2011 Birželio 04

Logistinės jungtys Lietuvai turėtų pagelbėti

Jonas Okmanas

Bavarijos sostinėje Miunchene lietuviams savimeilę paglostė nebent tai, kad gegužės pradžioje Bavarijos sostinėje atidarytas Lietuvos garbės konsulatas.   Kadangi oro susisiekimo prasme Vilnius virtęs vos ne Lavoriškių ar Dieveniškių Kaimais, dažniausiai lietuviai iš įvairių iš milžiniškų tarptautinės reikšmės renginių susitinka Kopenhagos, Rygos („Air Baltic“) bazės arba Varšuvos oro uostuose „LOT“ bazė),  pastarajame sėdėjau ir aš, nusipirkęs ką tik išleistą lenkiškai rašytą Česlovo Milošo biografiją, nes iki lėktuvo į Vilnių buvo likusios geros penkios valandos. Staiga prieš mane išdygo senas mano kolega, su kuriuo pažįstami daugiai nei 20 metų. Vyresni žmonės jį turtėtų prisiminti iš tuometinės TV laidos „Jaunimo studija (jau tada jis vaikščiojo plikai skusta galva). Pastaruosius 15 metų rašo transporto temomis, šiuo metu dirba žurnale „Transportas“. Išsikalbėjime. Pasirodo. S. Grigaliūnas važiavo namo iš didžiausios Europoje specializuotos susisiekimo, IT, logistikos, sandėliavimo terminalų ir tiekimo grandinių parodos „Transportas ir logistika“. Svarbiausi mūsų diskusijos akcentai, žinoma, buvo apie Lietuvą, Matyt, mažai kam nežinoma, kad lietuviai sunkiųjų automobilių („furų“ pervežimo srityje užima vienas svarbiausių pozicijų Europoje (Žvelk giliau – http://www.linava.lt) Jie atlaikė ir krizę, iš „LISCO Gloria“ kelto gaistą, per kurį sudegė daugiau nei pusė šimto  sunkvežimių su krovinis.

Pasako kolegos S.Grigaliūno, pagrindinė parodoje vyravusi tema – krovinių gabenimas ir logistika – milžiniškose ekspozicijos erdvėse jos išsiskaidė į daugybę šio verslo aspektų. Stendai kvietė susipažinti su jūrų logistikos, vidaus laivybos, oro tranportavimo, krovinių gabenimo geležinkeliais, ekspedijavimo agentūrų, kelių transporto įmonių, skubių siuntų ir pasiuntinių, konsultavimo, planavimo, tiekimo grandinės valdymo ir krovinių centrų paslaugomis.

Klaipėdą Europa jau žino

Pavyzdžiui, Klaipėdos jūrų uostas (Žvelk giliau – www.portofklaipeda.lt/ savo galimybes taip pat pristatė bendru stendu. Jungtinę uosto ekspoziciją atstovavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, krovos kompanijos „Klasco“ (giliau – http://www.klasco.lt)  ir „Bega“ (giliau – http:// www. bega.lt), bendrovės „Klaipėdos konteinerių terminalas“, (giliau – http://www.terminalas.lt)  „Arijus“ , (http://www.arijus.lt) „BPA“

(http://www.bpa.lt/services.lt.html), „Baltijos pervežimai“ (http://www.baltic-shipping.lt/) „Vakarų krova“ ir „Limarko group“ (Žvelk giliau – http://www.limarko.lt).

S, Grigaliūno žodžiais,  užsukusieji į mūsų stendą net neklausinėjo, kas ir kur yra Klaipėda, jie tai puikiai žinojo. Nemažai lankytojų domėjosi, kaip savo verslo planus susieti su Klaipėdos uosto galimybėmis. Maloniai nustebino, jog netgi iš pažiūros atsitiktiniai lankytojai turėjo informacijos, pvz., kiek pernai į Klaipėdą buvo atplaukę kruizinių laivų ir kiek jų rengiamės priimti šiemet.

Be jungtinės Klaipėdos uosto ekspozicijos šalies pasiuntiniai buvo išsidėstę ir atskiruose stenduose bei paviljonuose. Viename iš jų, vienijusiame IT, telematikos, elektroninio verslo ir telekomunikacijų atstovus savo veiklą pristatė telemetrijos sprendimų ir automobilių sekimo sistemų įmonė „Simbiotecha“ (http://www.simbiotecha.lt). „Dauguma kompanijų perka programinę įrangą bei konstrukcinius komponentus ir juos tik surinkinėja. Tuo tarpu mes patys ir programuojame, ir gaminame, todėl jaučiamės stiprūs net tarp pajėgių savo srities varžovų“, – argumentuoja „Simbiotechos“ programuotoja Ramunė Dundulytė.

Išsiskyrė originaliais sprendimais

Originaliais dizaino sprendimais ir erdve išsiskyrė klaipėdiškių kompanijos „VPA Logistics“ (http://www.vpalogistics.eu) stendas. Lankytojus ypač intrigavo aukštai virš stendo iškeltas trispalve papuoštas kelrodis, bylojantis, jog Lietuva – centrinė sankryža tarp Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano ir Kinijos. „Paroda iš tiesų didinga. Vien ją apžiūrėti reikia daug laiko. Viename stendų buvo įsikūrusi Kauno transporto ir logistikos įmonė „Evekas“ (http://www.evekas.lt)/ „Laimėjome konkursą ES paramai ir pasinaudojome galimybe jos lėšomis dalyvauti Miuncheno parodoje“, – pasakoja įmonės pardavimų vadovas Gytis Turčinskas.

Solidžios sutartys

AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka  ir (http://www.litrail.lt/wps/portal) „DB Schenker Rail Polska S.A.“ valdybos pirmininkas Hansas Georgas Verneris (Hans-Georg Werner) pasirašė tarptautinių krovinių vežimo geležinkeliais per Lenkijos – Lietuvos valstybinę sieną organizavimo sutartį. Ji apibrėžia pasirašiusiųjų pusių tarpusavio santykius organizuojant krovinių vežimą per abiejų valstybių pasienio stotis, krovininių vagonų, konteinerių ir krovinių priėmimo bei perdavimo, jų perkrovimo Šeštokų geležinkelio stotyje, atsiskaitymo ir atsakomybės tvarką. „Panaudodami pasienio stotis bei Šeštokų geležinkelio stoties terminalo infrastruktūrą bendromis pastangomis ne tik plėtosime krovinių vežimus, bet ir ieškosime galimybių tobulinti vežimų technologijas bei sieksime užtikrinti geresnius logistinius sprendimus transportuojant krovinius“, – sakė S.Dailydka.  Bus siekiama krovinių siuntėjams sudaryti kuo palankesnes sąlygas krovinių srautams formuotis geležinkelių transportu tranzitu per Lietuvą Pietų – Šiaurės ar Pietų – Rytų kryptimis.

Sumažinti mokesčiai

„Lietuvos geležinkeliai“ dar šių metų pradžioje skelbė, kad tikintis pritraukti naujų klientų, Vakarų Europos valstybėms Šeštokų pasienio stotyje buvo smarkiai sumažinti krovos ir su ja susijusių darbų mokesčiai – iki 68 proc. konteinerių, medienos, krovinių ant padėklų krovos mokesčiai, 33 proc. sumažintas mokestis už krovinių sandėliavimui suteikiamą plotą atvirose aikštelėse. Taip pat suvienodintas ir žymiai (iki 82 proc.) sumažintas mokestis už muitinės procedūrų atlikimą.

„DB Schenker Rail Polska S.A.“  yra Vokietijos logistikos kompanijai „DB Schenker“ pavaldžios įmonės „DB Schenker Rail“ filialas Lenkijoje. „DB Schenker“ užsiima visomis transporto bei logistikos veiklomis. Kompanija turi apie 91 tūkst. darbuotojų, kurie dirba 130 šalių. Kompanijos apyvarta – daugiau nei 15 mlrd. eurų. Ji yra viena pirmaujančių pasaulyje logistikos paslaugų teikėja bei turi vieną didžiausių geležinkelių tinklų, tinkantį transportuoti krovinius. Ši kompanija išsiskiria tuo, jog turi daug nišų svarbiose pasaulio ekonomikos šakose, oro bei jūros transporto srityse, Europos sausumos transporto veikloje, logistikos paslaugų teikimo bei tiekimo grandinės valdymo srityje. Tokia situacija sudaro sąlygas greitai ir efektyviai tenkinti įvairiausius klientų, prekybos bei pramonės poreikius.

 

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...