Paradoksalu: kuo visuomenė labiau piktinasi valdžia, tuo Seimas ir Vyriausybė labiau giriasi, kaip jie puikiai dirba. Premjeras ir ministrai pasididžiuodami įrodinėja, jog JAV spauda ir įvairiausi analitikai JAV vykdomajai valdžiai Lietuvą ir jos Vyriausybę esą rodo, kaip pavyzdį, kaip elgtis krizės sąlygomis, kaip taupyti, kaip suvaldyti finansinius srautus. Toks mūsų politikų elgesys negali nežavėti: kuomet jokio savo sprendimų palaikymo nerandama Lietuvos žiniasklaidoje, jo ieškoma tarptautinėje žiniasklaidoje. Ir kokius tris kartus per metus randama. Iš tų pavienių atvejų išpučiami dideli pašlovinimai sau. Nes iš tiesų, vertinant žmogiškai, dabartinei valdžiai gana sunku – Lietuvoje ji beveik niekur negali rasti atramos, niekas jos negiria, nedėkoja. Iš visur pilasi tik kritika ir nepasitenkinimas. Tai privertė politikus visą be išimties kritiką ignoruoti.

Gal iš tiesų perlenkta lazda? Juk vieną kitą gerą darbą valdančioji dauguma iš tiesų padarė: įvykdė aukštojo mokslo reformą, su trukdžiais, bet vykdo sveikatos reformą, kai kuriose srityse šiek tiek pažabojo korupciją, sumažino valstybės išlaidas, išlaikė stabilų valiutos kursą, rūpinasi, kad būtų įsisavinama daugiau ES paramos, energetikos sistemą bando padaryti skaidresne. Ir už visa tai galima padėkoti. Ačiū.

Tačiau juk tai tik mažesnioji dalis viso to, kas buvo žadėta ir ką ši Vyriausybė buvo užsibrėžusi. Dauguma darbų vis dar nenuveikti. Ir už tai tikrai nepasakysi “Ačiū”. Jei prisimintume su kokiu užsidegimu ir kaip kritiškai apie biurokratinę Lietuvos sistemą, apie parazituojančias viešąsias įstaigas dabartinis premjeras kalbėjo prieš trejus metus, bet dabar, kai turi galimybę keisti ir veikti, kažkodėl nebekalba.

Nors šiandien šalyje vis dar sunkmetis, tačiau ir dabar vis dar turime nemažai insitucijų, viešųjų įstaigų ir pavienių veikėjų, kurie nepriekaištingai atlieka tik vieną darbelį – puikiai įsisavina ES ir mūsų šalies biudžeto lėšas bei kuria begales butaforinių projektų. Ministras Pirmininkas apie tai turi daug informacijos, bet ranka kažką keisti kažkodėl nekyla. “Saulėlydžio” komisija apskritai patyrė fiasko. Biurokratija nepažabota nė per nago juodymą, gal tik svetimi svarbiuose postuose pakeisti savais. O mokesčių sistemos reformą apskritai galima laikyti chrestomatiniu pavyzdžiu, kaip nereikia elgtis. Už visa tai ir už dar daug kitų dalykų tikrai negalima dėkoti.

Jei Vyriausybė įsiklausytų į argumentuotą kritiką, jei kreiptų dėmesį į nors kokius siūlymus iš šalies, jei suklustų, kai jai primenami jos pačios įsipareigojimai, gal ne vien pavieniuose užsienio leidiniuose, bet ir Lietuvos žiniasklaidoje valdžia būtų pradėta vertinti pozityviau, o ne kaip priešė.