2014 Rugsėjo 26

Arūnas Brazauskas

Mindaugo nepriklausomybė išnyko kaip malkos

veidas.lt

Referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės priminė sporto rungtynes. Tačiau tai politika, o ne sportas, todėl ir komentarai vis dar gali būti aktualūs – nelygu ką komentuosi.

Yra teorija, kad už nepriklausomybę balsavę škotai siekė ne tiek geresnio gyvenimo, kiek aukštesnio nacijos rango. Škotijos pilietybė suteiktų išskirtinumo ir aukštesnį statusą nei Didžiosios Britanijos pilietybė. O už statusą reikia mokėti: paštu siuntinėjami „metų žmogaus“ (verslininko, vadybininko, intelektualo ir t.t.) diplomai, kurie brangiai įrėminami už papildomą mokestį – mikroskopiškas to pavyzdys.

Valstybingumas kainuoja – pradedant ambasadomis užsienyje, baigiant kariuomene. Federacijų ir konfederacijų subjektai kooperuoja ir sutaupo: Amerikos valstijos, Kanados provincijos, Vokietijos žemės, Šveicarijos kantonai neturi savo diplomatinių atstovybių kitose šalyse, bet kitaip atstovauti niekas nedraudžia.

Žinoma, didžioji kaina mokama ne už ambasadų iškabas, o už saugumą. Pati nepriklausomybė saugumo negarantuoja. Ukraina nepriklausoma, tačiau nesaugi. Galėtume svarstyti: jeigu Liuksemburgas būtų prie rytinės Estijos sienos ir nepriklausytų NATO – būtų labai nesaugus. Tačiau patyrinėję Liuksemburgo istoriją sužinome, kad XVII a. pabaigoje šalis buvo kelis kartus didesnė nei dabartinė kunigaikštystė, kuri išliko Prancūzijai, Prūsijai, Belgijai atplėšus nemenkus gabalus.

Vadinamosios europietiškos vertybės gal ir reiškia taikų valstybių sambūvį, tačiau tai galioja laikotarpiui po Antrojo pasaulinio karo. Ir tų „europietiškų vertybių“ diegėja buvo Amerika: Vakarų Europai tapus JAV protektoratu, europiečiams tarpusavyje kariauti neleido amerikiečiai, kurie taiką „įrėmino“ NATO sutartimi. Pirminė NATO funkcija – slopinti agresiją Aljanso viduje.

Per Antrąjį pasaulinį karą neišsilaipinę Balkanuose, anglosaksai išvengė labai konfliktiško regiono tvarkymo. Rytų Europa tapo Sovietų Sąjungos protektoratu, ir ta anaiptol ne švelniomis priemonėmis garantavo taiką, pavyzdžiui, tarp Vengrijos ir Rumunijos, Lenkijos ir Lietuvos (ši su Vilniumi buvo inkorporuota į SSRS). Taika buvo santykinė: Sovietų Sąjungoje represuota milijonai žmonių, Rytų Europoje 1956 m. malšinta Vengrija, 1968 m. – Čekoslovakija.

Savo referendumą škotai sumanė tuo laiku, kada Didžioji Britanija veikiausiai nebūtų pasiuntusi kariuomenės, kad nuslopintų atskilėlius. Jeigu Škotija būtų siekusi nepriklausomybės XX a. pirmoje pusėje kaip Airija – kraujo praliejimo veikiausiai nebūtų išvengta.

Prievarta ir dabar tvyro virš Tibeto, todėl Dalai Lama XIV deklaruoja, kad Tibetas siekia tiktai didesnės autonomijos Kinijos sudėtyje. Tačiau kada nepriklausomybės karų ir vidinio smurto epocha baigiasi, nepriklausomybė tampa panaši į dar vieną sporto šaką – vis vien labai brangią.

Rusenantys Katalonijos ir Flandrijos nepriklausomybės reikalai įdomūs ir tuo, kad Ispanija, Belgija – žinomi turizmo prekės ženklai, tačiau Woody Allenas garsino ne Kataloniją, bet Barseloną. Tapsi laisvas ir nepriklausomas – turistai kurį laiką neras tavęs žemėlapyje.

Nepriklausomybė – realus projektas su sava kaina, kaip atominė energija. Elektrinė neturi prasmės be tinklo, nepriklausomybė – be sąjungų. Net ir Škotija, Flandrija, Katalonija galėtų egzistuoti tiktai kaip sąjunginės valstybės, sąjungų narės – ką jau kalbėti apie pafrontės valstybę Lietuvą. Mindaugo pavyzdžio nepriklausomybė išnyko anksčiau nei malkų energetika.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Arūnas Brazauskas:
Skelbimas

Komentarai (4)

  1. INTERNAUTS INTERNAUTS rašo:

    “Tačiau patyrinėję Liuksemburgo istoriją sužinome, kad XVII a. pabaigoje šalis buvo kelis kartus didesnė nei dabartinė kunigaikštystė, kuri išliko Prancūzijai, Prūsijai, Belgijai atplėšus nemenkus gabalus.”

    Gal tai Liuksenburgui isejo i gera? Pasirasydamas su Strasburo Zmogaus teisiu Europos Taryba Tautiniu mazumu chartija Liksenburgas drasiai irase, kad TAUTINIU MAZUMU LIUKSENBURGE NERA. Ta laisvai galime irasyyti ir mes, nes jokiu teritoriju nuo nieko nesamne atreze. yra tik ankstesniu ar velesniu imigantu, diasporu, kurios turi savo valstybes ir turi teises i jas sugrizti. Neliko pagrindo kelti “mazumu” bruzdejimus, kaip kad daro Kremlius.

    Priminsiu, kad ukraina yra pasirasiusi Su ta Europos Taryba tautiniu m azumu chartija ir ja ratifikavusi, o Rusija tik pasirasiusi bet neratifikavusi. Jei ratifikuotu, tai duotu teisini pagrinda Sibiro tautoms atsiskirti. Jakutija jau kelis karrtus skelbe nepriklausomybe… nutyleta istorija..

  2. internauts internauts rašo:

    “Vadinamosios europietiškos vertybės gal ir reiškia taikų valstybių sambūvį, tačiau tai galioja laikotarpiui po Antrojo pasaulinio karo. Ir tų „europietiškų vertybių“ diegėja buvo Amerika:”

    Na, Amerika gal ir diegia taiku samburi, bet keistokai atrodo paties Putino purkstavimai pries “vakarietiskas vertybes”, tokias kaip ginant geju teises ir kitas, kurias labiausiai politizuoja neokaire. Keistai atrodo ir Putino partnerio, paliepusio Putinui restalinizuoti visuomene – postsovietines erdves bolseviku lyderio Ziuganovo vaidmuo. Juk jis nuo 1996 metu sedi Strasbuo Zmogaus teisiu Europos Taryboje. O butent si ne ES, bet tarptautine institucija, ikurta Niurnbergo procesio prokuroro, ir propaguoja tas neva “vakaru” ar “europines vertybes”. JAV nepasirase dar Europos Tarybos chartiju, nors daug ne ES saliu jau pasirasiusios.

  3. Mindaugo nepriklausomybe Mindaugo nepriklausomybe rašo:

    isnyko kaip ir Balsas lt grupes nepriklausomybe…kurios vyr redaktoriumi buvo(?) pons Brazauskas. Duju oligarchas nusipirko ne tik sia grupe, bet ir Valstieti ir daugeli kitu info saltiniu. Taigi, nepriklausomybe pradekim tirti nuo to zmogaus, kuri matom pries save veidrodyje. Nuo jo ego. Tik tuomet busim nepriklausomi, kuomet busim nepriklausomi nuo savo ego. Amen.

  4. internauts internauts rašo:

    beje, musu mazoj provincijoj, vadinamoj Lietuva, visiskai nerasoma apie AFRIKOS SAJUNGA, AFRIKOS KOMISIJA, Amerikos sajunga ( NAFTA) ir Azijos sajunga kuriai vadovauti pretenduoja Rusija, bandydama ja paversti Eurazijos sajunga… Kas sukure si globalistini projekta ir koks INTERNACIONALAS jam vadovauja, taip pat nerasoma. Itariu, kad kominternas po 1990 metu pasislepe po kitais pavadinimais.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...