2015 Rugsėjo 27

Memorialinis paminklas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai atminti

veidas.lt

BFL

3 KLAUSIMAI: Istorijos profesoriui Alfredui Bumblauskui

 

Minint Baltų vienybės dieną Agluonoje atidengtas memorialinis paminklas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai atminti. Kaip manote, kodėl lietuviai nesuskubo pastatyti tokio paminklo pirmi?

– Statyti paminklą siūlė latviai, nors konkursą laimėjo lietuviai, o tuometis Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis latvių istorikus šiam žingsniui prišnekino, taigi neatiduočiau visų nuopelnų vien Latvijai. Šįkart lietuvių būta kaip reta iniciatyvių, o paminklas Agluonoje iškilo Lietuvos ir Latvijos visuomenės bei kultūros darbuotojų iniciatyva.

Tiek latviai, tiek lietuviai savo žemėje turi šio valdovo ženklų, todėl skulptūros pastatymo vieta didelės nuostabos nekelia. Agluona minima kaip vienintelė galima ir tikėtina Mindaugo ir jo sūnų žuvimo bei palaidojimo vieta. Netoli Agluonos bažnyčios yra Karalių kalva. Dar XVII a. Latvijos kronininkai bandė interpretuoti, kad čia galėjo būti žuvęs Mindaugas. Taigi ir Latvijoje būta tradicijos gerbti galimą Lietuvos karaliaus žuvimo ar palaidojimo vietą.

Tai, kad latviai mus aplenkė, manau, nieko baisaus: mes turime puikų karaliaus Mindaugo paminklą Druskininkuose. Nors Lietuvoje apsileidimo akivaizdžiai esama. Labai daug laiko išeina plepalams. Tik man įspūdingiau karalius Mindaugas ant žirgo atrodytų. Vaizduojant valdovą memorialiniame paminkle svarbu, kad jis atitiktų tam tikrus kanonus (valdovas ant žirgo, soste ir pan.). O mūsų vaikinas nuo žirgo nulipęs. Dailininkas Petras Repšys yra pasakęs, kodėl valdovas nuo žirgo nulipa.

– O gal bronzinė beveik dvi tonas sverianti skulptūra Agluonos bazilikos šventoriuje – dar viena užuomina, kad latviai didesni krikščionys?

– Agluona yra katalikiškoje Latgaloje, bet mūsų kraštų istorijos – atskiros. Nežinau, ar latviai gilesni krikščionys. Galbūt? Jei prisiminsime, kaip karšinosi popiežius Jonas Paulius II ir viso pasaulio katalikai aikštėse maldavo jam Dievo sveikatos, tada Vilniaus bažnyčios buvo tamsios. Taigi galima daryti išvadą, kad lietuvių krikštas ir krikščionybė yra paviršutiniška ir tariama, tokia kaip karaliaus Mindaugo laikais.

Kaip žinoma, Mindaugo pozicija buvo dvilypė – dėl karūnacijos jam reikėjo krikštytis, krikštą jis priėmė ir buvo palyginti uolus krikščionis. Kaip ir antroji jo žmona Morta. Žinoma, kad ji turėjo nuodėmklausį vienuolį Kristijoną, kurio Mindaugas išklausinėjo apie krikščionišką Europos sandarą.

Tačiau nors jis puikiai žinojo, kaip gauti karūną, vidinės opozicijos neišvengė: rusų metraščiuose fiksuojama, kad Mindaugas slapta aukoja savo dievams. Taigi tik išoriškai jis buvo krikščionis, o pagonybės ir krikščionybės dilema būdinga Mindaugo istorijai. Taip pat nereiktų pamiršti, kad tarpukariu Lietuvoje Mindaugas nebuvo itin mylimas, todėl atsidūrė šešėlyje.

– Kaip vertinate pasvarstymus statyti paminklą Mortai?

– Mindaugas ir Morta – karališka pora, sugebėjusi pakelti Lietuvą į karalystės rangą. Be abejonės, tai reikšmingiausios XIII a. figūros Latvijos ir Estijos kontekste. Bet būkime teisingi – Mortos nevadintume karaliene ir ji nebūtų patekusi į istoriją, jei ne vedybos su Mindaugu. Todėl pasvaičiojimai, kad reikia atskiro paminklo Mortai, yra juokingi.

 

Paminklas karaliui Mindaugui Agluonoje iškilo Lietuvos ir Latvijos visuomenės bei kultūros darbuotojų pastangomis. Mindaugas (apie 1200–1263) – Lietuvos didysis kunigaikštis, pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos valstybinė šventė.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...