2013 Vasario 14

Gitanas Nausėda

Norint atplaukti į euro uostą, svarbi ne tik euro įvedimo data, bet ir veiksmų planas

veidas.lt

nauseda

Pagrindinėms šalies valstybės institucijoms plačiai prakalbus apie ketinimus įsivesti eurą, verslui ir plačiajai visuomenei itin svarbu žinoti, kada Lietuvoje bus įvestas euras, kadangi tinkamai pasirengti tokiam svarbiam valstybės gyvenime žingsniui reikia nemažai laiko.

Datos paskelbimas yra būtina, bet nepakankama sklandaus šalies įstojimo į euro zoną sąlyga. Pastaraisiais metais girdėjome ne vieną datą, kada euras pakeis litą — 2007 m., 2010 m., 2012 m., tačiau tai vis neįvykdavo, nes atsirasdavo vidaus ir išorės aplinkybių, trukdančių šio sprendimo įgyvendinimui.
Kai kurie žinomi užsienio ekonomistai, pvz., Stokholmo ekonomikos mokyklos Ekonomikos fakulteto Rygoje vadovas Mortenas Hansenas, teigia, kad tokioms šalims kaip Lietuva tikslingiausia ieškoti euro įvedimo galimybių verslo ciklo nuosmukio stadijoje, kuomet infliacija yra mažiausia ir atsiranda realios prielaidos įgyvendinti atitinkamą Mastrichto konvergencijos kriterijų. Šiandien Lietuvos ekonomika nėra nuosmukio būklės, todėl šis uždavinys iš esmės pasunkėja, tačiau kita vertus, jis nėra ir beviltiškas.
Jeigu Mastrichto infliacijos kriterijus per artimiausius metus sumažėtų nuo dabartinių 2,8 proc. iki 2,0 proc., vidutinė mėnesio infliacija Lietuvoje kontroliuojamuoju 2013 m. balandžio — 2014 m. kovo mėn. laikotarpiu turėtų sudaryti 0,15 procento. 2012 metais vidutinė mėnesio infliacija buvo 0,24 proc., t. y. 1,6 karto didesnė. Prasčiausia taktika būtų tikėtis, kad infliacija trijose stabiliausiose Europos Sąjungos valstybėse išliks tokia pati ir mes nieko nedarydami saugiai atplauksime į euro uostą.
Euro įvedimo planas turėtų apimti priemones, kurios skatintų konkurenciją mažmeninės prekybos sektoriuje, pažabotų energetinių išteklių brangimą ir palaikytų stabilią viešųjų finansų būklę, žemą fiskalinio deficito lygį bei nedidintų mokesčių naštos, ypač vartojimo mokesčių. Lietuvoje daug diskutuojama apie teigiamą PVM lengvatų įtaką prekių ir paslaugų kainoms. Deja, statistika to nepatvirtina — praeityje įgyvendinus įvairias PVM lengvatas infliacija nesumažėdavo, o dažnokai net ir paspartėdavo.
Kaip rodo Latvijos pavyzdys, veiksmingesnis svertas kainų kilimui stabdyti yra pačio PVM tarifo sumažinimas. Tiesa, mūsų kaimynai galėjo sau leisti „prabangą“ 2012 m. liepos 1 d. sumažinti PVM tarifą nuo 22 iki 21 proc., kadangi pirmąjį praėjusių metų pusmetį Latvija turėjo net nacionalinio biudžeto perteklių. Kadangi Lietuvos viešųjų finansų padėtis tebėra įtempta, tokia veiksmų laisve kol kas pasigirti negalime.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojus didesniems akcizo tabaku ir dyzelinui mokesčiams, išaugus elektros energijos kainoms, infliacija kurį laiką bus didesnė. Planuojamo euro įvedimo 2015 m. kontekste tai nėra blogai, kadangi kitų metų viduryje, tikrinant Lietuvos atitiktį Mastrichto konvergencijos kriterijams, tuometinis kainų lygis bus lyginamas su aukštesne šių metų baze, todėl svarbiausia, kad pasakius „A“, būtų ištarta ir „B“, t. y. visuomenė būtų informuota ne tik apie planuojamą euro įvedimo datą, bet ir sprendimus, padėsiančius šį tikslą įgyvendinti.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Gitanas Nausėda:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...