogijos įrankiais diskusija ritasi link bekompromisio susipriešinimo tarp interneto vartotojų ir mokamo turinio kūrėjų. ACTA šalininkai demagogiškai apkaltinti, kad pagal šią sutartį bus sekami visi interneto vartotojai (lyg iki šiol ES ir JAV neveiktų elektroninio sekimo direktyva ir Patriotinis aktas) ir net apribota žodžio laisvė. Reikia labai lakios fantazijos, kad ACTA dokumentuose įžvelgtum tokią prasmę. Bet jaunatviškas maksimalizmas ir įjunkimas į nemokamą bei nekokybišką informacinį gyvenimą sukuria ir dar didesnių fobijų.

Visiškai suprantama, kad ACTA sutartis turi apginti mokamo turinio savininkus nuo klestinčio internetinio piratavimo. Nors negalima pamiršti ir to, kad neproporcingas mokamo turinio ribojimas laisvam priėjimui internete jautriausiam mažų pajamų sluoksniui gali sukelti rimtos socialinės atskirties problemą ir sustabdyti visuomeniškai, kultūriškai ir technologiškai svarbios informacijos prieinamumą plačiosioms masėms. Tai neabejotinai lėtintų neturtingų visuomenių socialinį ir ekonominį progresą. XIX a. Didžiosios Britanijos ir Vokietijos industrializacijos greitis skyrėsi britų nenaudai todėl, kad Didžiojoje Britanijoje jau veikė autorių teisių apsauga, o Vokietija savo autorių dar nesaugojo.

Ne ACTA naudai ir tai, kad pasaulyje ne visos valstybės ruošiasi prie jos prisijungti ir neprisijungusios dėl to gali įgyti reikšmingą konkurencinį ekonominį pranašumą.

Taip jau atsitiko ir susiklostė. Vieni kūrė, kiti vogė. Kuo kūrėjai daugiau kūrė, tuo vagys daugiau vogė. Kuo labiau plėtėsi internetas, kuo jame buvo daugiau laisvai prieinamos informacijos, tuo labiau didėjo jos poreikis. Užaugo ištisa karta, įsitikinusi, kad visa tai, kas jiems reikalinga, yra internete, ir tai nemokama. Nemokamas informacijos srautas buvo pagardinamas ir vertingu mokamu, bet pavogtu turiniu. Taip susiformavo priklausomybė nuo interneto bei jo turinio. Tiek mokamo, tiek nemokamo. Kartu su susiformavusia priklausomybe atsirado ir ištisa nemokėjimo kultūra.

Piratavimas internete sukelia keletą sudėtingų ir pavojingų reiškinių. Šiandien Europos jaunimo nedarbas siekia 40 proc. Tik konservatyvesnėse visuomenėse, neleidžiančiose vaikams ištisai sėdėti prie kompiuterio, jaunimo nedarbo rezultatai daug geresni. Vokietijoje jaunimo nedarbas yra labai mažas ir beveik nesiskiria nuo vyresnių vokiečių.

Internetas jaunimo gyvenimo būdą pakeitė iš esmės. Mokymosi ir darbo valandos, skirtos asmenybės ir profesiniam tobulėjimui, išnaudojamos gyvenimui socialiniuose tinkluose, primityviems kompiuteriniams žaidimams pramogoms. Priklausomybė nuo šimtų draugų, jų įpročių ir papročių kuria naują gyvenimo būdą, atimantį galimybę pažinti realų pasaulį, teisingai suvokti jame laukiančius iššūkius. Dažnai be prasmės internete praleistos valandos atimamos iš lavinimosi, dėmesio vertingiems meno ir literatūros kūriniams, gilesnių gamtos mokslų studijų.

Akivaizdu, kad išsiveržę į modernesnį interneto, socialinių tinklų gyvenimą jauni žmonės jaučiasi laimingesni, bet yra praradę elementarius gebėjimus kovoti dėl savo vietos darbo rinkoje. Ilgos valandos, praleistos internete, yra prarastos studijoms ir geresniam profesiniam pasirengimui. Neturintys darbinių gebėjimų jaunuoliai pasmerkti nedarbo liūnui. Internetas jiems sukuria virtualaus gyvenimo galimybę, kuri subyra į šipulius susidūrus su gyvenimo realybe. Tai labai didelė ir rimta problema.

Dėl piratavimo internete pralaimėta ir dar viena reikšminga kova. Vaikai dažniau bendrauja su kompiuteriu ir virtualiu pasauliu, nei su savo tėvais ar kitais artimaisiais. Ir ne tik todėl, kad tėvai neturi laiko. Tėvai tiesiog negali konkuruoti su patraukliais ir į virtualų gyvenimą įtraukiančiais kompiuteriniais žaidimais, videofilmais, kitokia popkultūra. Tėvai nebėra tokie įdomūs, net ir tuo atveju, jei labai stengiasi išlaikyti artimą ryšį su vaikais. Vaikai veržiasi prie kompiuterio ir gali valandų valandas praleisti interneto platybėse.

Klestint piratavimui iš tėvų atimama galimybė spręsti, koks interneto turinys jų vaikams yra tinkamas, o koks – ne. Tik pirkdami savo vaikams pramogas tėvai galėtų paveikti ir jų pasirinkimą. Prarasdami galimybę lemti savo vaikų kultūrinę aplinką tėvai priversti atiduoti vaikų ateitį į pasaulinio tinklo pinkles. Vaikai, neturėdami pakankamos gyvenimo patirties ir gilesnio išsilavinimo, tiek intelektualiai, tiek kultūriškai nepajėgūs kritiškai vertinti interneto turinio ir yra lengvai įtraukiami į pseudokultūrinį bei pseudointelektualinį gyvenimą.

Jei piratavimo kultūra įsigalės, bus galutinai sunaikinti vertingo informacinio turinio kūrėjai. Internetui galutinai sunaikinus vertingo ir todėl mokamo turinio kūrėjus, įpratusieji gyventi vogimo ir nemokėjimo už turinį kultūroje anksčiau ar vėliau atsidurs senienų šiukšlyne. Ciuricho universiteto žiniasklaidos turinio tyrėjai kasmet praneša apie vis prastėjantį Šveicarijos žiniasklaidos turinį. Pagrindine priežastimi įvardijama interneto žiniasklaida, kuri, pavogdama turinį iš profesionalių žiniasklaidos priemonių, visuomenei sudaro įtaigų įspūdį, kad interneto žiniasklaida visiškai pakeičia kokybišką ir todėl mokamą žurnalistiką. Jei nebus ACTA ar kažko panašaus, bus galutinai naikinami kūrėjai. Internetą užplūs šiukšlės, nes nebebus prasmės kurti profesionalų ir vertingą turinį.

Vienoje paskutinių savo laidų CNN televizijoje Larry Kingas kalbėjosi su “Microsoft” įkūrėju Billu Gatesu. Kandus ir ironiškas L.Kingas priekaištavo multimilijardieriui, kad kompiuteris pradeda ryti vis daugiau jo laiko. B.Gatesas tada atsakė, jog kurdami kompiuterį ir jo programinę įrangą jie manė, kad kompiuteris padarys žmogaus darbą efektyvesnį, o kasdienybę – įdomesnę ir kokybiškesnę, žmogus turės daugiau laiko savo asmeniniam gyvenimui. Tai, kad atsitiko kitaip, yra žmonių, o ne technologijų problema. Atsirandant naujoms technologinėms galimybėms žmonėms visada reikėdavo įveikti protingo jų panaudojimo tobulėjimui, o ne susinaikinimui iššūkį.

 

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentarai (4)

  1. Juras Juras rašo:

    Drįsčiau abejoti utopinės minties apie vertingos informacijos vakuumą įsigalėjus piratavimui. Be to nenorėčiau koreliuoti Ciuricho universiteto atliekamų tyrimų su piratavimo didėjimu.
    Mes gyvename postmodernistiniame pasaulyje, kur subjektyvumas klesti plačiau nei objektyvumas. Ši kultūra paskatino mėgėjiškos žurnalistikos iškilimą. Šiandien žmonės yra paviršutiniški, subjektyvūs ir nekantrūs. Žmonių kultūra ir įtakoja žiniasklaidos įvairovę.
    ACTA nebuvimas tikrai nenaikins kūrėjų, tiesiog tik privers kūrėjus ieškoti kitokio finansavimo būdo.
    Dėl šiukšlių nesutinku – tai gana subjektyvu. Pvz. LRyto bandymas ginti Snorą – akivaizdus profesionalios žiniasklaidos degradavimas.

  2. Julius Julius rašo:

    “B.Gatesas tada atsakė, jog kurdami kompiuterį ir jo programinę įrangą jie manė, kad kompiuteris padarys žmogaus darbą efektyvesnį, o kasdienybę – įdomesnę ir kokybiškesnę, žmogus turės daugiau laiko savo asmeniniam gyvenimui.”

    O aš manau, kad būtent taip ir atsitiko.

    Dėl darbo efektyvumo – viskas ir taip aišku, kompiuterių bei interneto nauda akivaizdi.

    Dėl kasdienybės – čia šiek tiek subjektyviau, nelygu kas kam yra “įdomu”. Tačiau faktas kaip blynas – internetas žmonėms leidžia gauti, skleisti, keistis tokia įvairia informacija (darbais, idėjomis, …), apie kokią anksčiau sunku buvo ir pasvajoti. Mano nuomone didesnė info. sklaida praturtina mūsų kasdienybę.

    Dėl laiko savo asmeniniam gyvenimui – internetas leidžia palaikyti ryšį su draugais/pažįstamais/giminėmis lengviau nei bet kada anksčiau. Kadangi didelę dalį laiko internete praleidžiam vienaip ar kitaip bendraudami, galima sakyt, jog bendraujam daugiau nei bet kada anksčiau. Tad socialinis gyvenimas ne tik kad nenukenčia, bet ir tampa įvairesnis.

    Tiesiog norėjau pasakyti, kad nereikia žmonijos pažangos spalvinti vien tik niūriomis spalvomis :)

  3. Hmm Hmm rašo:

    Galima sutikti su straipsnio argumentais, išskyrus pavadinimą arogantišką:)). Bet yra kitas momentas – informacijos, kad ir mokamos prieinamumas. Sakysim kol nebuvo magnetinių vaizdo kasečių, DVD diskų – filmus buvo galima pamatyti tik kino teatruose. O muziką išgirsti tik koncertuose, kol nebuvo plokštelių ar CD. Bet plintant šiems platinimo būdams, mokant už šią produkciją autoriui ir leidėjui – ne visada yra galimybė gauti tuos kūrinius. Sakysim keičiasi standartai. VHS jau praeityje, bet DVD standartu tie patys filmai neperleisti ir jų nors ir kokius pinigus mokėk – negausi. Su muzika irgi. Kas buvo viniluose – ne viskas CD išleista. Dabar jau gaminami media centrai, kuriais nebepagrosi nei DVD nei CD. Jie kaip info laikmenos – nurašomi ir gamyba mažinama ir bus visai nutraukta. Dabar klausimas – iš kur galima bus gauti tuos kūrinius, kad ir mokamus? Muzika populiari dar galima, yra per mokamus portalus platinama. Bet ten asortimentas labai menkas. Su filmais tai išvis, jeigu ne piratinis dalijimasis – jie būtų neprieinami. Tai ką daryti? Kas svarbiau autoriui? Ar kad jo kūrinys po pasaulį pasklistu nemokamai ar uždaryti visas landas ir per nedidelį tiražą gauti kelis dolerius už jį? Dabar pasiektas toks mastas, kad uždarius piratavimą – interneto vartotojų sumažėtu du tris kartus, jei ne daugiau:)). Juk tas žmones ir laiko prie kompiuterių – laisvas dalijimasis informacija, įdomia konkrečiam žmogui. Jam nereikia tos info, kad ir pigios kuri yra legali – jei ji jam neįdomi. Tai suprato ir kompiuterinių programų kūrėjai. Mokamos programos – tik pakenčiamos. Apsieinama operacine sistema, o papildomos programos dauguma naudojamos nemokamos. Tuo labiau, kad mokamų programų kūrėjai jau pradeda kovoti su tuom – kuria naujas versijas, kuriom sukurto dokumento senesne versija jau neatidarysi. Žmogus priverstas arba pirkti labai brangią naują versiją arba naudotis nemokama. Štai grafinė programa autocad, leidžiama kasmetinė versija o jos kaina 4000 litų. Tai kam jinai prieinama – tik tiems, kam būtina ir pajamos leidžia kasmet pirkti atnaujinimus.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...