Praėjusį šeštadienį Lietuvoje vyko vienas didžiausių savanorystės renginių – beveik šimtas vaikų iš penkių globos namų dalyvavo vienuoliktus metus organizuojamame renginyje „Būkime kartu 2013“, prie kurio prisidėjo daugiau nei 150 savanorių iš užsienio ambasadų, privačių bendrovių ir viešųjų įstaigų, o renginį globojo Japonijos ambasada Lietuvoje.
„Savanoriavimas yra kupinas iššūkių ir reikalauja ypatingo jautrumo. Tačiau tie, kurie išbandė savanorystę, žino, kad ši veikla suteikia unikalios patirties”, – sako vienas šio renginio organizatorių Andrius Končius.
Beje, jis pastebi, kad savanorystė Lietuvoje iš tiesų įgauna neregėtą pagreitį. Norinčiųjų savanoriauti įvairiuose renginiuose ir projektuose tiek daug, kad net rengiami didžiuliai atrankos konkursai.
Savanoriais remiasi „Maisto bankas“, „Kino pavasaris“, daugelis muzikos festivalių, o šiuo metu vykdoma savanorių, norinčių prisidėti prie Vilniuje liepą vyksiančios „Kultūros nakties“, atranka.
Pastaruoju metu jaunų žmonių su savanorio kortelėmis tenka pastebėti ir anksčiau nematytose vietose. Pavyzdžiui, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre savanoriai dirba rūbininkais.
Organizacijos „Kultūros savanoriai“ atstovai, padedantys ne tik šiam, bet ir kitiems Lietuvos teatrams surinkti savanorių komandas, juos mokantys ir koordinuojantys savanorių darbą, tikina, kad norinčiųjų prisidėti prie kultūros ir kartu savomis akimis išvysti teatro užkulisius yra dešimteriopai daugiau nei atrenkama. Beje, šiuo metu „Kultūros savanoriai“ vienija apie 400 savanorių visoje Lietuvoje.
Tyrimų bendrovių duomenimis, Lietuvoje dažniausiai savanoriais tampa 15–19 m. asmenys, studentai, taip pat viengungiai ir kaimo vietovių gyventojai.
Na, o daugiausiai savanorių pritraukia tokios sritys, kaip aplinkosauga ir tvarkymas, pagalba vaikams, jaunimui ir senyvo amžiaus žmonėms, gyvūnų globa. Toliau sąraše rikiuojasi sportas, sveikatos apsauga, slauga, pagalba neįgaliesiems, menas ir kultūra, vietos bendruomenių veikla, politika ir kt.