2016 Balandžio 15

O jeigu...

Prie elektros kabelio prilituotas gyvenimas

veidas.lt

Inga NECELIENĖ

Vėlyvą vakarą nedideliame daugiaaukščių namų kvartale dingusi elektra privertė pasiieškoti degtukų, kadai jau degintos kalėdinės žvakės ir suvokti akivaizdžią tiesą: daugumos mūsų gyvenimas tarsi prilituotas prie elektros kabelio, kuriam sugedus pasijuntame akli ir paralyžiuoti.

Dingusi elektra – rimtas iššūkis ne tik be jos likusiems gyventojams, bet ir Ben­drojo pagalbos centro (BPC) darbuotojams, nes sunerimusių žmonių pranešimai apie elektros tiekimo sutrikimus įkaitina ir BPC liniją. Balanos gadynė baigėsi seniai, įpratome vieno mygtuko paspaudimu junginėti mažesnius ir didesnius elektros prietaisus, pasišviesinti ar pasitamsinti būstą. Kaip šis įprotis giliai įsišaknijęs, supranti ne iškart, bet bejėgiškumo ir besąlygiškos priklausomybės nuo elektros kabelio suvokimas per keletą pirmųjų tamsoje praleistų minučių tolydžio stiprėja.

Užsiplikyti arbatos ir sėsti prie kompiuterio padirbėti – toks prieš stojusią tamsą buvo planas, bet kokia arbata, juk arbatinukas elektrinis. Na, vandens ir ant viryklės galima užsikaisti, bet ir viryklė prijungta prie nelemtojo kabelio.

Tik be panikos, gal kas nors internete parašė, kas nutiko, kiek laiko elektros nebus ir kokią miesto dalį gedimas iškirto. Kompiuteris įkrautas – nereikės nė elektros. Tik kas čia dabar, kodėl neveikia internetas, juk jis belaidis – argumentuoja moteriška logika. Internetas – taip, bet jo įranga taip pat į elektros lizdus sukaišiota. Vadinasi, informacijos patikrinimo telefone variantas irgi atkrinta.

Vakaras be informacijos – gal net įdomiau, kiek galima kabėti neatsitraukiant nuo jos srauto. Juolab ateina elektros operatoriaus žinutė: atsiprašome, elektros kabelio gedimas, tiekimas bus atnaujintas apie antrą valandą nakties. Puiku.

Balanos gadynė baigėsi seniai, įpratome vieno mygtuko paspaudimu junginėti mažesnius ir didesnius elektros prietaisus, pasišviesinti ar pasitamsinti būstą.

Aplink neįprasta ramybė. Ir už sienos muzikos negirdėti. Gal ne taip blogai tas sugedęs elektros kabelis, kad jau pats bent retsykiais nesugebi sustoti, įsitaisyti priešais langą ir užversti galvos į žvaigždes. Absoliuti informacinė ramybė irgi pradeda patikti: jokio televizoriaus, jokių kompiuterių, jokių žinių. Bet kas būtų, jeigu įvyktų karinis konfliktas, perversmas, diversija? Net radijo aparato, veikiančio su baterijomis, namie nė pasišviesdamas keliomis kalėdinėmis žvakėmis nerastum. Tada nebūtų taip ramu. Jokio televizoriaus, jokių kompiuterių, jokių žinių galėtų galvą kainuoti.

Prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių priskirtas elektrą tiekiantis Energijos skirstymo operatorius (ESO) ramina, kad jų bendrovės pastatų, įrenginių ir kitų objektų apsaugai yra taikomi aukščiausi saugumo reikalavimai. Be to, ESO specialistai nuolat bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis at­liekant įvairias ekstremalių situacijų simuliacijas pratybų metu. Taigi elektros visiems gyventojams iškart jokie užpuolikai išjungti nesugebėtų.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai antrina, kad visos Lietuvos elektrinės turi savo apsaugą, kuria nuolat rūpinasi. Juk bet kas po elektrines nevaikšto. Strateginiai objektai, tokie kaip Suskystintų dujų terminalas, „Mažeikių nafta“ ar tas pats ESO, irgi saugomi. Žinia, gyvename neramiais laikais, todėl šių objektų saugumu itin susirūpinta.

Pareiškusi, kad protingi žmonės nelaimėms ruošiasi iš anksto, KAM išleido piliečiams praktinį vadovą, mokantį pasirengti ekstremalioms situacijoms ir karo metui. „Ginkluoto konflikto atveju eiliniai piliečiai, kurie nepriklauso ginkluotosioms pajėgoms ir nedalyvauja partizaniniame pasipriešinime, turi tris pasirinkimus: prisidėti prie pilietinės gynybos, evakuotis iš konflikto zonos arba pasilikti joje ir bandyti išgyventi“, – rašoma KAM išgyvenimo vadove. Patarimų daug, kaip ir svarstymų apie vyriausybines visuomenės informavimo priemones bei kanalus, kuriais žmonės turėtų gauti visą svarbią informaciją. Bet kaip tas priemones įsijungti, jei atkirstas išganingasis elektros kabelis?

„Po velniais, kas čia vyksta!“ Ogi nieko – po apokaliptinės ramybės atėjo antra valanda nakties.

Be elektros likęs sostinės kvartalėlis – vos šešių namų dydžio. Būna, kad tamsoje paskęsta ir 50 mln. piliečių būstų. 2003-iųjų rugpjūtis ir rugsėjis – tikras pasaulinių elektros tiekimo kataklizmų me­tas. Rugpjūčio 14 d. įvyko didžiausia Šiaurės Ame­rikos istorijoje elektros energijos tiekimo krizė. JAV ir Kanadoje vos trijų minučių pakako, kad per kilusią grandininę reakciją automatiškai išsijungtų daugiau nei šimtas elektrinių, tarp kurių ir 22 atominiai reaktoriai. Be elektros liko apie 50 mln. Niujorko, Konektikuto, Masa­ču­setso, Miči­gano, Naujojo Džersio, Ohajo, Pensilvanijos, Vermonto ir Ontarijo gyventojų. Tik po gerų dviejų parų Niujorko Taimso aikštėje vėl įsižiebė neoninės reklamos, o Brodvėjuje pradėti rodyti spektakliai.

Tais pačiais metais rugpjūčio 28 d. per patį vakarinį piką Londone dingus elektrai ir kilus eismo chaosui įstrigo apie pusę milijono iš darbo keliaujančių žmonių. Bene labiausiai paralyžiuoti pasijuto tie, kurie pusvalandžio nežinomybę išgyveno požemiuose užgesusiuose metropoliteno traukiniuose ir liftuose.

Po nepilno mėnesio rugsėjo 23 d. su priverstine tamsa susidūrė maždaug 5 mln. Švedijos ir Danijos gyventojų. Buvo uždaryti oro uostai, sustojo traukiniai, nuostolių patyrė pramonė.

Dar po trijų dienų be elektros energijos liko beveik visa Italija – apie 57 mln. žmonių, išskyrus autonominę elektros energijos sistemą turinčią Sardinijos salą. Šalies energetinės sistemos kontrolei prarasti pakako keturių sekundžių. Tai su­kėlė domino efektą, pradanginusį elektrą beveik visoje šalyje.

Tikrą domino efektą sukėlė ir lietuviškame šešių namų kvartale įsijungusi elektra. Širdies plakimą sutankino ir iš lovos išvertė staiga pradėjęs klykti šaldytuvas, ėmęs cypti televizorius, netikėtai miegamajame užsidegusi šviesa (kelių minučių vakarinis svarstymas, pakeltas ar nuleistas jungiklis reiškia išjungtą šviesą, buvęs klaidingas), už sienos ėmusi riaumoti muzika ir virš šio naktinio chaoso pakibęs kaimyninis moteriškas čaižus klyksmas: „Po velniais, kas čia vyksta!“ Ogi nieko – po apokaliptinės ramybės atėjo antra valanda nakties.

Po smūginės naktinės elektros terapijos kvartalas vėl nurimo. Iki pamažu visus išjudinsiančio elektrifikuoto rytmečio.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...