2011 Rugsėjo 05

Marshallo McLuhano galaktika

veidas.lt

Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė medijų guru Marshallas McLuhanas.

Pirmasis į universitetą rusiškai išleistą Marshallo McLuhano knygą atsinešė šviesaus atminimo Skirmantas Valiulis. Buvo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidurys. Ir tik 2003 m. buvo lietuviškai išleista knyga “Kaip suprasti medijas. Žmogaus tęsiniai”. Labiausiai pasaulyje cituojamas kanadietis šiandien populiarus ir tarp mūsų studentų, tyrinėjančių medijas. Tačiau kartais atrodo, kad jie M.McLuhaną laiko savo amžininku, o juk šiemet sukanka šimtas metų, kai jis gimė.
Iš tiesų M.McLuhanas dažnai vadinamas medijų guru, XX amžiaus mokslo žvaigžde, pasiūliusiu naujus medijų tyrinėjimo metodus, modernias technologijas susiejęs su žmonijos komunikacine patirtimi. Jis stebino mokslo argumentų kalba, šokiravo teiginiais apie karštąsias ir šaltąsias medijas, dirbtinius žmogaus tęsinius. Vis dėlto labiausiai šį mokslininką išgarsino dvi frazės: medija yra pranešimas ir globalus kaimas. Pirmoji reiškia, kad jau pats perdavimo kanalas nulemia pranešimo pobūdį. Antroji išpranašavo skaitmeninės visuomenės šiandieną ir rytdieną.
Priminsime, kad svarbiausi jo darbai pasirodė praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, kai dar nebuvo medijų termino ir jų studijos dar nebuvo įtrauktos į universitetų programas, kai kiekvienas mokslininkas darbavosi savo darže, o į tarpdiscipliniškumą buvo žvelgiama įtariai. Pagaliau televizija dar buvo vystykluose ir reikėjo lakios vaizduotės, kad pamatytum ateinančią jos karalystę.
Beje, M.McLuhanas – ne tik naujosios komunikacinės eros teoretikas, bet ir žmogus, spėjęs pasinaudoti masinių medijų galimybėmis: jo knygos tapo bestseleriais, už paskaitas jis gaudavo milžiniškus honorarus, jis buvo populiarus TV pokalbių šou dalyvis ir netgi nusifilmavo vienoje Woody Alleno juostoje. Šis mokslininkas įkvėpė populiariosios kultūros įžymybes Andy Warholą, Jimą Morissoną ir kt. Olandų dailininkas Karelis Appelis atvykdavo į svečius, kad nutapytų tai, ką M.McLuhanas sako. “Aš kalbu, o jis piešia”, – pasakojo.

Kanados prerijų vaikas
Vienas M.McLuhano biografų Douglas Couplandas mokslininko sampratos formavimąsi sieja su jo gyvenimo faktais. Pasak jo, įtakos turėjo ir vaikystė, praleista beribėse Vakarų Kanados platybėse, ir protestantiškas auklėjimas, taip pat motinos raiškiojo skaitymo pamokos.
Herbertas Marshallas McLuhanas gimė 1911 m. Edmontone, airių išeivių šeimoje. 1929-aisiais, Didžiosios depresijos išvakarėse, aštuoniolikmetis Marshallas įstojo į Manitobos universiteto Menų fakultetą. Studijavo anglų literatūros įvadą, geologiją, istoriją, lotynų kalbą, astronomiją, psichologiją. O jo mėgstamiausi dalykai buvo anglų literatūra, istorija ir teologija.
1932 m., kišenėje turėdami vos po šimtą dolerių, M.McLuhanas su draugu trims mėnesiams išvyko į Angliją, pirmąją tolimą kelionę. Vėliau ši šalis tapo M.McLuhano sielos namais. Čia jis studijavo Kembridže. Dar prieš kelionę jaunuolis dienoraštyje įrašė: “Man tikrai turi pasisekti gyvenime.”
Kembridže Marshallas atrado anglų rašytojo G.K.Chestertono kūrybą ir susižavėjo žaismingu jo stiliumi bei paradoksaliomis išvadomis. Kad ir tokiomis: “Pasaulis susideda iš konservatorių ir progresistų. Pastarųjų reikalas toliau daryti tas pačias klaidas, konservatorių – neleisti tų klaidų ištaisyti.” Ateityje M.McLuhanas sužibės ne menkesniais perliukais: “Streikuotojai laukia žurnalistų, tik tada sprogdina bombas. Kol nėra TV kamerų, niekas nevyksta”; “TV yra psichodelinis narkotikas”; “Klausiantis žmogus šiandien yra svarbesnis už žinantį atsakymus”; “Kai vartojate retesnę kalbą, tarsi apsivelkate svetimą kostiumą. Kalbos yra kaukės”; “Feministės mano žinančios atsakymą, tačiau nežino, į kokį klausimą”.
Iš Anglijos M.McLuhanas grįžo į JAV Viskonsino universitetą. Skirtumas tarp Kembridžo ir Viskonsino jam sukėlė šoką. Įpratęs prie aukšto diskusijų ir studijų lygio, čia jis nerado bendros kalbos su studentais. Čia buvo šnekama žargonu, nesidomima nei istorija, nei senovės kultūra. Vietoje diskusijų su kolegomis – lengvi mandagūs amerikietiški paplepėjimai apie šį bei tą. Kita vertus, jaunam dėstytojui tas niekų tauškimas patiko, nes leido gimti naujoms idėjoms.
Kaip tik Viskonsine įvyko svarbus lūžis: M.McLuhanas atsisakė tėvų tikėjimo ir pasirinko Katalikų bažnyčią. Katalikybė jam atvėrė Romą, grandiozinius ritualus, istoriją, meną, grožį. Vėliau jis dirbo katalikiškuose universitetuose.
1942 m. Marshallui gimė sūnus Thomas Ericas, pirmasis iš šešių vaikų. Vartydamas vaikiškas knygas, jaunas tėvas susidomjo populiariu komiksų herojumi Dagwoodu Bumsteadu. Būtent šis komiksas ir įkvėpė pirmąją knygą “Mechaninė nuotaka” (1951 m.). Ją M.McLuhanas parašė jau dirbdamas Toronto universiteto katalikiškame St. Michael koledže, kuriame subūrė įvairių sričių specialistus (ekonomistą, psichologą, architektūros teoretikę), taip sukurdamas Toronto mokyklą. Jos atstovai kaip tik ir mūrijo modernių medijų tyrinėjimų pamatus, susiedami raštą, kalbą, žemėlapius, Bibliją, spaudą, kiną, radiją, televiziją.
Vėliau Toronto mokyklos sekėjai nuėjo dar toliau – komunikacijos kontekste analizavo kelius, dviratį, automobilį (mediologijos mokykla). Mokyklos idėjas pratęsė tokie grandai, kaip R.Debray, J.Ellulis, J.Baudrillard’as. Tačiau kiti M.McLuhano likimą lygino su ne iš karto pripažintų mokslininkų – Vienos šarlatanu vadinto S.Freudo, A.Einsteino, L.Pasteuro ar Ch.Darwino lemtimi.
1962 m. pasirodė “Gutenbergo galaktika”, sukėlusi entuziazmo ir kritikos šėlsmą. Joje rašoma, kaip raštas sugriauna akustinę gentinės visuomenės kultūrą, kaip spauda sukelia industrinę revoliuciją, atveria kelią nacionalizmui ir kapitalizmui, o elektroninės medijos grąžina visuomenę prie gentinės visuomenės ištakų. Po dvejų metų pasirodė “Kaip suprasti medijas. Žmogaus tęsiniai”, 1967 m. – “Medija yra pranešimas”, 1969 m. – “Counterblast”.

Ar Šekspyras žiūrėtų televizorių?

“Kaip suprasti medijas” išleista 100 tūkst. tiražu ir tapo kiekvieno, kuris domėjosi medijomis, privaloma lektūra. Knyga laikyta ir tebelaikoma komunikacijos ir informacijos mokslų klasika, sugriovusia sienas tarp elitinės ir populiariosios kultūrų, tarp literatūros, meno, mokslo ir technologijų.
Apžvalgininkai M.McLuhaną vadino didžiuoju idėjų provokatoriumi, o jo kūriniuose įžvelgė genialumo nuojautų. Jis buvo žodžių žaismės virtuozas, dvejopų prasmių meistras. Jo stilius lygintas su tapyba, viduramžių audiniu, kuriame menininkai supindavo įvairių laikų scenas, personažus, objektus, pasakojimus. Kitiems tai priminė J.Joyce’o prozą, J.Boscho paveikslus ar rusišką matriošką, kai iš vienos išnyra kita.
Tačiau šalia žavėjimosi šūksnių padvelkdavo ir skeptiškumo šaltukas. M.McLuhano rašymo stilius ne visiems buvo įveikiamas. Balta varna jį laikė net Toronto universitete. Kai kurie kolegos atvirai prisipažindavo nieko nesupratę.
Paryžiuje jį atvirai vadino pamišėliu, kurio mąstymas laukinis, klampus kaip rūkas, o ideologija – euforinė. Jis esą mėgina paneigti istoriją, o “Gutenbergo galaktika” buvo lyginama su biblioteka po žemės drebėjimo. Filosofas J.-M.Benoit apkaltino autorių intelektualine agresija, mulkinimu ir pilvakalbyste. Anot kito skeptiko, sekant M.McLuhano logika, W.Shakespeare’as nežiūrėtų spalvotosios televizijos.
O pats M.McLuhanas oponentams atsakydavo, kad aiškus rašymas jį baugina, nes rodo tyrinėjimų ir minties trūkumą. Anot jo, knyga yra procesas. “Jeigu pasirodys, kad klydau, gerai, aš pripažinsiu tai”, – sakydavo jis.
Svarbu pabrėžti, kad M.McLuhano idėjos buvo ir yra perpasakojamos iš trečių ketvirtų lūpų, todėl dažnai iškreipiamos, parodijuojamos, praradusios esmę. Autoriui ir anksčiau ir dabar primetama tai, ko jis nebuvo sakęs ar rašęs.
Iš tiesų M.McLuhanas tik išanalizavo dviejų tūkstančių metų rašto kultūros transformacijas, konstatavo griūvantį literatūros, filosofijos, moralės pasaulį ir apibūdino visuomenę, veikiamą naujų technologijų. Vadinamasis TV guru savo vaikams neleisdavo žiūrėti televizijos ilgiau nei valandą ir manė, kad TV yra toksiška rašto visuomenei. Jis numatė knygos populiarumo mažėjimą, tačiau nekalbėjo apie jos išnykimą, o tik apie naują jos vaidmenį.

Nuo šlovės iki ignoravimo
Beje, Marshallas numatė pasaulinį tinklą, leisiantį visiems kurti žmonijos enciklopediją, įsivaizdavo supersmegenis, galėsiančias bet kuriuo metu mums padėti, jis taip pat svajojo apie universitetą oro uoste, kuriame galėtų vykti nesibaigiančios iš visų pasaulio kraštų atvykusių žmonių diskusijos.
Šis mokslininkas jaunimui atrodė kietuolis, o vyresniems – pernelyg arogantiškas. Įdomu tai, kad jis negalėjo klausytis mažiau iškalbingų už save.
1960 m. M.McLuhanas patyrė smegenų kraujagyslių priepuolį. Nuo tada jį nuolat kamavo sveikatos problemos – per paskaitas jis sustodavo vidury sakinio ir kalbėti pradėdavo tik po minutės dviejų. Bėgant metams darėsi vis labiau ekscentriškas, vis dažniau nusišnekėdavo.
1976 m., sugrįžusį iš Niujorko, kur suvaidino save W.Alleno filme “Anė Hol”, Marshallą ištiko širdies smūgis. Po to santykiai universitete tapo ypač sudėtingi, kolegos pradėjo jį ignoruoti, studentai privengti, o leidėjai ėmė prašyti, kad rašytų suprantamiau. O jis nemėgo taisyti to, ką yra parašęs.
1980-aisiais buvo uždarytas jo vadovautas medijų tyrimo centras, o tų pačių metų pabaigoje baigėsi žemiškoji M.McLuhano era. Tačiau pasaulis toliau nardo po jo minčių ir darbų galaktiką.

Žygintas Pečiulis
Vilniaus universiteto profesorius

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (4)

  1. !!! !!! rašo:

    Tikrai įdomus straipsnis + veidui ir Žygintui.

  2. L L rašo:

    dėkui už straipsnį.

  3. hm hm rašo:

    Šiuo metu skaitau šią knygą, nes privaloma pagal mokslo programą. Galiu atvirai pasakyti, kad man buvo įdomus tik įvadas, kurį beje parašė ne jis pats. Tikiu, kad šis žmogus buvo revoliucionierius savo metu, bet dabar manęs šios “pranašiškos” idėjos visai nejaudina, nes tai jau atgyvenę kaip pats autorius rašė “Jei tai veikia, tai jau pasenę”. Beto nemanau, kad jis kažką išpranašavo tiesiog tekstą galima interpretuoti kaip tik nori, o visuomenė norėjo autorių paskelbti “palaimintuoju” tik tiek :)

  4. vovovo vovovo rašo:

    McLuhanas yra genijus.Toks pat kaip ir W.Benjaminas,kurio idejos ir buvo Mcluhano ikvepimas:)))))Zemai lenkiu galva pries sita zmogu.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...