2010 Kovo 29

Janne Saarikko

Rizika iš rinkų nedingsta niekada

veidas.lt

Konkurencingumas, laipsniškas, o ne pernelyg staigus turtėjimas ir įsiskolinimų didėjimo vengimas – štai trys kertiniai šiandienos sėkmės akmenys.

Kapstydamiesi iš krizės ir ieškodami būdų, kaip galėtume iš jos išeiti bent jau emociškai tvirtesni, nei į ją patekome, pirmiausia turėtume gerai suvokti jos priežastis. Iš esmės krizę sukėlė perteklinis likvidumas ir per didelis pasitikėjimas rinkomis bei trūkumų turinčiomis finansinėmis teorijomis.

Kapitalistinės sistemos veikimo esmė labai gili, jai būdingas kitimas ir nestabilumas, tačiau tai – vis tiek geriausia alternatyva. Teoretikai dėstė apie tobulas rinkas, tolydų likvidumą, teisingą įplaukų iš finansinių rinkų produktų paskirstymą. Daugelis visiškai pasitikėjo teoretikų patarimais, nors patikrinus buvo įrodyta, kad nė viena iš tų prielaidų nebuvo visiškai teisinga. Sunkiai pakeliamais įsiskolinimais sukauptas kapitalas, spekuliacija nekilnojamuoju turtu ir antrinės paskolos – tai tik keli iš tų klaidingų įsitikinimų, kurių skrupulingai laikėsi daugelis ekspertų, rezultatų.

Dabar visa tai suprantame, tačiau neatrodo, kad labai daug pasimokėme. Visuomenė gali imti vėl daryti beveik tokias pat klaidas. Tiesa, jei padariniai bus labai skaudūs, tai gali būti ir tokia pamoka, iš kokios dešimtajame dešimtmetyje pasimokė Suomija. Dar pačioje praėjusio dešimtmečio pradžioje ši šalis patyrė labai stiprią recesiją ir po jos tapo stipresnė, nei buvo kada nors iki tol. Dėl to ji nebuvo smarkiai pažeista ir šios krizės metu.

Taigi ir Baltijos šalys, tinkamai pasimokiusios iš šios, būsimąsias krizes galėtų išgyventi daugiau negu vidutiniškai sėkmingai. Štai JAV daugelis pasiūlytų krizės įveikimo sprendimų yra populistiniai, dėl to būsimi Kongreso rinkimai gali būti pažymėti stipraus protekcionizmo ir spaudimo bankams ženklu, o tai gali greitai atsiliepti ir mums. Tuo tarpu Baltijos šalyse viskas vyksta kone atvirkščiai – diskusijose vyrauja beveik vien bankų ekonomistai.

Suprantama, tai, kokie patarimai siūlomi, visada priklauso nuo to, kas juos siūlo. Tačiau Lietuvoje bankai buvo girdimi labai gerai. Iš tikrųjų abejotina, ar nuosaiki antrosios galimybės sistema, pasinaudojant JAV egzistuojančiu asmeninio bankroto pavyzdžiu, gali privesti prie bankinės sistemos žlugimo (ką jau kalbėti apie banko paslaugų vakuumą).Švedijos bankai šiuo metu yra labai arba gana geros būklės ir sunku įsivaizduoti, kad koks nors nuostolis dėl Baltijos šalyse išduotų paskolų galėtų kelti labai didelių problemų. Pasirinktas vidinės devalvacijos kelias yra labai lėtas ir labai sunkus paprastam piliečiui. Švedijos bankai paprastai jį mėgsta, tačiau diskusijos apie devalvaciją pabaiga dar toli. Tikrąją devalvaciją Lietuvoje be iš Latvijos ateinančio domino efekto būtų sunku įsivaizduoti, be to, net ir tokiu atveju Lietuva tikiausiai dar turėtų galimybę rinktis. Vis dėlto gali būti, kad devalvacija nebūtų tokia žalinga šalies raidai, kaip esame linkę manyti.

Lengvų išėjimo iš krizės kelių nėra. Europos Sąjungos suteikta laisvo žmonių judėjimo galimybė gali pasirodyti sunkiai pakeliama Lietuvai (kaip ir kitoms Baltijos šalims), jeigu demografinė padėtis ir toliau stagnuos dėl masiško jaunų, išsilavinusių žmonių, gabių darbuotojų išvykimo į kitas šalis. Euras taip pat nėra sprendimo priemonė. Tačiau iš esmės rinkose tikima Lietuvos pajėgumu vystytis. Apskritai Baltijos šalių ekonomikos pokyčiai per pastaruosius du dešimtmečius buvo stebinantys. Taigi pirmiausia reikia išspręsti praeities problemas ir kaip galima labiau sumažinti ankstesnių klaidų kainą. Reikia pripažinti, kad joks medis neauga iki dangaus ir kad rizika neatsiejama nuo kapitalizmo.
Konkurencingumas, laipsniškas, o ne pernelyg staigus turtėjimas ir įsiskolinimų didėjimo vengimas – štai trys kertiniai šiandienos sėkmės akmenys. Baltijos šalių žmonės nestokoja vidinių impulsų ir verslumo, kuris, pasibaigus niūrioms šios sunkiausios recesijos dienoms, taps labai stipriu užtikrinto augimo pradu. Tiesiog rinkai reikia atsidavusių naujų žaidėjų, kurie kurtų ir teiktų naujas, gerokai efektyvesnes paslaugas. Ir reikia atsargumo: pokyčiai rinkose labai dramatiški. Nebegalime pamiršti, kad visada egzistuoja rizika daug ir greitai prarasti.

Janne Saarikko yra “Sampo Life Lietuva” pagrindinės bendrovės “Mandatum Life” (Suomija) vykdomasis viceprezidentas

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...