2014 Lapkričio 05

Maisto sauga ir žmonių sveikata – neatsiejama

veidas.lt

Ar virtuvėje laikydami kiaušinius prie ką tik iškepto pyrago susimąstome apie maisto saugą? O tikrai vertėtų.

Rimas Paltanavičius

Atidžiau įvertinę maisto kokybę ir jo ruošimo kultūrą Lietuvoje, galėtume drąsiai konstatuoti, kad per pastarąjį dešimtmetį šis procesas gerokai progresavo. Tai nevyko savaime. Žinoma, negalime atmesti maisto ruošimo įmonių ar maitinimo įstaigų vadovų ir darbuotojų sąmoningumo, tačiau atsakingiau elgtis virtuvėje paskatino tiek Europos, tiek Lietuvos teisinė bazė, kurioje konstatuojama, kad prioritetas – maisto sauga.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, Lietuvos maisto įstatyme pabrėžiamas maisto saugos kontrolės prioritetas. Maisto sauga reiškia tai, kad suvalgę kokį nors produktą negalime susirgti ūmiomis žarnyno infekcinėmis ligomis nei šiandien, nei rytoj, nei kada nors vėliau. Maisto saugai keliami ir ilgalaikiai reikalavimai. Tai reiškia, kad ilgą laiką valgant tą patį produktą nustatytas kenksmingų medžiagų likučių kiekis neturėtų pakenkti sveikatai.

„Pastarąjį dešimtmetį turime bendrą ES rinką, laisvą prekių judėjimą. ES maisto saugos institucija teigia, kad 97 proc. maisto produktų, parduodamų penkiems šimtams milijonų ES vartotojų, yra saugūs. Lietuvoje pagal mūsų atliktus stebėsenos, laboratorinius tyrimus saugūs yra net 99 proc. maisto produktų. Mūsų kontrolė organizuojama ir atliekama pagal principą, kad maisto sauga žmonių sveikatai – besąlygiškas prioritetas“, – pabrėžia A.Išarienė.

Pažeidimas kerta ir per kišenę, ir per reputaciją

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad maisto gamybos ar viešojo maitinimo verslas susijęs tik su produkcijos gamyba, tačiau iš tiesų tai labai didelė moralinė bei materialinė atsakomybė. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, taikoma didelė finansinė atsakomybė už į rinką patiektą nesaugų produktą. Pagal Produktų saugos įstatymą ekonominės sankcijos gali būti labai didelės, o jų dydis įvairus: nuo tūkstančio iki 80 tūkst. Lt, jei žmogus nuo užkrėsto produkto mirtų.

A.Išarienė pateikia konkrečių pavyzdžių, kaip brangiai gali atsieiti atsainus požiūris į maisto saugą. Šiemet viename konditerijos ceche pagaminti pyragaičiai salmonelioze susargdino 18 žmonių. Įmonei teko prisiimti atsakomybę, padengti žalą vartotojams ir sumokėti 5 tūkst. Lt baudą. Lopšelis-darželis, kuriame susirgo 38 asmenys, gavo 12 tūkst. Lt baudą. Šiuolaikinę įrangą turintis ir skanius patiekalus gaminantis restoranas nesugebėjo užtikrinti maisto saugos – suvalgę jo virtuvėje pagamintų patiekalų susirgo 18 žmonių. Šiai maitinimo įstaigai skirta 8 tūkst. Lt bauda.

Kai susiduriama su jautria vartotojų grupe, pavyzdžiui, vaikais, jų apsinuodijimo atveju gali būti taikomos 5–8 tūkst. Lt baudos.

Be šių ekonominių sankcijų, apie įmonių nusižengimus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia viešai. Jei dėl įmonės kaltės kilo ligos protrūkis, tai padidina nepasitikėjimą ja, kerta reputacijai ir, žinoma, negalima tikėtis gerų veiklos rezultatų. To verslas labiausiai ir vengia – viešų kontrolės įstaigų pranešimų apie objektus ar produktus, kurie yra nesaugūs.

Maisto ir veterinarijos tarnyba parengė naują tvarką visoms maisto prekybos įmonėms, kad radusios nesaugų produktą informacinėje lentoje skelbtų produkto nuotrauką, pavadinimą, kitą reikiamą informaciją ir praneštų, jog jo pardavimas atšaukiamas. Pirkėjas žinotų, kad tokio produkto negalima vartoti, o jį nusipirkęs gali pareikalauti grąžinti už jį pinigus. Jei nebeturėtų produkto įsigijimo dokumentų, bent jau nesuvalgytų jo ir nepakenktų savo sveikatai.

„Norime žengti dar vieną žingsnį vartotojo link, užtikrindami jo apsaugą. Tam nesipriešina ir sąžiningas verslas, suprasdamas, kad atidaro langą ir parodo pirkėjui neturintis ko slėpti ir netgi prisipažįstantis klydęs“, – pabrėžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė.

Tokią naują praktiką įvesti paskatino ir Lietuvos VMVT patirtis, ir bendradarbiavimas su analogiškomis kitų šalių įstaigomis. ES yra vykdomi mokymai, kad būtų išlaikyta vieninga vartotojų apsauga, ieškoma bendrų reikalavimų verslui ir siekiama, jog rinkoje būtų tik saugūs produktai.

Ugdo maisto gamintojų atsakomybę

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neatlieka vien kontroliuotojo ar baudėjo funkcijos. Šios tarnybos svarbiausias tikslas – kad verslas, pradėjęs su maisto gamyba, tvarkymu ar tiekimu susijusią veiklą, suprastų, kokia jo atsakomybė ir pareigos. Tarnybos interneto svetainėje labai daug nurodymų ir patarimų, ką privalo padaryti pradedantysis ir jau veikiantis verslas. Įstaiga atvira konsultacijoms.

Tarnyba nuo 2004 m. yra įdiegusi nemokamą vartotojų skundų ir verslo konsultacijų telefono liniją. 2013 m. nemokamu telefonu suteikta daugiau nei 3200 nemokamų konsultacijų. Šiemet per aštuonis mėnesius jau suteikta daugiau nei 3 tūkst. konsultacijų. Tai rodo, kad verslininkai tikrai aktyviai naudojasi šia informacijos teikimo paslauga.

VMVT atsako ir į visus klausimus internetu. 2013 m. jų gauta daugiau nei 1400. Šiemet jau dabar tokių klausimų gauta daugiau nei 1100. Klausimai labai įvairūs:  technologiniai, dėl alergenų, produktų sudedamųjų dalių ženklinimo ir kitokie.

Dar viena tarnybos veiklos sričių – mokymai. Kasmet atliekama analizė, kokiame sektoriuje nustatyta daugiausiai pažeidimų: mėsos, maisto pramonės, prekybos įmonių ar kituose. Rengiami susitikimai su verslo atstovais, sprendžiamos kylančios problemos, analizuojamos nusižengimų priežastys.

„Vykdant nuoseklią kontrolę viešojo maitinimo įstaigose per metus įvykdavo vidutiniškai 10–12 ligų protrūkių. Tai ne tiek ir daug, kai tokių įmonių – devyni tūkstančiai. Tačiau norėjosi, kad jų būtų dar mažiau. Kai 2012 m. atlikome viešojo maitinimo sektoriaus įmonių kelerių metų dinamikos analizę, padarėme išvadą, kad mūsų tarnybos keliami maisto saugos ar higienos reikalavimai neįgyvendinami. 2008–2010 m. ekonominės krizės laikotarpiu iš verslininkų negalima buvo reikalauti pirkti naujos įrangos ar daryti kapitalinio remonto. Pamatėme, kad vien baudomis nieko nelaimėsi“, – pasakoja A.Išarienė, atkreipusi dėmesį, kad didžioji dalis tokių protrūkių kildavo todėl, kad maitinimo įstaigos į renginius ir pobūvius užsakovams leisdavo atsinešti savo pyragų ar kepinių. VMVT direktorius 2013 m. tai uždraudė, ir ligų protrūkių sumažėjo perpus.

Pernai su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija buvo nuspręsta vykdyti bendrą projektą, kurio metu sutarta pagal septynis kriterijus vertinti kavines ir restoranus. Kriterijai apima bendrąją higieną, žmonių sveikatą, produktus, galimybę atsekti jų kilmę. Per metus buvo parengta tvarka bei reikalavimai, suderinti ir su verslu, ir su tarnyba.

„Bendras darbas su verslu parodė, kad nėra ko kritikuoti, kai visi sutartinai priėmė bendras kontrolės taisykles. Verslas surado pinigų ir smulkiam inventoriui, ir remontui. Lapkričio 1 d. jau bus metai, kai įsigaliojo ši tvarka, ir ji neabejotinai pasiteisino, nes verslas tikrai pasitempė. Viešumoje maitinimo įstaigos ženklinamos balais ir puodeliais“, – pasakoja A.Išarienė.

Pagal planinę tvarką patikrinus 1700 kavinių ir restoranų net 63 proc. gavo aukščiausius 4–5 balus. A.Išarienė neslepia, kad tarnyba manė, jog tokius balus gaus  vos 35–40 proc. įmonių.

„Tai rodo, kad bendras skaidrus ir sąžiningas darbas duoda rezultatų. Verslą paskatinome dirbti sąžiningai, ir dėl to išlošė vartotojas. Įmonių reitingai pagal balus įvesti į bendrą informacinę sistemą ir kiekvienas klientas gali pamatyti, kokiais balais įvertinta tam tikra viešojo maitinimo įstaiga“, – teigia VMVT Maisto skyriaus vedėja.

Reikia paprasčiausiai plautis rankas

VMVT sistemingai kontroliuoja viešojo maitinimo įstaigas, maisto parduotuves. Tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras pateikia gana šokiruojančius duomenis, kad užkrečiamųjų ligų protrūkis 90 proc. atvejų įvyksta šeimose, 5 proc. – lopšeliuose-darželiuose, 2 proc. – mokyklose, 1 proc. – viešojo maitinimo įmonėse. Skaičiuojant nuo visų užkrečiamųjų ligų protrūkių, tik 0,3 proc. jų įvyksta dėl prekybos įmonėse parduodamų produktų.

Dešimtmetį apimantys tarnybos 2003–2013 m. duomenys rodo, kad verslas sugebėjo suvaldyti užkrečiamųjų ligų protrūkius. Verslininkai jau suvokia, kokia yra rizika, moka maistą gaminti saugiai, atpažįsta rizikingus produktus ir vengia kryžminės taršos, kai, pavyzdžiui, prie kiaušinių padeda žalią mėsą ir padidina salmoneliozės protrūkio riziką. Pavyzdžiui, 2011–2013 m. ūmių infekcinių ligų protrūkių sumažėjo atitinkamai nuo 25 iki 11. Tarnyba kontroliuoja 9 tūkst. viešojo maitinimo, 1500 – gamybos , 20 tūkst. – prekybos įstaigų. Reikia pripažinti, kad mūsų versle maisto saugos supratimo laipsnis labai aukštas, jei iš 30 tūkst. subjektų nustatyta tik 11 infekcinių ligų protrūkio atvejų.

Statistika rodo, kad žmonės dažniausiai suserga namie, šeimoje, ir tik vėliau susirgimą išplatina į išorę. Akivaizdu, kad reikia kuo labiau šviesti žmones, kaip laikyti produktus, kaip juos transportuoti, kaip laikyti karštuoju metų laiku, kaip namie išmokti tvarkyti rizikingus produktus – paukštieną, kiaušinius ir kitus. Žmones reikia išmokyti elementarių higienos reikalavimų. Ir vienas jų – kuo dažniau plautis rankas, kad sumažintume sergamumą ūmiomis žarnyno infekcinėmis ligomis. Rankos – didžiausias jų platinimo šaltinis. Pavyzdžiui, sirgdami salmonelioze, bet nuolat plaudamiesi rankas neužkrėsite šia liga šeimos narių ir aplinkinių, nes ji plinta tik nuo rankų kontakto. Plautis rankas – elementaru, tai nieko nekainuoja, bet sutaupo daug pinigų ir tausoja sveikatą.

PR

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...