2011 Lapkričio 29

Paskaičiavo, kiek kainuotų euro atsisakymas

Jonas Okmanas

Vakar vienas įtakingiausių Vokietijos savaitraščių „Der Spiegel“ išėjo su gedulingomis viršelio spalvomis ir stambiu užrašu: „Jau dabar?“ Kalba eina apie tai, kad prieškalėdinis laikotarpis yra geriausias būdas atsisakyti bendros ES valiutos. Pirmiausia iš euro zonos reikia „išvaryti“ Graikiją su Portugalija, o po to bendros valiutos gali atsisakyti ir pati Vokietija.

Vienas vokiečių ekonomikos profesorius taip piešia euro žlugimo scenarijų: savaitgalį valdžia apsisprendžia, jog pirmadienį arba kitą dieną šalies bankai nedirbs. Antradienį bankai pradėtų klientų pinigus žymėti specialiu apsauginiu ženklu. Pasienyje būtų būtina užtikrinti, kad užsieniečiai į Vokietiją neįvežtų grynųjų pinigų. Specialiu ženklu nepažymėti eurai galiausiai būtų devalvuojami, o vėliau palaipsniui sugrįžtama prie „deutschmarkės“. Tokiu būdu stipriausia Europos ekonomika išsklaidytų bet kokias viltis, kad bendroji europinė valiuta dar turi šansų gyvuoti.

Tuo tarpu pastarųjų dienų informacinė erdvė mirga euro ateities prognozėmis. Pavyzdžiui, šveicarų bankas UBS jau paskaičiavo, kad euro žlugimas kiekvienam euro zonos piliečiui kainuotų nuo 9,5 iki 11,5 tūkst. eurų per pirmuosius valiutos atsisakymo metus. Vėlesniais metais nuostoliai būtų mažesni – po 3-4 tūkst. eurų vienam žmogui. Anot UBS banko analitikų, stipresnių ekonomikų valstybės šį smūgį atlaikytų lengviau: banko paskaičiavimais, pavyzdžiui, kiekvienam vokiečiui euro žlugimas kainuotų vidutiniškai 7 tūkst. eurų per pirmuosius metus. USB prognozėmis, didesnė pusė euro zonos valstybių neapseitų be devalvacijos, žlugtų nemažai bankų, kuriam laikui sutriktų tarptautinė prekyba.

„The Wall Street Journal“ praneša, kad prieš kelias dienas valiutų rinkų makleriai jau pradėjo testuoti situacijas žlugus eurui. Brokerių kompanija „ICAP“ informavo, kad jau išbandė valiutų biržos prekybos variantą, jei Graikija sugrįžtų prie nacionalinės valiutos – drachmos. Testų rezultatai nepranešami, tačiau skelbiama, kad tokį pat variantą išbandė ir „CLS Bank“. Politikų nuomone, euro ateitis priklausys nuo Italijos veiksmų: jei ši šalis pasiskelbs, kad nesugeba mokėti savo skolų, euras neišliks.

Analitikų teigimu, faktą, kad „euro zona rimtai serga“, rodo ir paskutiniai faktai: praėjusią savaitę Italija buvo priversta išleisti trumpalaikes šešių mėnesių obligacijas su neregėtomis euro zonai palūkanomis – beveik 7 proc. metinių. O praėjusios savaitės pradžioje Ispanija išplatino trijų mėnesių obligacijas su didesnėmis nei 5 proc. palūkanomis.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...