BFL

Taip naujas susiaurintas vidurinių mokyklų 11–12 klasės mokymo programas vadina švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Su juo kalbėjomės apie bendrojo ugdymo tendencijas bei perspektyvas 2012 m.

PROGNOZĖS: Teigiama, kad bendrojo ugdymo sistemoje nebereikia revoliucinių pertvarkų – reikia tobulinti tik atskiras jo dalis. Ar sutinkate su tuo?

G.S.: Nuolatinis atsinaujinimas ir natūrali kaita turi būti suprantama ne kaip kažkas primesta, o kaip tai, kas leidžia mums reaguoti ir atliepti nūdienos gyvenimo iššūkius. Ten, kur pokyčiai reikalingi, jie diegiami gerai pasirengus ir įtraukiant švietimo bendruomenes. Geriausias pavyzdys – nuo šių mokslo metų pradžios startavusios atnaujintos vidurinių mokyklų 11–12 klasės mokymo programos, kuriose buvo siaurinamos privalomos išmokti medžiagos apimtys, paliekant daugiau erdvės kūrybiškam mokytojų darbui su mokiniais.

PROGNOZĖS: Ar nemanote, kad mokymo programų susiaurinimas gali lemti siauresnę vaikų pasaulėžiūrą, mažesnį intelekto koeficientą?

G.S.: Lazda turi du galus. Iš tėvų ir moksleivių girdime, kad krūviai labai dideli, išmokti reikia labai daug. Ir neretai tas mokymasis tampa rengimusi ne gyvenimui, o tik egzaminų išlaikymui – tai yra žinių atkartojimas, kalimas. Todėl matome prasmę siaurinti vyresnėse klasėse būtinos išmokti medžiagos apimtis, kad būtų daugiau erdvės savarankiškam darbui, praktiniam žinių pritaikymui. Pavyzdžiui, mokytis lietuvių kalbos, istorijos ar geografijos taip, kad ji būtų siejama ir su konkrečia gyvenamąja vieta, bendruomene.

Diegiant naujas programas turėtų vyrauti diskusijos, mokinių skatinimas klausti, ne monologas, bet dialogas. Man nesmagu, kai nuvykęs į mokyklą Kovo 11-ąją ar Vasario 16-ąją matau, kad himnas giedamas iš pareigos, istoriniai tekstai ar eilėraščiai skaitomi be ugnelės. Tikrai nepasieksime užsibrėžtų tikslų, vien reikalaudami mokėti, be jaunų žmonių refleksijos ir savo autentiško santykio su tuo, ką jie mokosi, atradimo.

PROGNOZĖS: Ar galima sakyti, kad kalimas mintinai ir lemia, kad Lietuva toli gražu nepirmauja tarptautiniuose įvairių moksleivių gebėjimų tyrimuose?

G.S.: Autoritetingiausių tarptautinių organizacijų tyrimai rodo, kad mūsų mokiniai neblogai pasirodo per atkartojimo užduotis, tačiau jiems sunkiau sekasi savarankiškai mąstyti, vertinti, suvokti procesus. Vis dėlto prieš kelias savaites paskelbtoje žurnalo „The Economist“ atskirų valstybių analizėje apie mokinių pasiekimus ir situaciją švietimo srityje sakoma, kad Lietuva yra tarp dešimties pasaulio valstybių, kurios padarė didžiausią pažangą per 1995–2007 m. Tarptautinių ekspertų teigimu, efektyviausia švietimo sistema yra ten, kur mokyklų veikla decentralizuojama, daugiau dėmesio skiriama individualiems blogai besimokančių vaikų poreikiams, kur yra galimybė rinktis skirtingų tipų mokyklas, keliami dideli profesiniai reikalavimai mokytojams.

Galiu pasakyti, kad ir be šių ekspertų įžvalgų per trejus darbo metus visoms šioms kryptims ieškojome sprendimų ir juos taikėme. Mokyklų vadovams ir bendruomenėms suteikėme daugiau finansinės ir sprendimų laisvės, veikia skirtingų tipų mokyklos. Stipriname mokytojų rengimą – jau antri metai universitetuose įgyvendinami pedagoginių studijų pokyčiai ir tam skiriamas papildomas finansavimas.

PROGNOZĖS: Tarytum nebelieka tradicinės mokyklos – atsiranda gimnazijos, progimnazijos, įvairios klasės po daugiafunkcių centrų stogu. Kokia Lietuvos ateities mokykla?

G.S.: Nenustumdami į šalį esminių vertybių, manome, jog mokykla turi gebėti pasinaudoti laikmečio teikiamomis galimybėmis, kad pamoka taptų įdomesnė ir pats mokytojas gautų impulsą tobulėti kartu su mokiniais. Klausydamasis nuogąstavimų, kad nebėra tradicinės mokyklos, pabrėžiu: nėra nė vienos tokios pačios mokyklos, nes jose dirba skirtingi žmonės. Kiekviena mokykla kuria savo unikalų veidą. Norime paskatinti, kad mokyklos nelauktų iš mūsų kažkokio unifikuoto modelio suformulavimo, o pačios galėtų keistis tarpusavyje savo įdomia, autentiška patirtimi. Tuos patirties mainus skatiname su ES pagalba, pavyzdžiui, per projektą „Lyderių laikas“, Lietuvos mokytojų novatorių forumą. Ateities mokykla statoma jau šiandien – savarankiška, kūrybinga ir atsakinga.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.