2011 Rugpjūčio 17

Tadas Povilauskas

Lietuvos elektros energetikos reforma – kas ir kodėl?

veidas.lt

Baigus Lietuvos elektros sistemos ūkio reformą bus paprasčiau suprasti, kas ir už ką yra atsakingas šiame ūkyje.

Lietuvos elektros energijos sektoriuje pastarąjį dešimtmetį netrūko didelių pertvarkų. Tik nuo 2003 m. (bandymo privatizuoti skirstomuosius tinklus) iki 2007 m. (“Leo LT” steigimo pradžios) šiame sektoriuje buvo kiek ramiau. Tai, ką matėme per pastaruosius dvylika mėnesių, gali būti pavadinta kaip pagrindinių keturių veiklų – elektros gamybos, perdavimo, skirstymo ir aptarnavimo – išgryninimas. Taip atsirado LITGRID AB (elektros energijos perdavimo operatorė) ir AB LESTO (skirstomųjų tinklų operatorė). AB “Lietuvos energija” taip pat neišvengė pokyčių – prie jos buvo prijungta AB Lietuvos elektrinė. Elektros sektoriaus aptarnavimo įmonės tapo valdomos šių trijų bendrovių.
Pagrindinis tokio išskaidymo privalumas – dabar paprasčiau suvokti, kas yra atsakingas už atitinkamas funkcijas elektros sektoriuje. Kiekviena iš šių įmonių turi strategiškai svarbių tikslų, todėl jiems atitinkamai turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys. Didžiausi planai iškelti LITGRID, kuri iki 2015 m. turėtų baigti pirmuosius Lietuvos elektros tinklo sujungimo su Lenkija bei Švedija etapus. Juk realiai tik šie projektai leis Lietuvai sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Dideli elektros energijos importo srautai iš Rusijos, esant dabartinėms gamtinių dujų kainoms, yra neišvengiami, nes vien tokios elektros gamintojos, kaip Lietuvos elektrinė, elektros savikaina yra bent dvigubai didesnė nei rinkos kaina, todėl turi būti dengiama per VIAP (viešuosius poreikius atitinkančias paslaugas) kainą, o tai, žinoma, nepatinka nė vienam vartotojui. Pastarojoje elektrinėje, priklausančioje “Lietuvos energijai”, svarbiausias projektas yra devintojo elektros gamybos bloko Elektrėnuose paleidimas 2012 m. Bet jis nemažina Lietuvos priklausomybės nuo Rusijos, nes bloko darbui bus perkamos rusiškos gamtinės dujos. Nors LESTO didesnių strateginių investicijų nesuplanuota, jos vargu ar mažės.
Toks elektros sektoriaus pertvarkymas tapo puikia proga mažinti veiklos sąnaudas įmonėse, kurių veiklą prižiūri ir viršutines kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pavyzdžiui, elektros energijos perdavimo aukštos įtampo laidais viršutinė kaina 2011 m. yra 13 proc., o skirstymo vidutinės įtampos elektros tinklais – 8 proc. mažesnė nei 2010 m. Siekiant, kad elektros kaina galutiniams vartotojams nedidėtų (taip atsitiko 2011 m.), mažintos būtent šios galutinės kainos dedamosios. Atrodo, kad tiek komisija, tiek Energetikos ministerija veikiausiai sieks nustatyti dar mažesnes perdavimo ir skirstymo kainas ir 2012 m., tad veiklos efektyvinimas, kuris paprastai nepatinka įmonių darbuotojams, bendrovėse dar gali užtrukti.
Kol kas visos trys svarbiausios energetikos įmonės priklauso UAB Visagino atominei elektrinei, tačiau LITGRID veikiausiai anksčiau ar vėliau bus perduota tiesiogiai Energetikos ministerijai, nes ši bendrovė artimiausią dešimtmetį nebus privatizuojama. “Lietuvos energijos” privatizavimas ar dalinis valstybės turimų akcijų pardavimas būtų pakankamai racionalus net ir atsižvelgiant į tai, kad įmonei priklauso didžiausios elektros sistemos rezervą užtikrinančios elektrinės šalyje. Apie galimą LESTO privatizavimą taip pat sklando daug gandų, o ir investuotojų susidomėjimą įmone būtų galima sukurti, tačiau tam reikalingas valstybės požiūrio keitimas į galimą leisti uždirbti pelną strateginiam investuotojui. Jeigu požiūris nesikeis, sunku tikėtis išvysti net ir dalinį valstybės turimų šių įmonių akcijų pardavimą.
Vis dėlto reikėtų pasidžiaugti, kad vienų didžiausių valstybinių įmonių akcijos liko įtrauktos į biržos vertybinių popierių sąrašą. Tai leidžia užtikrinti daug skaidresnį informacijos atskleidimą visuomenei. Pastarosios įmonės dar prieš metus negalėjo pasigirti noru dalytis informacija su smulkiaisiais investuotojais ar kitais asmenimis. Dabar situacija bent šiek tiek pagerėjusi.
Visų pertvarkų elektros sektoriuje naudą ar nuostolius trumpu laikotarpiu bus galima įžvelgti metų pabaigoje, kai bus nustatytos elektros energijos kainos 2012 m. Nors realu tikėtis, kad kaina bus truputį didesnė, bet greičiausiai tik dėl didesnės elektros įsigijimo kainos sudedamosios dalies.

Reikėtų pasidžiaugti, kad vienų didžiausių valstybinių įmonių akcijos liko įtrauktos į biržos vertybinių popierių sąrašą. Tai leidžia užtikrinti daug skaidresnį informacijos atskleidimą visuomenei.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Tadas Povilauskas:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...