2012 Liepos 24

Londone realu tikėtis iki trijų medalių, sėkmės atveju – daugiau

veidas.lt


Prognozuojama, kad į olimpinius medalius Londone pretenduos šeši Lietuvos sportininkai bei krepšinio rinktinė, tačiau šiose žaidynėse realu tikėtis ne daugiau nei trijų medalių. Nebent lietuviams ypač šypsosis sėkmė, kurios šįsyk prireiks daug labiau nei kada nors anksčiau.

Prizines vietas Londono olimpinėse žaidynėse Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), olimpinių sporto šakų federacijos bei treneriai prognozuoja šešiems individualių sporto šakų atstovams: disko metikui Virgilijui Aleknai, penkiakovininkei Laurai Asadauskaitei, dviratininkei Simonai Krupeckaitei, boksininkui Egidijui Kavaliauskui, buriuotojai Gintarei Scheidt, kanojininkui Jevgenijui Šuklinui bei vyrų krepšinio rinktinei.
Tiesa, prognozės labai atsargios: galimos sportininko vietos amplitudė siekia pirmą–šeštą ar net pirmą–aštuntą vietas. Tai rodo, kad nuspėti rezultatus olimpiadose, kai susitinka daugybė labai panašaus lygio sportininkų, o iškovotą vietą dažniausia lemia tik kokia nors smulkmena, pavyzdžiui, palankūs burtai arba menkiausia varžovo klaida, tampa vis sudėtingiau.
Londono olimpinių žaidynių belaukiant Lietuvos sportininkai Europos čempionatuose yra pelnę septynis, o pasaulio čempionatuose – du medalius. Anot LTOK vadovų ir trenerių, sportininko laimėjimai pasaulinėse rungtynėse geriausiai atspindi jo galimybes būsimoje olimpiadoje, todėl daroma prielaida, kad bent du medalius lietuviai Londone turėtų gauti. Na, o jei pasiseks – juk įprastai bent vienas medalis būna netikėtas – gal ir tris arba dar daugiau. Bet čia jau prireiktų didelės sėkmės. Kaip sako LTOK viceprezidentas Algirdas Raslanas, sėkmės atveju medalių galėtų būti ir daugiau, nes potencialo mūsų sportininkai tikrai turi.
Žvelgiant į lietuvių laimėjimus olimpiadose nuo nepriklausomybės atkūrimo, individualiose sporto šakose dar nėra laimėta daugiau nei penkių medalių. O skaičiuojant Lietuvos olimpinių medalių vidurkį, tai būtų maždaug trys medaliai per vienas žaidynes. Lig šiol brangiausiai kainavusi Lietuvai buvo 2008-ųjų Pekino, bet pati sėkmingiausia – 2000 m. Sidnėjaus olimpiada, kurioje laimėti net du aukso medaliai (daugiausia mūsų šalies sporto istorijoje): trys medalių komplektai iškovoti individualiose ir du komandinėse rungtyse.
Pastarojo laiko sportininkų pasiekti rezultatai rodo, kad medalių lietus Londone, ko gero, nekris, bet būtų realu tikėtis maždaug trijų. Vis dėlto gali būti ir netikėtumų.

G.Scheidt gali sutrukdyti stiprūs vėjai

Patys sportininkai, kuriems olimpinėse žaidynėse prognozuojamos aukščiausios vietos, pripažįsta, kad numatyti savo laimėjimų nebeįmanoma.
Pavyzdžiui, šiuo metu Latvijoje besitreniruojantis irkluotojas J.Šuklinas, kuriam Londone prognozuojama pirma–šešta vieta, pabrėžia, kad pasaulyje šiandien yra šeši stiprūs ir visiškai lygiaverčiai irkluotojai. Olimpinį auksą gali laimėti kiekvienas jų.
J.Šuklinas pernai pasaulio čempionate Vengrijoje net nebuvo pirmas – užėmė penktą vietą, bet jį nuo nugalėtojo skyrė vos kelios dešimtosios sekundės. Ir to užteko, kad lietuvis iškovotų kelialapį į Londono olimpiadą, o jo pavardė dabar būtų minima tarp didžiausių Lietuvos olimpinių vilčių.
Taigi nugalėti sportininkas gali, bet ar pajėgs, lems daug aplinkybių. “Distancija trumpa, vos 200 metrų, ją irkluotojas įveikia kone vienu atsikvėpimu, – sako Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Virmantas Galdikas. – Pirmą vietą nuo paskutinės skiria tik akimirka, viena maža klaidelė ir tu jau pralaimėjai: ar vėjas ne iš tos pusės pūstels, ar, kaip aš juokauju, uodas įkąs, ar mergina nuo kranto mirktelės – viskas turi įtakos. Tad J.Šuklinas tiek gali būti tarp medalininkų, tiek gali ir labai atsilikti nuo jų.”
Visus šansus laimėti olimpinį medalį turi ir po trumpų motinystės atostogų į didįjį sportą itin sėkmingai grįžusi buriuotoja G.Scheidt. Tačiau Londone jai bus kur kas sunkiau nei Pekine, iš kurio lietuvė parsivežė sidabrą.
Sportininkės pasirodymą taip pat gali lemti daug veiksnių. Kaip teigia pati G.Scheidt, Pekine buvo karšta ir nevėjuota – tokios oro sąlygos jai palankiausios, o štai Londono olimpinių žaidynių buriavimo trasoje siaučia vėjai. Kiek jai ligi šiol yra tekę ten plaukioti, nepatekdavo net į dešimtuką.
“Aš pasikeičiau, dabar esu stipresnė net ir pučiant vėjui, bet tikrai yra už mane geresnių sportininkių”, – itin atsargiai savo galimybes Londone vertina G.Scheidt.
Jos treneris Linas Eidukevičius papildė, kad daug priklausys ne tik nuo vėjo krypties, bet ir nuo laivo, kurį Lietuva gaus ištraukus burtus, sukomplektavimo. Treneris mano, kad G.Scheidt olimpiadoje gali užimti pirmą–aštuntą vietą. “Gintarė stipri, bet ir jos priešininkės labai stiprios. Dažnai laimi ne tik geriausi buriuotojai, bet ir tie, kuriems labiausiai sekasi, nes juk ant vandens nutinka daug netikėtumų”, – kalbėjo jis.
Atrodytų, paprasčiau prognozuoti dviratininkės Simonos Krupeckaitės būsimą vietą olimpiadoje – dviračių treke netikėtumų irgi būna, bet tikrai mažiau nei  vandens sporte. Be to, pati sportininkė gana stabiliai laikosi tarp geriausiųjų: šių metų balandį pasaulio čempionate Australijoje sprinto rungtyje ji iškovojo sidabrą. Tai liudija apie didelę tikimybę S.Krupeckaitei užlipti ant medalininkų pakylos ir Londone.
Pasak Lietuvos dviračių treko rinktinės vyriausiojo trenerio Antano Jakimavičiaus, S.Krupeckaitė nepaleidžia pergalių “arkliuko” ir išlieka labai geros formos, tačiau žvelgiant į jos varžoves kyla šiurpas: “Kai kurios jų važiuoja taip greitai, kad sunku protu suvokti.”
Didžiausios S.Krupeckaitės konkurentės – Didžiosios Britanijos ir Australijos dviratininkės, itin aukštų rezultatų pasiekusios ir Vokietijos, Olandijos, Baltarusijos atstovės. Nerimą kelia ir tai, kad australė Anna Meares šių metų pasaulio čempionate sugebėjo pagerinti iki šiol S.Krupeckaitei priklausiusį sprinto rungties pasaulio rekordą (tiesa, šiose pirmenybėse ji turėjo pasitenkinti bronza, na, o anglė Victoriosa Pendleton iškovojo aukso medalį).
Tai, kad žaidynės vyksta Londone, didžiausiai lietuvės varžovei neabejotinai bus tik į naudą, tad S.Krupeckaitei olimpiadoje tikrai nebus lengva. Apibendrinant galima teigti, kad olimpinis medalis dviračių treke yra pasiekiamas, bet galintis ir lengvai išslysti iš rankų.
Vieną po kitos pergales pastaruosius keletą metų skynė ir penkiakovininkė L.Asadauskaitė: sportininkė ką tik tapo Europos šiuolaikinės penkiakovės čempione, o pernai pasaulio čempionate laimėjo bronzą. Pasaulio reitinge lietuvė šiuo metu yra pirma.
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos viceprezidentas Vytautas Polujanskas sako tikintis, kad L.Asadauskaitė pasipuoš ir olimpiniu medaliu, o pati sportininkė šiam tikslui pasiekti atiduoda visas jėgas – kasdien treniruojasi po šešias–aštuonias valandas. “Dirbame kaip niekada daug, – sako penkiakovininkės treneris Jevgenijus Kliosovas. – Bet jei tarp penkiakovės rungčių nebūtų fechtavimo ir jojimo, tai dar galėtume spėti ko tikėtis, o dabar nėra aišku, koks žirgas Laurai teks, ir ar visko nesužlugdys jojimas. Ji labai geros formos, bet reikės ir nemažai sėkmės.”
“Šiuolaikinė penkiakovė, kaip ir krepšinis, yra mūsų mažos šalies fenomenas, kurį sukūrėme kone iš nieko. Tai parodė dvi pastarosios olimpiados ir L.Asadauskaitė, kuri yra labai gerai pasirengusi tiek fiziškai, tiek psichologiškai ir tikrai pajėgi laimėti”, – mano V.Polujanskas.

Krepšininkai taikysis į ketvertuką

Na, o ko tikėtis iš krepšininkų, kuriems dvejos pastarosios olimpinės žaidynės medalių nepadovanojo? Ar realios prognozės, kad Londone Lietuvos rinktinė gali iškovoti bronzą?
“Žemiau nei ketvirtoje vietoje olimpiadose mes dar nesame buvę. Yra tik dvi komandos pasaulyje, kurioms nuo 1992 m. tai pavyko pasiekti – amerikiečių ir mūsų, – primena legendinis Lietuvos krepšininkas Rimas Kurtinaitis, Maskvos srities “Chimki” krepšinio klubo strategas. – Tad kartelė pakelta labai aukštai. Aišku, Roberto Javtoko trauma susilpnina rinktinę, bet gerą progą atsiskleisti turės tiek į pagalbą iškviestas Antanas Kavaliauskas, kuris yra labai stropus, tiek Jonas Valančiūnas, nes jie jau nebegalės kam nors už nugaros stovėti. Tad Londone lengva nebus, bet mūsų tikslas turėtų būti ketvertukas. Labai nesinorėtų nusileisti žemiau.”
Buvęs “Žalgirio” ir krepšinio rinktinės žaidėjas Sergejus Jovaiša konstatuoja, kad rinktinėje nebeliko ryškesnių lyderių, kurių indėlis į būsimas rungtynes būtų iš anksto planuojamas – dabar juo gali tapti bet kuris krepšininkas. Viena vertus, tai sukuria papildomus sunkumus varžovams, bet kita vertus, rinktinės žaidime nebeliko stabilumo, jis pasidarė banguotas.
“Sėkmingą dieną mes galime įveikti bet kurį varžovą, bet mane labiausia gąsdina prastos dienos, o ypač jei mums nesiseks per lemtingą susitikimą pogrupyje ar ketvirtfinalyje. Juk paskutinis pavyzdys – pralaimėjimas Nigerijai atrankos turnyre – rodo, kad mes galime ne tik nugalėti, bet ir pralaimėti gerokai už save silpnesniems, – kalbėjo S.Jovaiša. – Manau, trečia–šešta vieta olimpiadoje yra realu, tuo labiau žinant, kad vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra geba iš kiekvieno žaidėjo išspausti aukščiausius rezultatus.”
Taigi kova dėl medalių Londone bus labai įtempta tiek krepšininkams, tiek kitų sporto šakų atstovams. Prieš olimpiadą tvyranti įtampa, susikaupimas ir itin intensyvios treniruotės, į kurias dabar pasinėrę visi 63 į žaidynes vykstantys Lietuvos sportininkai, užgožia net ir bėdas dėl lėšų stygiaus, kuris rengiantis buvo ypač juntamas. Lietuviai įprastai pasirengti olimpiadai gauna gerokai mažiau lėšų nei didesnių ir turtingesnių šalių atstovai, tačiau šįkart finansavimas apkarpytas iki minimumo, o kovoti su varžovais jie turės kaip lygūs su lygiais.
Štai buriuotojos G.Scheidt treneris L.Eidukevičius sako, kad, palyginti su Pekino olimpiada, jiems skirta pusantro karto mažiau lėšų, todėl atvykęs į Londoną treneris negalėjo sau leisti netgi apsistoti viešbutyje ir įsikūrė gerokai pigesniame kempinge.
Sąlygų treniruotis nebuvimas sportininkams taip pat kelia rūpesčių: pavyzdžiui, geriausia Lietuvos penkiakovininkė L.Asadauskaitė dabar priversta plaukioti viename sporto ir pramogų klubo “Impuls” baseinų kartu su visais jo lankytojais, nes vienintelis Vilniuje 50 metrų ilgio Lazdynų baseinas uždarytas.
Tačiau sportininkams dabar rūpi ne skylėtas Lietuvos sporto biudžetas (tuo labiau kad jie jau pripratę ruoštis varžyboms už tiek lėšų, kiek tuo metu gauna), o tik žaidynės ir kaip jose pasirodyti kuo geriau.
“Nuėjus ilgą kelią iki olimpiados reikia tik susikaupti ir pasiimti tai, ko ten atvykai. Svarbu susitvarkyti su savimi, o visa kita pasiekiama ranka”, – kad patekus į olimpines žaidynes pinigai nedaug lemia, pažymi Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Klemensas Rimšelis. Jis priduria, jog, nepaisant mažesnio finansavimo, lietuvių laimėjimai olimpiadose yra visai neblogi, o skaičiuojant pagal gyventojų skaičių lenkia netgi didžiąsias ir turtingąsias valstybes.
Ši mintis gal ir neguodžia, bet aišku viena: olimpiadose lietuvių kaskart iškovoti medaliai jau vien dėl to, kad jų tiek mažai, yra neįkainojamos vertės.

Olimpinės prognozės

Gintarė Scheidt, buriavimas    Prognozuojama vieta: 1–8

Simona Krupeckaitė, dviračių trekas    Prognozuojama vieta: 1–6

Jevgenijus Šuklinas, kanojos irklavimas    Prognozuojama vieta: 1–6

Laura Asadauskaitė, šiuolaikinė penkiakovė    Prognozuojama vieta: 3–8

Virgilijus Alekna, lengvoji atletika    Prognozuojama vieta: 1–6

Vyrų krepšinio rinktinė    Prognozuojama vieta: 3–6

Egidijus Kavaliauskas, boksas    Prognozuojama vieta: 3–8

Šaltinis: Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, federacijų ir sportininkų trenerių prognozės

Lietuvių medaliai vasaros olimpiadose

Olimpiada    Auksas    Sidabras    Bronza

1992 m., Barselona    Romas Ubartas (lengvoji atletika)    -    Vyrų krepšinio rinktinė
1996 m., Atlanta    -    -    Vyrų krepšinio rinktinė
2000 m., Sidnėjus     Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas), Daina Gudzinevičiūtė (šaudymas)    -    Vyrų krepšinio rinktinė, Diana Žiliūtė (dviračių sportas), Birutė Šakickienė ir Kristina Poplavskaja (irklavimas)
2004 m., Atėnai    Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)    Austra Skujytė (lengvoji atletika, septynkovė), Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė)    -
2008 m., Pekinas    -    Gintarė Volungevičiūtė (buriavimas), Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė)    Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas), Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė), Mindaugas Mizgaitis (imtynės)

Lietuvių aukso medaliai Tarybų Sąjungoje

1968 m., Meksikas
Vasilijus Matuševas (tinklinis)
Danas Pozniakas (boksas)

1972 m., Miunchenas
Vladislavas Česiūnas (baidarių ir kanojų irklavimas)
Modestas Paulauskas (krepšinis)

1976 m., Monrealis
Aldona Česaitytė-Nenėnienė (rankinis)
Angelė Rupšienė (krepšinis)

1980 m., Maskva
Vida Beselienė (krepšinis)
Angelė Rupšienė (krepšinis)
Aldona Česaitytė-Nenėnienė (rankinis)
Sigita Mažeikaitė-Strečen (rankinis)
Lina Kačiušytė (plaukimas)
Robertas Žulpa (plaukimas)
Remigijus Valiulis (lengvoji atletika)

1984 m., Los Andželas
-

1988 m., Seulas
Arminas Narbekovas (futbolas)
Arvydas Janonis (futbolas)
Artūras Kasputis (dviračių sportas)
Gintautas Umaras (dviračių sportas, du medaliai)
Valdemaras Chomičius (krepšinis)
Rimas Kurtinaitis (krepšinis)
Šarūnas Marčiulionis (krepšinis)
Arvydas Sabonis (krepšinis)
Valdemaras Novickis (rankinis)

Olimpiniams čempionams – didesnės premijos
Medalius Londono olimpinėse žaidynėse iškovoję Lietuvos sportininkai gaus didesnes premijas: 2009 m. dėl krizės Vyriausybės perpus sumažintos premijos nuo šių metų grąžintos į buvusį lygį. Pasak Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus Klemenso Rimšelio, už Londono olimpinių žaidynių aukso medalį bus mokama 400 tūkst., sidabro – 200 tūkst., o bronzos – 150 tūkst. Lt premija.
Vėl padidinus premijas Lietuvoje jos dabar yra vienos didesnių regione. Pavyzdžiui, Lenkijos olimpinis komitetas neseniai paskelbė, kad už olimpinį aukso medalį šalies sportininkams bus atsidėkota 120 tūkst. zlotų (apie 99 tūkst. Lt) premija, o už sidabro ir bronzos medalius – atitinkamai 80 tūkst. ir 50 tūkst. zlotų (apie 66 tūkst. ir 42 tūkst. Lt) premijomis. Lenkijai Londono olimpinėse žaidynėse atstovaus beveik keturiskart daugiau nei mūsų šaliai sportininkų – 216.
Mažesnes premijas nei lietuviai mokės ir, pavyzdžiui, rusai. Už iš Londono parsivežtą auksą Rusija atsidėkos 4 mln. rublių (apie 340 tūkst. Lt) premija, na o už sidabro ir bronzos medalius sportininkams išmokės atitinkamai po 2,5 mln. ir 1,7 mln. rublių (apie 216 tūkst. ir 147 tūkst. Lt).

2008 m. Pekino olimpiadoje laimėti medaliai, skaičiuojant milijonui šalies gyventojų

Šalis    Pekine laimėta medalių    Tenka medalių 1 mln. gyventojų

JAV    110    0,35
Kinija    100    0,07
Rusija    72    0,5
Didžioji Britanija    47    0,77
Australija    46    2,27
Lenkija    10    0,25
Lietuva    5    1,66
Latvija    3    1,33
Estija    2    1,51

Šaltinis: apskaičiuota pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto duomenis

Lietuvos sportininkų, iš kurių tikimasi aukščiausių rezultatų, varžybų programa Londone

G.Scheidt, buriavimas

07 30    07 31    08 01    08 03    08 04    08 06
14:00–20:00    14:00– 0:00    15:00–21:00    14:00–20:00    14:00–20:00    14:00–20:20

S.Krupeckaitė, dviračių trekas

08 03    08 05    08 06    08 07
Keirinas: 18:00 1 ratas ir 20:40 Finalas*    Sprintas: 12:00, 18:00 18:00–20:00 ketvirtfinalis ir dėl 5–8 vietos    18:30–20:30 Pusfinalis, finalas

E.Kavaliauskas, boksas

07 29    08 03–04    08 07–08    08 10    08 12
15:30–18:30    15:30–17:30 ir 22:30–00:30    22:30–00:30 Ketvirtfinalis    22:30–1:00 Pusfinalis    15:30–18:00 Finalas

A.Skujytė, lengvoji atletika

08 03    08 04
12:50–22:45    12:05–22:35

V.Alekna, lengvoji atletika

08 06    08 07
12:00 ar 13:25 Kvalifikacinės varžybos    21:45 Finalas

Krepšinis
07 30    07 31    08 02    08 04    08 06    08 08-09    08 10–11    08 12
00:15*, Lietuva–Argentina    16:30, Lietuva–Nigerija    11:00, Lietuva–Prancūzija    16:30, Lietuva–JAV    13:15, Lietuva–Tunisas 16:00–20:00 ir 22:02:00 Ketvirtfinaliai    19:00–21:00 ir 23:00–01:00 Pusfinaliai    13:00–15:00, 17:00–19:30 Finalas ir dėl 3–4 vietų

J.Šuklinas, kanojų irklavimas

08 10    08 11
11:30–13:55 Kvalifikacinės varžybos ir pusfinalis    11:30–13:20 Finalas

L.Asadauskaitė, šiuolaikinė penkiakovė
08 12
10:00–20:00

* – Naktį iš sekmadienio į pirmadienį
Pastaba: ketvirtfinalių, pusfinalių ir finalų dalyviai gali būti ir kiti – sudarant šią varžybų programą, atsižvelgiant į rezultatų prognozes buvo daroma prielaida, kad sportininkas pateks į tolesnį etapą. Visos varžybos nurodytos Lietuvos laiku.

Šaltinis: Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

Olimpinės žaidynės. Londonas 2012

Nuo liepos 27 iki rugpjūčio 12 d.

Londone vyks jau trisdešimtosios vasaros olimpinės žaidynės.

Londonas – pirmas pasaulyje miestas, kuriame olimpinės žaidynės bus rengiamos trečią kartą. Prieš tai Didžiosios Britanijos sostinėje jos buvo surengtos 1908 ir 1948 m.

Miestu, rengsiančiu olimpines žaidynes, Londonas paskelbtas 2005 m. liepos 6 d. 117-ojoje TOK sesijoje Singapūre. Po keturių balsavimo etapų Londonas aplenkė kitus pretendentus – Maskvą, Niujorką, Madridą ir Paryžių.

Į olimpiadą atvyks net 10,5 tūkst. sportininkų iš 205 pasaulio valstybių.

Olimpiadoje vyrų ir moterų santykis bus panašus: žaidynėse dalyvaus 4688 moterys ir 5802 vyrai. O pavyzdžiui, prieš 50 metų vyrų sportininkų į olimpiadą atvykdavo dešimteriopai daugiau nei moterų

Olimpiadoje dėl medalių kovos 26 sporto šakų atstovai, tarpusavyje besirungsiantys 300 kartų.

Nugalėtojams ir prizininkams iš viso bus įteikti 968 medalių komplektai.

Nepaisant sunkmečio, medaliai bus masyviausi per vasaros olimpinių žaidynių istoriją. Jų skersmuo sieks 8,5 cm, storis – 0,7 cm, o svers jie beveik pusę kilogramo – 400 g.

Olimpiados dalyviams pasiūta 63,4 tūkst. sportinių uniformų.

Atletų butai užims apie 250 tūkst. kv. m plotą, olimpiniame kaimelyje pastatyta 15 tūkst. lovų.

Olimpiniame stadione, kurio vertė siekia 500 mln. svarų sterlingų (2,2 mlrd. Lt), vienu metu galės tilpti 80 tūkst. žiūrovų.

Skirtingoms rungtims pastatyti 32 stadionai, o treniruotėms parengta daugiau nei 800 aikščių.

Planuojama, kad per televiziją olimpiadą stebės per 4 mlrd. žiūrovų.

Olimpinių žaidynių metu dirbs 200 tūkst. darbuotojų, iš jų per 70 tūkst. savanorių.

Olimpiadą gyvai stebės ir transliacijas rengs per 20 tūkst. žiniasklaidos atstovų.

Prognozuojama, kad į žaidynes bus parduota apie 9,6 mln. bilietų: 8 mln. į olimpines, 1,6 mln. – į parolimpines žaidynes.

75 proc. bilietų kainuos mažiau nei po 50 svarų sterlingų (220 Lt). O į maratono, triatlono ir plento dviračių rungtynes organizatoriai dovanos nemokamą įėjimą.

2012-ųjų olimpiados logotipą už 400 tūkst. svarų sterlingų (1,8 mln. Lt) sukūrė dizaineris Wolffas Olinsas. Tiesa, logotipas sulaukė kritikos už panašumą į svastikos ženklą, o Iranas, įžvelgęs jame sionistinės simbolikos, pagrasino boikotuoti žaidynes.

Iš 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių programos buvo išbrauktas softbolas ir beisbolas. Bet šioje olimpiadoje pirmą kartą rungtyniaus moterys boksininkės.

2012 m. olimpinėse žaidynėse tikimasi išvysti visus nacionalinius olimpinius komitetus. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas į olimpiadą ketina deleguoti 63 sportininkus.

Didžiausi olimpiados investuotojai:
Centrinė šalies valdžia    64 proc.
Nacionalinė loterija    23 proc.
Londono meras ir Londono plėtros agentūra    13 proc.

Kai kurios musulmoniškos valstybės liko nepatenkintos numatytu žaidynių tvarkaraščiu, nes jos vyks ramadano metu (nuo liepos 20 iki rugpjūčio 19 d.). Anot islamiškų valstybių atstovų, tai gali atbaidyti dalyvauti jų šalių sportininkus.

2011 m. sausio 12 d. Tarptautinis olimpinis komitetas priėmė nutarimą neleisti olimpinėse žaidynėse dalyvauti sportininkams, kurie dėl dopingo vartojimo bylų buvo diskvalifikuoti šešeriems ar daugiau mėnesių.

Londono olimpinėse žaidynėse ir po jų vyksiančioje parolimpiadoje planuojama atlikti 6250 dopingo testų. Tai bus naujas rekordas.

2016 m. vasaros olimpinės žaidynės vyks Rio de Žaneire, Brazilijoje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Anonimas rašo:

    kokia GEDA!!!!!!!!!! O kur Meilutytes pavarde????????????????


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...