2012 Rugsėjo 04

Paroliminės žaidynės: virš kūno, dvasios ir pinigų galimybių ribos

veidas.lt


Londone prasidėjo keturioliktosios parolimpinės žaidynės, kuriose dėl medalių dar visą šią savaitę varžysis ir vienuolika Lietuvos atletų. Vis dėlto parolimpinės žaidynės, net jei ir nepelnytai, visuomet lieka olimpinių žaidynių šešėlyje.

“Žmogui su negalia reikia padėti įsikibti į gyvenimą, ieškoti jo prasmės, o ne vien rūpintis fizinėmis jo reikmėmis – valgydinti ar padėti apsiversti ant kito šono”, – Parolimpinių žaidynių idėją savo lūpomis perfrazuoja rutulio stūmikė Irena Perminienė, žmonių su negalia įvairių sporto šakų pasaulio, Europos, Lietuvos čempionė, socialinės psichologijos ir pedagogikos specialistė, kuri savo ligą – paraplegiją – vadina tik nepatogumu, netrukdančiu jai siekti laimėjimų nei sporte, nei asmeniniame gyvenime.
Savo pavyzdžiu ji rodo, kad neįgalūs žmonės savo dvasia kartais būna stipresni už sveikuosius. Ne veltui išlydėdama į parolimpines žaidynes savo sportininkus, Kanada išplatino plakatus, kuriuose teigiama: “Šiems sportininkams nereikia jūsų užuojautų. Užjauskime jų oponentus”.
Tokia yra ir visų parolimpinių žaidynių idėja. “Sportas yra žmogaus teisė. Kiekvienas asmuo turi turėti galimybę sportuoti, be jokios diskriminacijos. Olimpinė dvasia reikalauja visų supratimo, draugiškumo, solidarumo, nepriklausomai nuo šalies, asmens kilmės ar rasės, religijos, politinių pažiūrų, lyties”, – teigiama parolimpinio komiteto, organizuojančio neįgaliesiems skirtas žaidynes, chartijoje.

Pavymui olimpiadai

Šiemet Londone vykstančiose parolimpinėse žaidynėse dalyvauja 4280 sportininkų iš 166 valstybių – dešimt kartų daugiau nei pirmą kartą surengtoje parolimpiadoje, vykusioje 1960-aisiais Romoje. Sportininkų Londone daugiau nei jų buvo ir prieš ketverius metus Pekine rengtose parolimpinėse žaidynėse – ten savo dvasines ir fizines jėgas bandė apie 3900 atletų iš 146 šalių.
Be to, vis didėja ir žiūrovų susidomėjimas parolimpinėmis žaidynėmis. 2012 m. Londono olimpinių ir parolimpinių žaidynių organizacinio komiteto vadovas seras Sebastianas Coe’as teigia, kad šios žaidynės pagal parduotų bilietų skaičių yra labai arti rekordo.
Vis įspūdingesni yra ir parolimpinių žaidynių atidarymai bei uždarymai – žurnalas “The Time” netgi prognozuoja, kad ateis diena, kai parolimpiados atidarymo ceremonija bus tokia pat įspūdinga ir sulauks tokio pat žiniasklaidos dėmesio kaip ir olimpinių žaidynių.
Pavyzdžiui, parolimpiados atidarymo spektaklio režisieriai Bradley Hemmingsas ir Jenny Sealey pasistengė, kad Londonas rugpjūčio 29-ąją aikčiotų ne mažiau nei per olimpiados atidarymą. Renginyje, kurį stebėjo 80 tūkst. žiūrovų, dalyvavo Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas Davidas Cameronas, Londono meras Borisas Johnsonas ir karališkoji šeima. O programoje netrūko ne tik renginio svečių kalbų, bet ir himnų, paradų, vėliavų ir įspūdingų pasirodymų, kuriuos visus vienijo parolimpiados šūkis „drąsa, ryžtas, įkvėpimas ir lygybė“. (…)

Didžiausia kontroversija – dopingo testai

Vis dėlto daugiausiai diskusijų parolimpinėse žaidynėse kelia dopingo testai. Viena vertus, parolimpinių žaidynių atletams negalima vartoti tų pačių uždraustų preparatų, kaip ir olimpiečiams. Visi, kuriems reikia specialių vaistų skausmui numalšinti ar gydytis, turi gauti leidimą, o kiekvienas prašymas yra nuodugniai tiriamas ir sprendimas priimamas atsižvelgus į konkretų atvejį. Beje, leidimą išduoda specialus medikų komitetas. Taip pat procedūros vyksta ir olimpiados atletams.
Vis dėlto daugeliui parolimpinių žaidynių dalyvių reikalingi vaistai. O šių vaistų poveikį kiekvienu atveju reikia nuodugniai ištirti ir įsitikinti, ar jie neveikia kaip dopingas. “Žinoma, yra sportininkų, kuriems būtini nuskausminamieji – tai paprasti ir nesudėtingi atvejai. Tačiau kur kas daugiau keblumų kyla aiškinantis kitų medikamentų poveikį organizmui“, – pripažįsta Jungtinės Karalystės antidopingo operacijų direktorius Nicole’as Sapsteadas.

Parolimpinių žaidynių istorija

1948 m. Londone vykusios olimpiados metu buvo padėti pamatai būsimoms parolimpinėms žaidynėms. Novatoriškus gydymo metodus taikęs neurologas seras Ludwigas Guttmannas olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos dieną surengė sporto varžybas Stoke Mandeville ligoninėje. Jis jau buvo matęs reabilitacinį sporto poveikį Antrojo pasaulinio karo veteranams su stuburo pažeidimais ir norėjo pritaikyti šią patirtį.
Šį renginį Guttmann ėmėsi organizuoti kasmet maždaug tokiu pačiu metu. Sakoma, kad 1949 m. atidarydamas renginį jis pasakė, kad „galbūt vieną dieną bus surengta Olimpiada ir neįgaliesiems“. Po trejų metų, 1952-aisiais, prie varžybų prisijungė olandų sportininkai, todėl tai buvo pirmosios tarptautinės sportininkų su negalia rungtynės, nors terminas “parolimpiada” pirmą kartą buvo paminėtas 1960-aisiais Romoje, o oficialiai įsitvirtino per 1988 m. Pietų Korėjoje vykusias žaidynes. Žodis „parolimpinis” susideda iš graikų priešdėlio „para“ ir „olympic“, pabrėžiant, kad abejos žaidynės vyksta paraleliai.
Nuo tada parolimpinės žaidynės rengiamos tame pačiame mieste ir tais pačiais metais kaip ir olimpinės žaidynės.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...