2010 Rugpjūčio 01

Kino premjeros

Rugpjūtis kino salėse: galvą galima palikti namie

veidas.lt

"Veido" archyvas

“Druska”

Po gaivaus originalumo pliūpsnio su Christopherio Nolano intelektualiuoju galvosūkiu “Pradžia” vasarą išlydėsime pagal tradicinius kino komercijos papročius. Repertuare vėl dominuos tęsiniai, perdirbiniai, ekranizacijos, parodijos, pratęsimai ir modifikacijos.

Deja, atmintyje ilgiau užstrigti pretenduoja tik du filmai – provokuojantis skandinaviškas trileris “Mergina su drakono tatuiruote” ir ašaringai jautri amerikietiška drama “Mama ir duktė”. Abu juos sieja stiprūs moteriški personažai, tad prie bilietų kasų turėtų aktyviau rikiuotis dailiosios lyties atstovės.

Danų režisieriaus Nielso Ardeno Oplevo bandymas ekranizuoti bestselerio šlovės sulaukusios šviesaus atminimo rašytojo Stiego Larssono romanų trilogijos “Tūkstantmetis” pirmąją dalį Skandinavijos kino teatruose sensacingai išsiraizgė nuo 2009 m. pavasario, kai Danijoje buvo išgraibstytas beveik milijonas bilietų, Švedijoje pardavimas šoktelėjo net iki 1,2 mln., o Norvegija pridėjo dar pusę milijono žiūrovų. Antram gyvenimui “Merginą su drakono tatuiruote” 2010-ųjų pavasarį prikėlė elitiniai JAV ir Didžiosios Britanijos kino kritikai. Ypač palankios ir liaupsių negailinčios recenzijos padėjo neįtikėtinų aplinkybių kriminaliniam rebusui surinkti net 10 mln. JAV dolerių. Europietiškai produkcijai tai yra pergalingas rezultatas.

"Veido"archyvas

“Mergina su drakono tatuiruote”

Filmo sėkmę nulėmė taikliai parinktų aktorių vaidyba, intriguojamai supinta prieš 40 metų dingusios merginos paieškų istorija iš Hanibalo Lekterio valgiaraščio, savotiškai keistas dviejų skirtingo charakterio detektyvų aistros ryšys ir režisieriaus gebėjimas nenuobodžiai išlaikyti 10 mln. tiražu išplatintos knygos dvasią bei stilių.

Tuo įsitikinti galėsime ir mes, nes “Mergina su drakono tatuiruote” jau išversta į lietuvių kalbą. Jei norėsite pratęsti filmo įspūdį, būtinai pasidomėkite Skandinavijoje išleista ilgesne – net 3 val. trukmės DVD versija. Jeigu to pasirodys per maža, laukite pasimatymų su dviem švedų kurtais tęsiniais “Mergina, kuri žaidė su ugnimi” ir “Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą”. Bet prisiminkite, kad šių filmų niekas nerizikuos rodyti, jeigu pirmoji mergina neišsitatuiruos bent 100 tūkst. Lt.

2009 m. Toronto ir San Sebastiano kino festivalių auditoriją graudinusi “Mama ir duktė” taip pat nėra naujas filmas, tad reikia pasidžiaugti, kad aktuali ir prasminga drama vis dėlto atkeliavo iki Lietuvos. Meksikiečio Alejandro Gonzalezo Inarritu iniciatyva užgimęs filmas prabyla apie jautrias temas – sudėtingas įvaikinimo procedūras, be tėvų augančių vaikų globos niuansus ir nenutrūkstantį tėvų ryšį su savais vaikais. Kolumbiečių režisierius ir scenaristas Rodrigo Garcia parašė labai stiprius, sultingus ir dramatiškus vaidmenis trims aktorėms Naomi Watts, Annette Benning ir Kerry Washington, kurioms užteko drąsos ir meistriškumo tiksliai perteikti sumanymą.

"Veido" archyvas

“Mama ir duktė”

Juoko eliksyras

Nuo pavadėlio nutrūkusiai komedijai “Tempk jį čia!” apibūdinti taikliausiai tiktų sąlyginis terminas – berniukiška bičiuliška romantika. Ši juosta bus tikras smagumėlis vyrams, kurie dar nepamiršo komedijos “Velniop tą Sarą Maršal” ir nebijo pasišaipyti iš savęs. Netiesioginį tęsinį kaitinantys kai kurie vulgarūs, alkoholizuoti ir narkotizuoti pokštai perlenkia lazdą, bet režisieriui Nicholui Stolleriui pavyksta šelmiškai ir nepadoriai prajuokinti. Filmas važiuoja maždaug ta pačia trasa, kaip sensacingai prisilėbavusios “Pagirios Las Vegase”, bet vartoja originalesnį ir subtilesnį humorą.

O tualetinės parodijų komedijos “Vampyrai užkniso juodai” skubotą atsiradimą padiktavo “Saulėlydžio”, “Jaunaties” ir “Užtemimo” suorganizuota ažiotažinė isterija ir fenomenalus populiarumas. Užtenka žvilgtelėti į autorių pavardes ir praeities darbelius, kad suprastumėte, ar norite gaišti laiką ir vėjais paleisti pinigus. Akivaizdu, kad režisieriai Jasonas Friedbergas ir Aaronas Seltzeris nemoka ir nesistengia kurti linksmų parodijų, kaip “Nuogas ginklas”, “Karštagalviai” ar “Aeroplanas”. Jų tikslas – pasimaivyti ir išsityčioti, garsiai pabezdėti ir išsiriaugėti, prikaišioti seksualinių spąstų ir patraukti per dantį popkultūros reiškinius, o galiausiai prisitaikyti prie prėsko masinio skonio. Blogiausia, kad Lietuvoje yra bent 20 tūkst. žmonių, kurie tokias beviltiškas nesąmones žiūri.

Vaikai pretenzijų neturės

Neįdomus reklaminis anonsas aiškiai sudėlioja prioritetus, kad šeimyniškai fantastiškas veiksmo trileris “Katės ir šunys 2: kačių kerštas” skirtas tik vaikams ir niekam daugiau. “Daktaro Dolitlio” šlovės spinduliuose ketinęs pasimaudyti 2001 m. cirko atrakcionas “Katės ir šunys” visiškai išsėmė savo galimybes. Jam nereikėjo jokio tęsinio, bet štai atsibudome dubliažo ir trimačių vaizdų eroje, o Holivudas užuodė pinigingų kauliukų kvapą.

Profesionalūs dresuotojai pradėjo ruošti miauksinčius ir lojančius aktorius tiesmukai “džeimsbondiškai” misijai atlikti. Kvailos siužeto užuomazgos apie gresiantį pasaulio užgrobimą ir naivias fantazijas apie žmonių tarnystę piktųjų kačių klanui geriau būtų negirdėti, nes banalesnę idėją sugalvoti sunkiai įmanoma. Plika akimi matomus filmo trūkumus Lietuvoje paslėps Andriaus Rožicko improvizuotas dubliažas. Prie mikrofonų pasismaginę Ramūnas Rudokas ir Kirilas Glušajevas prisivilios į sales gerokai vyresnių žiūrovų. Jeigu dar visu gražumu suveiks epizodinis Vytauto Šapranausko šou, galime tikėtis įlipti į milijojo būdą ir išvaryti katiną “Garfildą” į žemesnes pozicijas.

Nuo pirmų vasaros dienų Amerikoje rodomas “Marmadukas” jau supykdė žiūrovus, spėjo užsitarnauti klaikiai menką tarptautinės kino biblijos IMDB reitingą ir pasislėpė godžiai išlakęs 30 mln. JAV dolerių dubenėlį. Tematiniu požiūriu panašus šuniškas nuotykis pasmerktas tūnoti karingiau nusiteikusių lietuviškai šnekančių keturkojų šešėlyje. Filmą vaikams reikėtų vertinti pagal kitus kriterijus ir nesikabinėti, bet kai režisierius sugeba tokį charizmatišką ir nevalyvą šunėką supančioti nuobodžiais nuotykiais ir pavargusiomis situacijomis, nebelieka jokio entuziazmo. Keistas sprendimas animaciniais efektais judinti “kalbančio” gyvūno žandikaulį taip pat nepasiteisina ir atrodo, švelniai tariant, kvailokai.

Neišrankūs mažieji tikriausiai mėgausis efektingąja fantazija “Paskutinis oro valdovas: Ango legenda”, kurį bene visi kino specialistai vadina pačiu blogiausiu filmu per visą režisieriaus M.Night Shyamalano karjerą. Nuo absoliutaus fiasko JAV jį dar išgelbėjo fenomenalus animacinio serialo populiarumas ir 150 mln. JAV dolerių kainavusi įkyri reklaminė kampanija. Nuolatinis spaudimas privertė žiūrovus pasidomėti gigantiško biudžeto pasaka apie keturis elementus (žemę, vėją, ugnį ir vandenį) kontroliuoti gebantį unikalų bernioką. Tačiau laikiną šypseną nupiešę finansiniai rezultatai tik atitolino filmą nuo agonijos.

Greitas tempas

Nepailstančio veterano Sylvesterio Stallone’s režisuotas bekompromisis veiksmo trileris “Nesunaikinami” tikrai nepasižymės protingais dialogais ir bus užtaisytas šablonišku siužetu. Pagrindinis tikslas – įdarbinti senuosius pensininkus karatistus ir kultūristus. Tačiau pripažinkime, kad Sly’us, Dolphas, Jasonas, Jetas, Mickey, Bruce’as ir Arnis nostalgiškai masina palikti galvą namie, išjungti mąstymą ir pasileisti į beprotiškas šaudynes žemėlapyje nepažymėtoje Pietų Amerikos šalyje, kur valdžią savo rankose laiko žiaurus diktatorius, ginkluoti piratai ir pinigų kvapą užuodžiantys CŽV agentai. Pražūtingai misijai pasamdyti vyrukai niekada nevaidino kartu ir susivienijo dėl komerciniu požiūriu geros idėjos.

Ir dar apie vieną filmą. Nicolas Cage’as sistemingai šturmuoja Lietuvos ekranus, bet išsiskiria platintojų nedžiuginančiu nepastovumu. “Hario Poterio”, “Žmogaus voro”, “Karibų piratų” ir “Operacijos: L.O.B.I.A.I” mišinį “Burtininko mokinys” turėtume suvalgyti skaniau negu “Blogą policininką” (80 tūkst. Lt). Bet specialiųjų efektų ir burtų magijos kratinys signalizuoja rimtą bėdą: scenaristų stulpelyje įrašyta bent dešimt autorių pavardžių. Jie tiek eksperimentavo, taisė, gydė, pildė, tiražavo, kad padarė visišką chaosą, kuriame sunku susigaudyti ir atsiranda pagunda prižvejoti šiurkščių klaidų. Paauglių auditorija tokiais niekais neužsiima, tik greitai suvartoja daug kartų ragautą produktą, paskanintą gardžiuoju kinematografiniu E-621.

Identiškomis vertybėmis maits “Druska” – neįtikinamai nerealus scenarijus, apskritas nulis logikos, lengvai iššifruojamos situacijos ir įspūdinga kaskadinė akrobatika, adrenalino nestokojantys veiksmo momentai, pasiutusiai greitas tempas be jokių stabdžių ir nuostabi Jolie. Angelina Jolie. Kam to užtenka, pirmyn į kino sales.

Ir gal pašokime?

Šiame filme gros madinga, jautviška, progresyvi muzika, o išvaizdūs lyg atvirukai berniukai ir žavingos mergytės seksualiai ir gracingai judins kūnus pagal stulbinamą choreografiją. Maždaug tą patį rodė du filmai, o trečioje serijoje idealiai surepetuoti grupiniai šokiai išsilaisvins į trečiąją dimensiją ir kompensuos žvaigždingojo Channingo Tatumo netektį. Skirtingų tautybių ir socialinių sluoksnių jaunuoliai susibendraus visiems suprantama internacionaline šokių kalba. Tai viskas, ką turite žinoti apie “Šokį hiphopo ritmu 3D”.

Tvarkaraštis

Rugpjūčio 6 d.

“Tempk jį čia!”

“Druska”

“Katės ir šunys 2: kačių kerštas”

Rugpjūčio 13 d.

“Nesunaikinami”

“Burtininko mokinys”

“Mama ir duktė”

Rugpjūčio 20 d.

“Mergina su drakono tatuiruote”

“Paskutinis oro valdovas: Ango legenda”

“Vampyrai užkniso juodai”

Rugpjūčio 27 d.

“Šokis hiphopo ritmu 3D”

“Marmadukas”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...