2014 Balandžio 19

Neteisėtai praturtėję turėtų prastai miegoti

Algimantas Šindeikis

 

Dėl prieš dvi savaites Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų plenarinės sesijos teisėjų priimtos nutarties visi turintys, nepriklausomai nuo to, kada jį įgijo, didesnį nei 500 MGL turtą ir negalintys jo pagrįsti teisėtomis pajamomis turtų pradėti prastai miegoti.

Dar 2010 m. Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtinta atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą: gali grėsti ketveri metai laisvės atėmimo bausmė ir turto konfiskacija. Dabar LAT konstatavo, kad už neteisėtą praturtėjimą galės būti baudžiami ir tie asmenys, kurie neteisėtai praturtėjo dar iki įstatymo įsigaliojimo. Belieka tik spėlioti, ar prokurorai, po LAT nutarimo įgavę labai rimtą ir pavojingą ginklą kovai su korupcija, juo tinkamai pasinaudos.

Akivaizdu, kad šalies korupcijos mastas yra tiesiogiai susijęs su tam tikrų asmenų neteisėtu praturtėjimu. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą (BK 189(1) str.) leidžia valstybei naudoti dar vieną ir šį kartą labai efektyvią teisinę priemonę, kuria galima reikšmingai sumažinti korupcinių, turtinių, ekonominių, finansinių ir kitų savanaudiškų nusikaltimų ekonominį naudingumą bei patrauklumą, pakirsti pavienių asmenų ir nusikalstamų organizacijų potencialą daryti naujas nusikalstamas veikas, mažinti jų paplitimą ar valstybei daromą žalą. Toks įstatymas leidžia bausti asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas iš neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus.

LAT nutarė, jog tais atvejais, kai nustatytos bylos aplinkybės lemia teismo įsitikinimą, kad pajamos turimam turtui įsigyti ir pats turtas gauti iš nusikalstamos veiklos, ir turto savininkas tai žinojo ar galėjo žinoti, nepaisant to, kad turtas įgytas iki 2010 m. gruodžio 11 d., yra taikomas BK straipsnis dėl neteisėto praturtėjimo.

LAT pabrėžė, kad baudžiamojon atsakomybėm pagal BK 189(1) straipsnį traukiami tik asmenys, kurie neteisėtai įsigytą turtą turi įsigaliojus šiam įstatymui. Taigi įstatymo leidėjas susiejo įstatymo taikymą su normoje minimo turto turėjimu įsigaliojus šiam įstatymui, bet ne įsigijimo momentu. Šiame BK straipsnyje neteisėtas praturtėjimas yra trunkamojo pobūdžio, taigi nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, per kurį jis buvo daromas, tačiau kvalifikavimą lemia jo nutraukimo laikas.

Dar Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad baudžiamųjų įstatymų leidyboje, ypač kai yra kriminalizuojamos trunkamosios veikos, paprastai suformuluojamos šių normų įgyvendinimo tvarkos teisinės taisyklės. Taip daroma siekiant išspręsti probleminius klausimus, kurių gali atsirasti įgyvendinant naujas teisės normas. Įstatymų leidėjo neišspręsti teisės normų taikymo klausimai yra teismų praktikos objektas. Tai reiškia, kad juos gali spręsti bendrosios kompetencijos teismas, konkrečioje byloje priimdamas atitinkamą teismo aktą.

Dėl to, kad Seimas nenustatė jokio pereinamojo laikotarpio ir tvarkos, leidžiančių turto savininkui legalizuoti turimą nuosavybės teise didesnės nei 500 MGL vertės turtą ar kitaip išvengti baudžiamosios atsakomybės, šis įstatymas galėjo būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Ir šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į individualias kiekvieno atvejo aplinkybes.

LAT nustatė, kad sprendžiant, ar iki neteisėto praturtėjimo įstatymo įsigaliojimo įgyto, bet teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto turėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, būtina vertinti bylos duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, ar turimo turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, kuri ir pagal anksčiau galiojusius įstatymus užtraukdavo baudžiamąją atsakomybę. Tik tais atvejais, kai nustatytos bylos aplinkybės lemia teismo įsitikinimą, kad pajamos turimam turtui įsigyti ar pats turtas gauti iš tuo metu pagal įstatymą nusikalstamos veikos, ir turto savininkas tai žinojo ar turėjo žinoti, nepaisant to, kad turtas įgytas iki 2010 m. gruodžio 11 d., neteisėto praturtėjimo straipsnio taikymas nėra laikomas prieštaraujančiu teisės principams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be to, LAT konstatavo ir tai, jog teismo įsitikinimą dėl to, kad turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę, gali lemti ne tik konkrečiose baudžiamosiose bylose įrodyti faktai, bet ir kiti duomenys, iš kurių galima spręsti apie turto ir pajamų kilmę. Tai gali būti tokie duomenys, iš kurių galima spręsti apie turto ir pajamų kilmę, t.y. savininko asmenybę, jo ryšius, veiklą, pajamų šaltinius, gyvenimo būdą, išlaidavimą, turimo turto vertę. Tokia teismo išvada turės būti tinkamai motyvuota.

Taigi teismas, nustatydamas, kad turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Teismas pabrėžia, kad loginė konstrukcija “turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis” iš esmės reiškia, jog finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus aiškiai matyti, kad turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų.

Kartu teismas pabrėžė, kad įrodinėjant ir pagrindžiant šią aplinkybę negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltinimui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajams, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kitus faktus. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir į jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą jo darbinę veiklą. Asmenys galės būti baudžiami už netesėtą praturtėjimą net ir tuo atveju, kai jie įsigis turtą kito neteisėtai praturtėjusio asmens pajamomis.

Du LAT teisėjai pareiškė atskirąją nuomonę, pasisakydami, kad šioje byloje buvo būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tai, kad tarp teisėjų šioje byloje nebuvo vieningos nuomonės, rodo, jog ši LAT nutartis nebuvo priimta lengvai. Belieka tikėtis, kad prokurorai pamatys jos įgyvendinime savo tikrąją misiją išvesti į dienos šviesą asmenis, kurie susikrovė turtus, padarydami mūsų šalį korumpuotą ir atsilikusią. Dabar jie tam turi tinkamų įrankių.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Python Python rašo:

    Praktiskai dauguma apsitries pries nauda, mazuma susipras kur dirb ir kovos ;) sekmes jiem


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...