2014 Rugpjūčio 04

M.Špokas: į krepšinio elitą iš kiekvienos kartos prasimuša tik 12 vaikų iš 5000

veidas.lt

“Iš 5000 vaikų, kurie kiekvienoje amžiaus grupėje pradeda žaisti krepšinį, tik 12 patenka į geriausius savo metų rinktinės žaidėjų sąrašus“, – pabrėžė Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas, susitikęs su jaunuosius krepšinio talentus globojančio projekto „Samsung karta“ dalyviais.

LKF generalinio sekretoriaus ir 14 perspektyviausių penkiolikmečių krepšininkų, praėjusių didelę atranką dalyvauti jų įgūdžius lavinančiame projekte „Samsung karta“, susitikimas vyko savaitgalį Šiaulių arenoje prieš pirmąsias kontrolines Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rungtynes. Ten draugiškomis rungtynėmis tarp lietuvių ir Suomijos nacionalinės 15-mečių rinktinės pasibaigė savaitę vykusi „Samsung kartos“ vasaros stovykla.

M.Špokas džiaugėsi, kad „Samsung kartos“ vaikinai suomius įveikė įspūdingu rezultatu – 97:51. Po rungtynių suomių rinktinės vyr.treneris  Antti Koskelainenas pripažino lietuvių pranašumą. „Mes labai gerbiame Lietuvos krepšinį ir jo istoriją. Per šias rungtynes pamatėme aukštesnį jūsų lygį. Lietuviai mums parodė, kaip reikia žaisti krepšinį“, – sakė suomių rinktinės vyr.treneris.

Vis dėlto M.Špokas ragino jaunimą neužmigti ant laurų ir suprasti, kad iki tikrojo pripažinimo krepšinyje jų laukia dar labai tolimas kelias.

Pasak LKF generalinio sekretoriaus, norint tapti krepšinio žvaigžde Lietuvoje vien talento nepakanka – reikia ir itin sunkiai dirbti. M.Špokas penkiolikmečiams pateikė ne vieną pavyzdį, kuriuo siekė motyvuoti juos dar atkakliau siekti užsibrėžtų tikslų.

„Panagrinėkime 1985 m. gimusių vaikų statistiką: dabar nacionalinėje rinktinėje yra likęs vienintelis tų metų gimimo žaidėjas Jonas Mačiulis. Anksčiau dar buvo Linas Kleiza, bet jo dėl tam tikrų priežasčių nebėra rinktinėje.  1986 m. gimimo yra du vyrukai – Mantas Kalnietis ir Martynas Pocius. Iš 1987 m. kartos rinktinėje nėra nė vieno, o 1988 m.  gimimo  yra vienintelis Deividas Gailius. Gal šiek tiek linksmiau su 1989 m. karta, kuriai atstovauja keturi žaidėjai – kandidatai, konkuruojantys dėl vietos rinktinėje“, – pavyzdžių, iliustruojančių didžiulę konkurenciją krepšinio pasaulyje, pateikė M.Špokas.

LKF administracijos vadovas pridūrė, kad siekdami iškilti jauni sportininkai pirmiausia turi kovoti patys su savimi.

„Geras pavyzdys yra Donatas Motiejūnas. Kas Donatą pažįsta, žino, kiek jis dirba, ypač šiuo metu. Galima sakyti, jis dirba 110 proc. Apie tai, ar jo darbas atsiperka, jis visada sako taip: „Aš žinau, kad man dabar reikia dirbti dar sunkiau, laukti savo šanso ir jį išnaudoti“. Deja, situacija NBA jam kol kas nesiklosto labai palankiai, dėl to jis ir važiavo į NBA vasaros lygą – ne parodyti klubui, kaip gerai jis žaidžia, o daugiau pasirodyti kitiems, kad yra tikrai gero lygio, nes galbūt jį kas nors norės parduoti ar išpirkti. Kas buvo D.Motiejūno stovykloje, taip pat pamatė, ką jis veikia per atostogas – kai vieni renkasi paplūdimį ir kitas atrakcijas, žmogus rinkosi darbą su vaikais ir pats kasdien treniravosi po 2,5 val., nes jis investuoja į save“, – sakė M.Špokas.

LKF generalinis sekretorius prisiminė vieną frazę, kuri jam įstrigo bendraujant su vienu amerikiečių treneriu. Ji leido suprasti, kuo skiriasi baltaodžiai ir juodaodžiai vaikai krepšinyje. „Juodaodis iki 22 metų dirba labai sunkiai ir neturi jokio laisvalaikio, nes visą savo laiką skiria krepšiniui. Tuo tarpu baltaodis iki 22 metų turi labai daug laisvalaikio ir pramogų ir tik vėliau suvokia, kad krepšinis jam yra labai svarbus, ir tada pradeda sunkiai dirbti. Aišku, tokiu atveju didžiausi šansai ko nors pasiekti jau yra nebent veteranų krepšinyje, – sakė M.Špokas. – Taip, talentas labai svarbus, nes jei nebūtų talento, tada turbūt ir nė vieno iš jūsų čia nebūtų. Tačiau tik darbas ir dar kartą darbas gali jus priartinti prie tobulybės krepšinyje.“

M.Špokas ragino jaunuolius savęs paklausti, ar jie tikrai sunkiai dirba ir kiek neišnaudotų rezervų dar turi savyje. Pasak jo, taip pat reikia atsižvelgti į su jais dirbusių geriausių Lietuvos trenerių pastabas ir pamėginti ištaisyti savo klaidas, o silpnybes paversti stiprybėmis.  Anot M.Špoko, sporte taip pat itin svarbu saugoti savo kūną laisvu nuo treniruočių metu. „Tai visi pavojingi dalykai, susiję su dviračiais, motoroleriais, vandens atrakcionais ir t.t. Prieš ką nors darydami visada pagalvokite, ar tai saugu, nes vienas nelaimingas atsitikimas gali nulemti visą jūsų karjerą. Tarkime, Martynas Pocius yra nukritęs ir pakilęs, net didžiuliai sunkumai jį mobilizavo, bet tokių pakilimų turbūt nė vienas iš jūsų nenorėtumėte patirti“, – pabrėžė M.Špokas.

Kalbėdamas apie sportininkų rūpinimąsi savo kūnu, M.Špokas taip pat pastebėjo, kad jauniausi nacionalinės krepšinio rinktinės žaidėjai apšilimui prieš varžybas skiria mažiausiai laiko ir dėmesio. Savo ruožtu labiau patyrę žaidėjai, kaip niekas kitas žinantys, kaip svarbu gerai paruošti savo kūną kovai po krepšiu, į tai žiūri kur kas atsakingiau.

„Pavyzdžiui, broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai turi, kaip aš sakau, savo „krabų pratimus“, kurie iš šono atrodo gal ir juokingai, bet užtat duoda jiems labai daug naudos, nes jie kūną varžyboms paruošia maksimaliai gerai, – sakė M.Špokas. – Beje, Lavrinovičiai gerai prisimena, kad kai buvo maždaug jūsų amžiaus ir treniravosi Š.Marčiulionio akademijoje, pats Š.Marčiulionis kartą buvo prie jų priėjęs ir pasakęs: ką šitie du čia veikia, jie tik laiką gaišina. Na, o dabar Darjušas ir Kšištofas yra rinktinės nariai ir, manau, turi didelį šansą žaisti dar labai ilgai, nes turi labai daug motyvacijos. Šiemet stovykloje nė vienas iš brolių nei gydytojams, nei treneriams nesiskundė, kad jiems ką nors skauda.“

Susitikimo metu LKF generalinis sekretorius pasidžiaugė projektu „Samsung karta“ ir vylėsi, kad daugumą projekto dalyvių jau kitąmet pamatysime iš pradžių U16, o vėliau ir kitose Lietuvos rinktinėse.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...