Šiandien Lietuvos socialinės apsaugos ir pensijų sistema primena tą finansinės piramidės schemos momentą, kai ji pradeda byrėti.

Prasidėjus Lietuvos ūkio nuosmukiui prakiuręs Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas atskleidė Lietuvos socialinės apsaugos ir pensijų sistemos pažeidžiamumą. Nors daugelis ekonomistų dar prieš krizę bandė įspėti dėl jos jautrumo su verslo ir demografiniais ciklais susijusiems svyravimams, į tai atsižvelgta nebuvo. Priešingai, ūkio plėtra valdžią paskatino priimti keletą populistinių sprendimų, dėl kurių Lietuva tapo viena socialiai dosniausių ES šalių.

Deja, jau puikiai pajutome, kad tai tebuvo gerovės iliuzija. Užsikrauta našta ekonominio bumo metu galbūt ir neatrodė nepakeliama, tačiau ūkio konjunktūrai persisvėrus į nuosmukį padėtis kardinaliai pasikeitė. Tad pastaruoju metu priimami ribojantys politiniai sprendimai ir paskui juos besivelkantis visuomenės nepasitenkinimo šleifas – praeities perdėto optimizmo išdava.

Tačiau tai tik trumpuoju laikotarpiu aktualios problemos, kurias jau imtasi spręsti. Ilgojo laikotarpio perspektyvoje Lietuvos socialinės apsaugos ir pensijų sistema, paremta “pay-as-you-go” (toliau – PAYG) principu, neatrodo tvari. Šiandieniame kontekste ji primena tą finansinės piramidės schemos momentą, kai ima trūkti naujų dalyvių ir nebeturėdama kuo misti schema pradeda byrėti. Iš tikrųjų, išryškėjus demografinei senėjimo tendencijai ir intensyvėjant emigracijai, siaurėjančiam dirbančiųjų ratui tenka vis didesnė našta.

Be to, dabartinė sistema kritikuojama dėl per didelio perskirstymo – dalyvavimo pensijų sistemoje aktyvumas itin silpnai lemia būsimos pensijos dydį. Todėl daugiau uždirbančių, t.y. ir didesnę šios sistemos įmokų naštą nešančių, dalyvių motyvacija ypač menka. Kita vertus, pastaraisiais metais suintensyvėjus emigracijos procesams tapo aktuali ir PAYG principu besiremiančios sistemos tvarumo problema. Gyventojai “Sodra” nebepasitiki ir nemano, kad jiems sulaukus pensijos ši sistema dar tebegyvuos.

Kritinė “Sodros” biudžeto padėtis, niūrios perspektyvos bei anksčiau išvardytos sisteminės socialinės apsaugos ir draudimo problemos jau sulaukė reakcijos. Pagal Socialinės ir darbo ministerijos suburtos darbo grupės parengtą Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkymo koncepciją, siūloma atskirti bazinę pensiją nuo draudžiamosios pensijos dalies ir pakoreguoti jos pobūdį. Bazinė (nacionalinė) pensija būtų finansuojama iš bendrųjų mokesčių, t.y. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Tuo tarpu papildoma pensijų dalis būtų finansuojama ne šiuo metu galiojančiu PAYG principu, o vadinamųjų virtualių asmeninių sąskaitų arba santykinių apskaitos vienetų (taškų) principais – kuriuo konkrečiai, dar nėra apsispręsta. Pastarieji du būdai leistų susieti išmokas su įmokomis, reaguoti į verslo cikliškumą ir demografines tendencijas, užtikrintų išmokamos pensijos diferenciaciją pagal asmens dalyvavimo aktyvumą bei indėlį mokant įmokas.

Virtualių asmeninių sąskaitų metodas nėra egzotika. Juo grįstos tokių šalių, kaip Lenkija, Švedija, Italija ir netgi Latvija, valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos. Vadinamosios nacionalinės (bazinės) pensijos dydis priklausytų nuo draudžiamosios pensijos ir kaupimo pensijos sumos – jei jos didelės, nacionalinė pensija nebūtų pridedama.

Buvo minėta, kad, perkėlus nacionalinę pensiją į valstybės biudžetą, jai finansuoti gali tekti pakoreguoti gyventojų pajamų ir/ar PVM mokesčius. PVM tarifo dydis Lietuvoje ir taip nėra mažas, ir tam tikras ūkio šakas jau dabar labai slegia šio mokesčio našta. Be to, šį mokestį moka ir pensininkai, kuriems mokesčio padidinimas reikštų, kad jie vėl solidarizuojasi ir pensijų sistemoje dalyvauja kaip įmokų mokėtojai, o tai nėra logiška. Šios reformos įgyvendinimą natūralu būtų finansuoti koreguojant gyventojų pajamų mokesčio tarifą, atitinkamai mažinant socialinio draudimo tarifo, kurį moka darbuotojas, o ne darbdavys, dalį.

Kasmet didesnis “Sodros” deficitas, visuomenės senėjimo reiškiniai, mažėjanti įmokų mokėtojų motyvacija ir nepasitikėjimas “Sodros” tvarumu rodo, kad reforma būtina. Siūloma nacionalinės pensijos, draudžiamosios pensijos, pagal virtualiųjų sąskaitų arba minėtą taškų sistemą, bei II pakopos pensijų kaupimo privačiuose pensijų fonduose (jei pagaliau baigsis šios pensijų sistemos pakopos kompromitavimas lėšų nusavinimu) kombinacija tikrai galėtų būti nebloga išeitis, nes eliminuotų didžiąją dalį įvardytų problemų, su kuriomis dabartinė sistema nėra įgali kovoti.