2010 Rugsėjo 25

Pasaulio krepšinio čempionatas

Naujoji krepšininkų karta pranoko visų lūkesčius

veidas.lt

“Mes per vieną naktį dideli užaugom” – šie žodžiai iš jau mūsų sporto himnu tapusios Marijono Mikutavičiaus dainos “Trys milijonai” puikiai atspindi Lietuvos krepšinio rinktinės kelią neseniai Turkijoje pasibaigusiose pasaulio krepšinio pirmenybėse. Tiesa, ne per vieną naktį, o per vieną čempionatą mes atgavome praėjusiais metais Europos pirmenybėse Lenkijoje išbarstytą tikėjimą savo krepšinio rinktine. Kovos Turkijoje vėl leido pajusti, kad krepšinio šalimi esame vadinami ne tik dėl praeities laimėjimų, bet ir dėl didžiulio potencialo nuversti kalnus ir tuo metu, kai atrodo, jog komandoje trūksta daugumos lyderių.

Galiausiai čempionatas privertė nutilti tuos kritikus, kurie buvo suspėję paskelbti, kad Kęstutis Kemzūra tėra Vlado Garasto slapto plano turėti kišeninį, federacijai pataikaujantį trenerį dalis, o Mantas Kalnietis esą yra niekam tikęs įžaidėjas, nemokantis gerai varytis kamuolio. Mes juos peikėme, netikėjome, o jie parodė, kad visos prognozės – bergždžias dalykas ir kovos yra laimimos ne popieriuje, o liejant prakaitą aikštėje.

Pesimizmą pakeitė euforija

“Apie jį visi tik kalba, suka laikrodžius ir galvas” – šios eilutės, paimtos iš gyvojo klasiko Juozo Erlicko eilėraščio apie krepšinį, apibūdina visą tą laiką, kai Lietuvos viešąją erdvę čempionato metu ir tuoj po jo buvo užvaldžiusios vien naujienos apie mūsų krepšininkų žygį Turkijoje. Kad lietuviams krepšinio čempionatas buvo labai svarbus, rodo ir elementariausia statistika.

FIBA generalinis sekretorius Patrickas Baumannas itin džiaugėsi, kad trys šio čempionato dvikovos Lietuvoje pralenkė visas kitas šių metų visų televizijų transliacijas ir prie ekranų sutraukė didžiausią sirgalių armiją. Lietuva – vienas iš tų itin retų atvejų, kai pasaulio krepšinio čempionato kovas stebėjo gausesnė auditorija nei Pietų Afrikos Respublikoje vykusias planetos futbolo pirmenybes.

Prieš šį čempionatą žiniasklaidoje dominavusias niūrias ir pesimistines tonacijas po bronzinio finalo netruko pakeisti euforija persunkti rašiniai. Tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertai skubiai bandė rasti atsakymą į klausimą, kas lėmė, kad niekieno rimtai nevertinta mūsų rinktinė sugebėjo tapti didžiausia čempionato staigmena. Čia svarbu priminti ir tai, kad šia rinktine nelabai tikėjo net federacijos vadovai. Iš pradžių, kai dar nebuvo žinoma tiksli sudėtis, federacija iškėlė uždavinį rinktinei patekti į stipriausiųjų šešetuką. Bet paaiškėjus, kad dalis lyderių į Turkiją paprasčiausiai nevyks, buvo imtasi atsargumo priemonių ir pareikšta, jog šis čempionatas tebus gera repeticija prieš kitų metų Europos pirmenybes, kuriose bus kovojama ir dėl dviejų bilietų į Londono olimpiadą. Ką gi – repeticija išėjo tikrai vykusi.

Krepšinio ekspertas Sergejus Jovaiša po čempionato gyrė visus Lietuvos rinktinės žaidėjus. “Visi nustebino ir atskleidė gerąsias savo savybes, ypač per lemiamas rungtynes. Prieš čempionatą žinojome, ką gali kiekvienas žaidėjas atskirai, bet jie parodė, ką gali visa grupė”, – “Veidui” sakė “krepšinio lapinu” pramintas buvęs legendinio Kauno “Žalgirio” žaidėjas.

Paklaustas apie rinktinės lyderį, S.Jovaiša iš karto įvardijo Liną Kleizą. “Rinktinės lyderio antpečius labai sėkmingai ir užtikrintai visą čempionatą nešiojo L.Kleiza. Jo statistiniai rodikliai buvo dvigubai geresni nei pernai Lenkijoje. Atrodo, jo paauglystė ir nestabilus žaidimas baigėsi. Jis tapo mąstančiu ir patikimu žaidėju”, – sakė S.Jovaiša.

Legendinio krepšininko teigimu, Linas anksčiau neretai žaisdavo padrikai ir taip pridarydavo daugiau bėdos, nei duodavo naudos. “Tačiau dabar po prastų rungtynių su amerikiečiais buvau ramus ir užtikrintas, kad kitame mače jis atsities ir vėl sužais solidžiai”, – tikino S.Jovaiša. Čia galima daryti išvadą, kad Linui labai padėjo ir vienas Europoje praleistas sezonas, padėjęs jam geriau pritapti prie Senajame žemyne vyraujančio komandinio ir labiau disciplinuoto stiliaus.

Kaip slaptą rinktinės ginklą “Veido” pašnekovai minėjo Simą Jasaitį. Jis buvo tamsusis mūsų arkliukas, gelbėtojas iš tamsos, parodęs, kad puikiai moka bet kada įsitraukti į žaidimą. Nors kartais atrodydavo tarsi nepastebimas, iš tiesų S.Jasaičio žaidimas buvo labai efektyvus: šis krepšininkas ir iš toli įmesdavo, ir abejotinus kamuolius atkovodavo, ir apsigindavo.

Tuo tarpu Robertas Javtokas įrodė, kad yra tikras kapitonas. “R.Javtokas turbūt ir pats žino, kad nėra geriausias vidurio puolėjas Europoje, bet jo ryžtas man priminė senus laikus, kai Valdemaras Chomičius ar Šarūnas Marčiulionis į aikštelę žengdavo skaudančiomis kojomis ir niekuo nesiskųsdavo. Kai tikslas didis ir nori pateisinti viltis, ir sukandęs dantis turi žaisti”, – lygino ekspertas.

Beje, mūsų rinktinės žaidėjai įspūdį padarė ne tik Lietuvos krepšinio specialistams, bet ir užsienio ekspertams. Štai buvęs Rusijos rinktinės treneris Stanislavas Jeriominas tikina, kad jam lietuviai apskritai paliko patį didžiausią įspūdį iš visų čempionate dalyvavusių komandų. “Mano manymu, lietuvių sėkmę lėmė trys pagrindiniai veiksniai: tradiciškai stipri šalies krepšinio mokykla, aiškaus lyderio, kurio vaidmenį atliko L.Kleiza, egzistavimas ir galiausiai visų žaidėjų pasirengimas mirti aikštėje dėl valstybinės vėliavos”, – taip mūsiškių pergalės receptą bandė iššifruoti krepšinio strategas iš Rusijos.

“Sports Illustrated” žurnalo krepšinio ekspertas Chrisas Mannixas atkreipia dėmesį, kad po šio čempionato itin turėtų džiaugtis Toronto “Raptors” ekipa, vasarą iš Europos atgal į NBA persiviliojusi L.Kleizą, kuris turėtų tapti vienu komandos lyderių. Jo teigimu, išmainiusi turką Hedo Turkoglu ir pasiėmusi lietuvį, Toronto ekipa ne tik nesusilpnėjo, bet ir pridėjo jėgos po krepšiu.

“Iš tiesų Lietuva dar didesnis krepšinio fenomenas nei Serbija. Tai šalis, kurioje yra tik trys milijonai gyventojų, bet joje krepšinį žaidžia visi. Jiems tai – kaip religija. Lietuviai – kito Europos čempionato šeimininkai, o dabar jie surinko krepšininkus, kurie bus kitų metų rinktinės pagrindas. Jie niekada nenuleidžia rankų, turi fenomenalų Liną Kleizą, kuris tapo šios rinktinės vedliu”, – lietuviais žavėjosi ir stebėjosi triskart Europos čempionas serbas Aleksandras Djordjevičius.

“Nežinau, kaip jūs tai darote, ką valgote, bet išauginate vis naujų krepšinio talentų”, – gyrė ir FIBA generalinis sekretorius P.Baumannas.

Laukia naujos kovos

Po bronzinio triumfo Stambule krepšininkams ir treneriams ilgai džiaugtis neteks – žaidėjų jau laukia sparčiai artėjantis klubinis sezonas, o K.Kemzūra jau turi pradėti sukti galvą dėl kitų metų Europos čempionato, kuris, žinia, vyks Lietuvoje. Klausimų, kurie turėtų neduodi ramybės mūsų rinktinės vairininkui, tikrai netrūksta. Ar sugrąžinti į rinktinę šiemet nežaidusias ir po truputį senstančias žvaigždes, ar remtis tuo dvyliktuku, kuris puikiai kovojo Turkijoje? Jei bus nuspręsta, kad Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas ar broliai Lavrinovičiai vis dar yra reikalingi, neišvengiamai teks rasti atsakymą į klausimą, kurių žaidėjų derėtų atsisakyti iš šiųmetės sudėties.

S.Jovaišos vertinimu, šiųmetes pasaulio pirmenybes praleidusias žvaigždes į rinktinę sugrąžinti tikrai reikėtų. Tiesa, prieš tai derėtų išsiaiškinti, ar tie žaidėjai patys vis dar nori atstovauti Lietuvai. “Mano manymu, reikia kviesti visus, o tada jau atsirinkti tinkamiausius ir reikalingiausius. Kitąmet rinktinė gali būti kitokia, gali būti dar geresnė. Juk nereikia pamiršti, kad, be visa kita, Turkijoje mus lydėjo ir sėkmė bei įvairiausi palankūs sutapimai: aštuntfinalyje žaidėme su kinais, vėliau gavome argentiniečius, o finale dėl bronzos – paskutinę sekundę pusfinalyje pralaimėjusius ir vėliau visą naktį nemiegojusius serbus”, – lietuvių pasirodymą Turkijoje vertino S.Jovaiša.

Šiandien tiek Lietuvos, tiek kitų šalių krepšinio ekspertai sutartinai tvirtina, kad be K.Kemzūros krepšininkų triumfas čempionate būtų sunkiai įsivaizduojamas. Esą šis treneris tobulėja ne dienomis, o valandomis. Jis per savo karjerą dirbo su gerais specialistais, daug ko iš jų pasisėmė ir sugebėjo tą informaciją panaudoti. Tai šiuolaikinis treneris, išmanantis visas krepšinio naujoves ir po šio čempionato užsitarnavęs didžiulį autoritetą. “Tai, ką daro K.Kemzūra, yra aukštasis pilotažas”, – mano treneris Rimas Kurtinaitis.

S.Jovaiša pastebi, kad K.Kemzūra kartais būna pernelyg diplomatiškas: “Tačiau turbūt toks jo pasirinktas auklėjimo metodas. Jis rasdavo už ką pagirti net prastai žaidusį krepšininką, visiems suteikė šansų per pasirengimo stovyklą”. S.Jovaišos teigimu, K.Kemzūra jau įrodė savo vertę, todėl kitais metais, rengiantis Europos pirmenybėms, reikėtų suteikti strategui visišką veiksmų laisvę, kad jis galėtų sudaryti rinktinę remdamasis tik savo vizija. “Juo dabar pasitiki visa tauta ir jam priklauso pasirinkimo laisvė” – konstatavo pašnekovas.

“Reikia suprasti ir tai, kad po tokios euforijos kitąmet per Lietuvoje vyksiantį  Europos čempionatą patirti nesėkmę ir suteikti nusivylimą būtų labai didelis smūgis. Ypač dėl to, kad, kaip jau minėta, būtent Lietuvoje rinktinės kovos ir dėl kelialapių į Londono žaidynes. Ir dėl kitų priežasčių lengva nebus – juk po šiųmečių pergalių į mus pro didinamąjį stiklą žiūrės visų komandų treneriai, visi krepšinio ekspertai”, – neabejojo R.Kurtinaitis.

“Žalgirio” viltys

Daugiausiai bronzinės rinktinės žaidėjų šį naująjį sezoną atstovaus Kauno “Žalgiriui”. Kalbėdamas apie žalgiriečių pasirodymą pasaulio čempionate, S.Jovaiša negailėjo gerų žodžių visiems keturiems žaliai baltų atstovams: “Paulius Jankūnas rungtyniavo, kur reikėjo – ir atsitraukęs, ir po krepšiu. Mantas Kalnietis labai nustebino. Po silpnoko sezono Kauno “Žalgiryje” norėjosi, kad jis atsikeltų, ir jis tai padarė – puikiai susitvarkė su pagrindinio rinktinės žaidimo dirigento pareigomis”.

Martynas Pocius, irgi nustebino stabiliu žaidimu: “M.Pocius buvo stabilus per visą čempionatą. “Žalgiryje” taip nebūdavo: jis sužaisdavo vienas geras rungtynes, o paskui kitas – ne į temą. Šiose pirmenybėse jis atidavė visą save, kartais rizikuodavo, bet jo rizika visada pasiteisindavo. Jis – tikras atradimas”.

Puikus žalgiriečių pasirodymas rinktinėje suteikia vilties, kad Kauno ekipai ateinantis sezonas bus sėkmingesnis tiek kovojant su Eurolygos ekipomis, tiek bandant iš Vilniaus “Lietuvos ryto” paveržti LKL aukso žiedus. “Tikiuosi, kad M.Kalniečiui, M.Pociui ir P.Jankūnui šie metai bus jų brandžios karjeros pradžia ir vyrai nesimėtys į klaidžiojimus. Pasirodymas planetos pirmenybėse jiems neabejotinai pridėjo daug pasitikėjimo savimi, todėl turėtų pagerėti ir jų, ir “Žalgirio” reikalai”, – apibendrino S.Jovaiša.

Kodėl mes laimėjome?

Kęstutis Kemzūra, rinktinės vyriausiasis treneris: “Mūsų pergalę lėmė komandos mikroklimatas, motyvacija, sistema ir sunkus darbas. Dažnai laimėti mums padėdavo ryžtas ir vienybė”.

Linas Kleiza, Lietuvos rinktinės lyderis: “Šiame čempionate visi žinojome, kas ką turi daryti, visi kovėmės iki galo. O mūsų šūkis buvo: “Neduok nieko, paimk viską”.

Jonas Mačiulis, Lietuvos rinktinės puolėjas: “Esame vieni prie kitų pripratę, galime aikštelėje vienas kitam ir šiurkštesnių žodžių pasakyti, bet žinome, ko galime vienas iš kito tikėtis ir ko esame verti”.

Robertas Javtokas, Lietuvos rinktinės kapitonas: “Jėgų kovoti mums pridėdavosirgaliai. Tokių kaip mes nė viena šalis neturi. Taip pat lenkiu galvą ir prieš trenerį, jis pabudindavo mumyse žvėris”.

Tadas Klimavičius, Lietuvos rinktinės puolėjas: “Mes visas pergales tikėjimu iškovojome, komandiniu žaidimu ir komandos dvasia”.

Paulius Jankūnas, Lietuvos rinktinės puolėjas: “Be trenerio, viso trenerių štabo, nebūtume nieko pasiekę. Jie buvo mūsų smegenys, o mes vykdėme jų nurodymus”.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...