Išsilavinę, ambicingi, drąsūs. Pasinėrę į technologijų ir socialinių tinklų pasaulį. Norintys visko iškart, bet dabartinėje Lietuvoje tai sunkiai gaunantys. Toks šiandien Lietuvos jaunimas, sudarantis 18 proc. visų šalies gyventojų.

„Veido“ prašymu visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Rait“ ir „Vilmorus“ atrinko per pastaruosius penkerius metus darytas gyventojų apklausas ir atliko respondentų atsakymų analizę pagal amžiaus grupes. Išrūšiavus atsakymus pagal respondentų amžių išryškėjo kartų skirtumai įvairiais vertybiniais klausimais, taip pat tam tikri vartojimo įpročiai.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje šių metų pradžioje gyveno 586 tūkst. žmonių, kurių amžius nuo 18 iki 29 metų. Tai karta, kuri vadinama šalies ateitimi. Tad koks šiandieninis Lietuvos jaunimas? Kokios jo vertybės, lūkesčiai ir svajonės?

Technologijos suaugusiųjų pasaulyje pranašumo nesuteikia

Sociologinės apklausos tarp skirtingų kartų Lietuvoje išryškina nemažai skirtumų. Bene didžiausias atotrūkis tarp skirtingų amžiaus grupių matyti vertinant naujų technologijų paplitimą, nors esama ir nemažai vertybinių bei požiūrio skirtumų, ypač lyginant dabartinius dvidešimtmečius–trisdešimtmečius su penkiasdešimtmečiais–šešiasdešimtmečiais.
Pavyzdžiui, „Rait“ apklausų duomenimis, socialiniais tinklais Lietuvoje naudojasi jau apie 82 proc. jaunuolių nuo 18 iki 29 metų. Tarp 50–59 metų gyventojų socialiniai tinklai paplitę kur kas mažiau: jais naudojasi apie 28 proc. respondentų, o dar vyresniems gyventojams jie iš viso neatrodo reikšmingi. Internetu naudojasi 94 proc. jaunimo, nešiojamuosius kompiuterius turi maždaug šeši iš dešimties, o išmaniuosius telefonus – kol kas mažiau nei trečdalis jaunų lietuvių, bet vis tiek gerokai daugiau nei kitų amžiaus grupių atstovai. Visi šie apklausų duomenys tik patvirtina tendencijas, kad socialiniai tinklai ir naujosios technologijos tapo neatsiejama jaunimo gyvenimo dalimi.
Tačiau ar galima teigti, kad turėdamas visas šias technologijas ir laisvai jas pritaikydamas savo gyvenime jaunimas yra pranašesnis ir tam tikra prasme laimingesnis už kitų kartų atstovus? Ką iš tikrųjų reiškia technologijos jaunimo gyvenime, kokie čia pliusai ir minusai?
Mindaugas Voldemaras, tinklaraščio „Commonsense.lt“ autorius, bendrovės “TOC Sales and Marketing” direktorius, sako, kad didžiausias pliusas yra galimybė tuoj pat pasiekti iš principo bet kokią norimą informaciją. Na, o minusai, pasak pašnekovo, kyla iš to paties pliuso: galėdamas bet kada susirasti atsakymą, žmogus vengia mąstyti pats. Taip prarandami mąstymo įgūdžiai, nors mąstymas, pasak M.Voldemaro, yra būtina progreso bei pridėtinės vertės kūrimo sąlyga.
„Pasižiūrėkime, kaip suvokiamas jaunimo pranašumas ir laimė. Viena vertus, jei jaunuolis turi kietą telefoną ir jo blevyzgas feisbuke „laikina“ daug draugų, tai tarsi suteikia jam pranašumą kitų jaunuolių akyse, didina asmeninę vertę jo socialinėje grupėje. Atitinkamai tai gali suteikti trumpalaikės laimės įspūdį. Kita vertus, ilgalaikėje perspektyvoje pranašesnis yra tas jaunuolis, kuriam pavyksta jaunystės metais susikurti kuo geresnius pamatus suaugusiųjų gyvenimui, – pabrėžia M.Voldemaras. – Šiais laikais konkurencija darbo rinkoje, versle yra didžiulė, ir ją laimi tie, kurie sugeba mąstyti. Ne tie, kurie daugiau žino, nes mintinai kalė eilėraščius ir formules, bet tie, kurie mąstydami sugeba problemas paversti galimybėmis ir jomis pasinaudoti. Technologijos savaime neišmoko jaunimo mąstyti, o retas jaunuolis naudojasi technologijomis savo mąstymui lavinti. Įmeskite paauglį su jo aipadais, feisbukais ir kitais technologiniais žaisliukais į gamykloje vykstantį rytinį susirinkimą, ir pamatysite, kad tos jaunuoliškos technologijos suaugusiųjų pasaulyje nesuteikia jokio pranašumo.“
Pašnekovas priduria, kad visas pranašumas, kurį jaunimui suteikia technologijos, yra potencialus: „Jokia kita karta neturėjo tiek galimybių taip sparčiai tobulėti, kaip dabartinis jaunimas. Niekada žmonės neturėjo prieigos prie tiek daug žinių ir šaltinių, kaip dabar. Tačiau man atrodo, kad prieinamos žinios dažniausiai panaudojamos “copy-paste” būdu, o ne mąstymui lavinti. Toks įspūdis man kyla susidūrus su jaunuoliais, kurie puikiai moka „gūglinti“, bet nesugeba atskirti priežasties nuo pasekmės.“
M.Voldemaro ir kitų komunikacijų ekspertų nuomone, jaunimas visais laikais daug pramogaudavo, tik dabar pramogos persikėlė į internetą. Kita vertus, internetas bei socialiniai tinklai turi vieną blogybę, kurio neturėjo kitos pramogos, – tai fragmentiškumas. „Dabartinis jaunimas sunkiai išlaiko dėmesį ilgiau nei kelias minutes. Jiems visada reikia „updeitų“ apie tai, ką kas feisbuke pasakė ar įkėlė, kas „palaikino“ ar ką pakomentavo. Tokia nuolatinė blaškymosi sraute būsena lemia, kad jaunuoliai nesugeba susitelkti. O jei panagrinėtume sėkmės lydimų žmonių pavyzdžius, pamatytume, kad disciplina ir susitelkimas yra būtinos sėkmės sąlygos“, – mano interneto specialistas.

Trokšta veiksmo ir greitų pokyčių

Sociologų draugijos viceprezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros vedėjas prof. Leonardas Rinkevičius taip pat pastebi, kad įtraukti studentus į ilgesnę ir išsamesnę diskusiją tapo sudėtinga: jie nuolat dirsčioja į laikrodį, nekantraudami greičiau baigti ir užsiimti kitais reikalais. Pasak profesoriaus, šie vertybiniai pokyčiai vyksta visame pasaulyje: tarp jaunimo ryškėja nuolatinis permainų troškimas, nenoras ilgai užsiimti ta pačia veikla, nemokėjimas nustygti vietoje. „Atrodo, tarsi kiekviena diena gyvenime turėtų atnešti ką nors nauja. Šis bruožas būdingas jaunimui ne tik Lietuvoje“, – tvirtina sociologas.
Jaunimas iš kitų kartų išsiskiria ne tik naudojimusi technologijomis. Kaip rodo statistika, ši karta, kad ir kiek laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, taip pat yra labiausiai išsilavinusi: aukštąjį išsilavinimą turi 45 proc. 24–30 metų lietuvių.
Be to, Lietuvos jaunimas ypač išsiskiria ir polinkiu į verslą. Su laisve ir lengvu uždarbiu siejama verslininko profesija tapo viena patraukliausių.
Štai Eurobarometro atlikta jaunimo apklausa parodė, kad savo verslą norėtų kurti net 64 proc. jaunų lietuvių. Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Bulgarija (74 proc.), o ES vidurkis siekia 43 proc. Tiesa, skirtingų apklausų rengėjų duomenys skiriasi. Mažesnės respondentų imties „Rait“ apklausos duomenys liudija, kad savo verslą norėtų turėti 33 proc. 18–29 metų jaunimo. Kad lietuviai, ypač amžiaus grupėje iki 24 metų, išsiskiria verslumu, patvirtino ir neseniai pirmąkart Lietuvoje atliktas globalaus verslumo stebėsenos tyrimas.
Būtent jaunų lietuvių daugiausiai esama ir tarp tų, kurie nenorėtų dirbti samdomo darbo valstybės sektoriuje. Valdiškas darbas, o ne verslas, patraukliausias vyresniems gyventojams.
Jaunimo reikalų departamento direktorius Mindaugas Kuliavas apibendrina, kad Lietuvos jaunimas jau mažai kuo skiriasi nuo Vakarų. Pasak pašnekovo, lietuvių jaunuoliai, kaip ir vakariečiai, itin išprusę technologijų srityje, ambicingi ir siekiantys išsilavinimo, visko gyvenime norintys daug ir greitai: sparčios sėkmės, greitos karjeros, aprūpintos buities. Tad didėjantis verslininko profesijos populiarumas M.Kuliavo nestebina – juk dirbant eilinį samdomą darbą finansinei gerovei susikurti laiko reikia gerokai daugiau. „Turime vadinamąją Y kartą, ir tokia padėtis yra visoje Europoje“, – konstatuoja jaunimo reikalų žinovas.
Sociologų vertinimu, jaunoji karta linkusi savo gerovę kurti pati, užuot laukusi, kol tuo pasirūpins valstybė ar darbdavys. „Žinoma, čia svarbūs ir pinigai, noras greičiau jų užsidirbti, bet aš pastebiu, kad kuriant verslą daugeliui tampa svarbi ir kūrybinė raiška, tam tikrų idėjų realizavimas. Tai nėra orientuota vien į pinigus ir greitą grąžą“, – mano L.Rinkevičius.

Lietuvoje negauna, ko nori, todėl emigruoja

Savo įmonę dar būdamas studentas įkūrė ir 27 metų teisininkas Mantas Gerdauskis. Vaikinas ne tik dirba advokato padėjėju vienoje sostinės advokatų kontorų ir ateityje pats tikisi tapti advokatu, bet ir yra įkūręs kavinę-sodybą kaimo vietovėje netoli Mažeikių. M.Gerdauskis mano, kad jaunus žmones į verslą pastūmėja jaunatviškas maksimalizmas ir noras būti pačiam sau šeimininku. „Bet jei kas nors mano, kad turint verslą nieko daryti nereikia, o pinigai ateina savaime, tai taip tikrai nėra. Lengvų pinigų versle nebūna“, – pabrėžia M.Gerdauskis.
Darbo rinkos ekspertai įvardija ir kitas jaunimo verslumo didėjimo priežastis. Pirma, jaunimo nedarbas Lietuvoje siekia per 30 proc. – pagal šį rodiklį taip pat esame vieni ES lyderių. Eurobarometro apklausos duomenimis, kad Lietuvoje rasti darbą sunku, nurodo apie 40 proc. jaunuolių. Be to, 60 proc. mano, kad mūsų darbdaviai moka per mažas algas. Įmonių vadovai savo ruožtu įvardija kitą tendenciją: esą mokslus vos baigę jaunuoliai be jokios darbo patirties save vertina taip gerai, kad verčiau renkasi būti bedarbiais, nei eina dirbti už tūkstantį litų.
„Prieš trejus su puse metų du tūkstančius litų ir daugiau į rankas gaudavo kiekvienas parduotuvių konsultantas „Akropolyje“, bet šie auksiniai laikai – jau praeitis. Jaunimui metas suprasti, kad jie nebediktuoja sąlygų darbdaviams“, – primena ir keisti požiūrį pataria personalo paieškos ir atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius. Jis priduria, kad darbo ieškantis jaunuolis, savo gyvenimo aprašyme nurodantis, kad neturi jokios patirties, šiandieninėje darbo rinkoje apskritai neturi šansų.
Taigi jaunimą į verslą pastūmėja noras turėti viską tuoj pat: kaip įmanoma greičiau ir nuosavą būstą, ir bent apynaujį automobilį, ką jau kalbėti apie planšetinį kompiuterį ar naujo modelio išmanųjį telefoną. Šie reiškiniai lemia ne tik verslumo, bet ir emigracijos didėjimą. Jaunimas mato, kad dabartinėje Lietuvoje negali gauti to, ko siekia, todėl emigruoja.
Beje, sociologinės apklausos atskleidžia įdomią tendenciją: jauni lietuviai laiko save Lietuvos patriotais, bet vis tiek nori emigruoti ar bent kurį laiką padirbėti užsienyje. „Vilmorus“ apklausos duomenimis, išvykti dirbti į užsienį ne mažiau kaip pusmečiui norėtų 44 proc. 18–29 metų jaunimo. Taigi ši karta išsiskiria pačiu palankiausiu požiūriu į emigraciją. Be to, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, būtent jaunimas sudaro apie 40 proc. visų šalį paliekančių emigrantų.
Nė vienoje ES šalyje nėra tokios didelės jaunimo emigracijos, kaip Lietuvoje. Bet ieškodami skirtumų tarp Vakarų ir Lietuvos jaunimo atrastume ne tik šį. Eurostato duomenimis, lietuvių jaunuoliai yra vieni tų, kurie anksčiau už tipišką europietį palieka tėvų namus ir pradeda savarankišką gyvenimą, įsigyja būstą, susilaukia vaikų.
„Turiu keletą draugų Lietuvoje, ir man visada atrodydavo keista, kodėl jūsų jaunimas taip skuba išeiti iš tėvų namų, nusipirkti savo būstą ir įsiskolinti bankams, galų gale kodėl taip anksti tuokiasi ir gimdo vaikus, – sako 31 metų švedė Birgitta Jonssen, iš savo tėvų namų Stokholme išsikrausčiusi vos prieš dvejus metus. – Švedijoje jaunimo požiūris skiriasi: tai labai atsakingi sprendimai, todėl skubėti nėra kur.“
Jaunimo reikalų departamento direktorius M.Kuliavas primena, kad ši tendencija buvo ypač ryški prieškriziniu laikotarpiu, kai butus savarankiškai ar tėvų padedami masiškai pirkosi vos mokyklos suolą palikę jaunuoliai. Prasidėjus krizei situacija ėmė keistis: dabar vis daugiau jaunuolių linkę pirmiau pagyventi nuomojamame būste, o ne iš karto susisaistyti įsipareigojimais bankui, juolab kad ir pasiskolinti tapo sunkiau.
Na, o statistika jau kuris laikas rodo, kad tuokiasi, susilaukia atžalų taip pat vis vyresnio amžiaus lietuviai. Pavyzdžiui, 2007 m. vidutinis pirmą kartą susituokusių vyrų ir moterų amžius buvo atitinkamai 27,7 ir 25,5 metų, o 2011 m. – jau 29 ir 26,6 metų.
Taigi tradicijų (tokių kaip nuosavo būsto reikšmė lietuviui) ir kitokie skirtumai tarp Lietuvos ir Vakarų jaunimo tebėra ryškūs, bet jų vis mažėja.