2012 Rugpjūčio 10

Nauja pramonininkų ir politikų santykių era

Algimantas Šindeikis

 

 

Pramonininkų konfederacijos vadovo ginčas su prezidente Dalia Grybauskaite dėl krizės, kuriame po savo oficialaus vizito pas šalies prezidentę pramonininkas nusileido, rodo, kad verslo ir politikos santykiai Lietuvoje įžengia į naują erą. Daugiau nei 2700 bendrovių atstovaujančios Pramonininkų konfederacijos vadovo viešas vizitas pas šalies prezidentę ir išsakytas bendras verslo reikalavimas politikai – stabilumas yra naujų civilizuotų santykių su politika pradžia.

22 metus mūsų valstybę lydėjo sudėtingas socialistinio turto privatizavimo, kapitalo kaupimo ir savo asmeninio verslo interesų įtvirtinimo politikoje metas. Jokia kita rinkos ekonomika nebuvo sukurta ir kapitalas nebuvo sukauptas be aferų, nusikaltimų, politinės korupcijos pasireiškimo. Yra vilties, kad ši 22 metų nepriklausomos Lietuvos valstybės, o kartu ir verslo kūrimosi era bus pakeista nauja, labiau civilizuota era. Nauja verslo ir politikos santykių era galėtų užbaigti neskaidrų ir net kriminalinį verslo pasaulio atstovų poveikį politikai, norint pasiekti vienos ar kelių verslo įmonių interesus tenkinančių rezultatų, bet šiurkščiai pažeidžiant kitų verslo įmonių ar net visos visuomenės interesus. Ar dažnai iki šiol girdėjome, kada ir kodėl verslo organizacijų atstovai viešai susitinka su aukščiausiais šalies vadovais ir po to surengia spaudos konferencijas?

Kita vertus, būtų nepagrįsta ir naivu tikėtis, kad visas verslas jau pasiekė tokį naują civilizacijos etapą, kokį demonstruoja Pramonininkų konfederacija ir jos naujasis vadovas Robertas Dargis. Oficialaus susitikimo su D.Grybauskaite metu iš politikos pareikalauta verslo aplinkos stabilumo ir verslo sąlygų gerinimo nuoseklumo. Po politinio pramonininkų vadovo ir šalies prezidentės susitikimo prezidentė viešai nubrėžė tiek verslo, tiek Vyriausybės atsakomybės ribas: visi turime elgtis atsakingai. Drausmingas finansų valdymas ir ekonomikos augimo skatinimas turi žengti koja kojon. Pramonininkams tenka rimtas vaidmuo stiprinant šalies ekonomiką, kuriant naujas darbo vietas, ieškant naujų rinkų ir stiprinant konkurencingumą.

Verslas Lietuvoje vargu ar kada nors galvos viena galva ir norės būti visiškai skaidrus. Pirmiausia todėl, kad dėl objektyvių priežasčių jis turi būti skirstomas į eksportuojantį ir dirbantį vietinėje rinkoje. Eksportuojantis verslas suinteresuotas geromis, visiems vienodomis, stabiliomis verslo sąlygomis. Jis daugeliu atvejų šiandien ir lemia Lietuvos ekonomikos augimą ar smukimą, jo dalis kuriant Lietuvos BVP jau viršija 60 proc. Ir tai labai gerai, nes civilizuotas verslas yra tas, kuris gali toliau lemti sėkmingą Lietuvos valstybės vystymąsi ir kurti naują verslo kultūrą.

Sąžiningi ir išmintingi Lietuvos politikai jau seniai turėtų skelbti, kad tikrasis didvyriškumas, už kurį turi būti kabinami ordinai, yra eksportuojančios įmonės sukūrimas. Eksportuojantis verslas yra tai, kas Lietuvai leidžia įsitvirtinti pasaulyje, globalaus pasaulio rinkos pasidalijime užimti sau tinkamą vietą ir gebėti už ją kovoti, keistis, vystytis. Eksportuojantis verslas yra skaidriausias ir mažiausiai korumpuotas. Nes eksportuojamas prekes ir paslaugas tenka parduoti pasaulinėje rinkoje ir ten savo asmeniniais ryšiais su politikais nei savo kainų

nepakelsi, nei žaliavų

pigiau nusipirksi. Eksportuojančio verslo poveikis politikai apsiriboja bendru reikalavimu gerinti verslo sąlygas, raginimu protingiau naudoti ES paramą, ją investuojant ne tik į kiaules, karves ar grūdus, bet ir į Lietuvos eksportuojančių įmonių technologinį perginklavimą. Bet nei ES senbuviai nėra suinteresuoti tokiu perginklavimu dėl galimos jiems patiems konkurencijos padidėjimo, nei Lietuvos politikai turi pakankamai supratimo ir galių lemti šiuos procesus.

Kas kita – vietinėje rinkoje dirbantis verslas. Ir ypač tas, kuris naudojasi vadinamųjų natūralių ar politinės korupcijos aplinkoje sukurtų monopolijų veikimo privilegijomis. Būtent monopolinis šilumos, vandens tiekimo, komunalinių paslaugų ūkis yra ir liks didžiausias korupcijos židinys. Čia ir didžiausios politinės manipuliacijos, stabdančios visos valstybės ekonominį bei politinį progresą.

Stabilumo, o ne individualius ar grupinius interesus tenkinančio politinio sprendimo noras yra įrodymas, kad per 22 nepriklausomybės metus pramonininkai subrendo ir tapo rimta ekonomine jėga. To Lietuvos valstybei reikia kaip oro. Laikmetis toks, kad klausytis ką sako verslo lyderiai  – būtina ir prasminga. Jei verslas nekurs darbo vietų, neinvestuos, nebus jokio rimto ekonomikos atsigavimo.

Aktyvesnis verslo organizacijų ir pačių verslo lyderių dalyvavimas politikoje yra sveikintinas ir skatintinas reiškinys. Pirmiausia todėl, kad viešai kalbėdami apie savo skaidrius ir visai valstybei svarbius interesus jie užkerta kelią įvairaus paksinio ar uspaskinio plauko populistams manipuliuoti verslo skatinimo, darbo vietų kūrimo kortomis, taip kuriant nepagrįstus ir nieko bendro su realiomis verslo galimybėmis neturinčius lūkesčius, o vėliau nusivylimą verslu. Tikrieji populistai yra didieji korupcijos ir neskaidrumo kūrėjai. Tą jie jau ne kartą įrodė.

Kita vertus, su politiškai skaidriu verslu sudėtinga bendrauti ne tik populistams, bet ir skaidriai bei garbingai veikiantiems politikams. Verslas turi ilgesnę atmintį nei paprastas rinkėjas. Jis prisimena, kas buvo žadėta, turi ir gebėjimų kritiškai įvertinti, kas buvo realiai padaryta. Ir visuomenei nuolat primena, ką politikai turi padaryti, kad minimali alga, kaip žada politikai savo rinkimų programose, didėtų iki 1500 Lt, o vidutinė – iki 3500 Lt. Tai ir paprasta, ir sudėtinga. Nes reikia mažinti pelno apmokestinimą, garantuoti mokesčių stabilumą, lengvinti biurokratinę naštą, ieškoti ir skatinti užsienio investicijas. O politikų sąmonė yra paralyžiuota rūpinimosi pensininkais, biudžeto problemų sprendimą matant naktinėse buhalterinėse dėlionėse.

Nors Lietuvos verslas dar nėra toks įtakingas kaip Vokietijos ar Prancūzijos, kad galėtų pareikalauti iš šalies vadovės ar premjero vizito į Maskvą derėtis dėl energijos išteklių kainų mažinimo (prisiminkime, kad iki šiol Europoje mokame daugiausiai), bet yra vilties, jog skaidriai ir politiškai aktyviai savo interesus ginantis verslas žengia į naują santykių su politika erą ir tinkamai apgins tiek savo, tiek dirbančių ir mokesčius mokančių Lietuvos žmonių interesus.

 

 

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...