2010 Spalio 10

Šeima

Lietuvoje auga jau 1200 vaikų, pradėtų mėgintuvėlyje

veidas.lt

Pirmosios dvynukės, gimusios po Lietuvos medikų atliktos dirbtinio apvaisinimo procedūros, šiemet atšventė šešioliktąjį gimtadienį. Tačiau iki šiol tebevyksta aršios diskusijos dėl dirbtinio apvaisinimo įstatymo priėmimo. Lietuva vienintelė iš ES valstybių jo vis dar neturi.

Daugiau nei dešimtmetį vilkinamas įstatymo priėmimas nevaisingoms poroms, neišgalinčioms sumokėti 10 tūkst. Lt už dirbtinio apvaisinimo procedūrą, atima paskutinę viltį susilaukti vaikelio. Mat kol nėra įstatymo, ligonių kasos nekompensuoja gydymo išlaidų.

Kaunietė Alma, po dirbtinio apvaisinimo procedūrų pagimdžiusi du vaikučius, sako, kad jų namuose galėtų krykštauti dar vienas ar net du mažyliai, tačiau kol pora susitaupė pinigų pirmajai procedūrai, prarado ketverius metus. O bėgant metams silpnėja žmogaus reprodukcinė sistema ir net padedant medikams vis sunkiau pastoti.

Tačiau moteris kiekvieną vakarą dėkoja Aukščiausiajam, kad gali džiaugtis penkerių Gabijos ir pusantrų metukų Vidmanto krykštavimu. Dukrytės ji su vyru laukė net dešimt metų. “Susituokę iškart neskubėjome planuoti vaikučių, o kai nusprendėme, kad jau laikas, paaiškėjo, jog mano kiaušintakiai nepraeinami. Buvo atlikta daugybė įvairių procedūrų, tačiau niekas nepadėjo”, – pasakoja 38-erių metų Alma.

Kai po kelerių metų gydymo medikai konstatavo, kad natūraliai pastoti jai nepavyks, pora pradėjo taupyti pinigus dirbtinio apvaisinimo procedūrai. “Žinojau, kad yra vilties turėti savo vaikelį, nes tokiu būdu draugai jau buvo susilaukę dvynukų, tačiau iš karto sau to negalėjome leisti. Tik kai po ketverių metų vyrui pradėjo gerai sektis darbe, pavyko surinkti reikiamą sumą. Apmaudu, kad nors medikai ir gali padėti, bet jei pinigų neturi, lieki be savo vaikų”, – sako dviejų vaikučių mama.

Žūstantys embrionai – didžiausia problema

Poros skausmas sužinojus, kad negalės susilaukti vaikelio, dažnai būna persmelktas ne tik kančios, bet ir kaltės, gėdos, nevisavertiškumo jausmo. “Porai susitaikyti su tuo, kad yra nevaisinga, labai sunku, – pastebi kunigas Andrius Narbekovas. – Ji turi ieškoti visų įmanomų medicininių priemonių nevaisingumo priežastims pašalinti. Bet jeigu nepavyksta, beje, kaip ir pagydyti daugelio ligų, tokie žmonės turi išmokti gyventi su savo problema”.

Bažnyčios atstovas ir Mykolo Romerio universiteto profesorius įsitikinęs, kad vaikai – tai dovana, o ne savaime suprantamas dalykas. Mažylio negalima trokšti dėl savęs, jo reikia norėti dėl paties vaiko. “Kai atžalos siekiama susilaukti naudojant dirbtinį apvaisinimą mėgintuvėlyje ar taikant lytines ląsteles iš donorų – tai nemoralus elgesys. Gydytojai manipuliuoja gyvybe, paneigdami žmogaus orumą atitinkantį atėjimą į pasaulį. Juk jai atsirasti gali padėti tik Dievas. Be to, sunaikindami nepanaudotus embrionus, šiurkščiai kišasi į gyvybės pradėjimą”, – mano A.Narbekovas.

Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė sutinka, kad embrionų užšaldymas – silpniausia šios procedūros dalis, šiandien sukelianti bene daugiausiai diskusijų ir moralinių vertinimų. Bažnyčios atstovai užšaldytus ir nepanaudotus embrionus vadina žmogaus žūtimi, todėl ir nepritaria dirbtinio apvaisinimo procedūroms. Tačiau medikai mano, kad embrionas yra ląstelė.

“Mes nesakome, kad ji nieko neverta. Tai žmogeliuko pradžia. Atliekant dirbtinio apvaisinimo procedūras dalis jų žūva. Tačiau užauginti daugiau embrionų būtina, nes ne visi jie įsitvirtina gimdoje”, – primena G.Bogdanskienė ir paaiškina, kad matematika čia labai paprasta. Atliekant dirbtinį apvaisinimą iš moters paimamos aštuonios kiaušialąstės, iš kurių specialioje terpėje spermatozoidai apvaisina šešias. Jos laboratorijoje padedamos į specialų inkubatorių auginti. Tačiau dalijasi, auga tik trys keturios, kurios visos po kelių dienų įdedamos į moters gimdą. “Tik 20-iai proc. pacienčių lieka ką šaldyti – pasidalija daugiau nei keturios ląstelės”, – aiškina nevaisingumo gydymo specialistė.

Pasak jos, nepanaudotus embrionus būtina šaldyti, nes jeigu šeima norės dar vieno vaikelio, moteriai nereikės kartoti sudėtingo gydymo kurso, gerti vaistų, stimuliuojančių kiaušides, kad subręstų daugiau kiaušialąsčių. Beliks tik atšildyti ir perkelti embrionus į gimdą. Taip šeima sutaupys ir nemažai pinigų.

Ligų rizika ne didesnė, nei pastojus natūraliai

Daug žmonių vis dar įsitikinę, kad vaikutis, gimęs po dirbtinio apvaisinimo procedūros, yra ne toks kaip natūraliai pradėtas, dažnai net vadinamas dirbtiniu. Bet Lietuvos vaisingumo asociacijos valdybos pirmininkė Rūta Vyšniauskaitė su tuo nesutinka. Jos tvirtinimu, kai moteriai pastoti padeda medikai, nėra nieko dirbtinio.

“Naudojamos moters kiaušialąstės ir vyro spermatozoidai. Tik jų susijungimas vyksta ne moters kūne. Ketvirtą dieną embrionas perkeliamas į gimdą ir toliau vystosi lygiai taip pat, kaip ir natūraliai pastojus. Su klonavimu dirbtinio apvaisinimo procedūra neturi nieko bendro. Ligų ar apsigimimų rizika taip pat nepadidėja, nes naudojamos moters kiaušialąstės. Jeigu jų genetikoje yra užkoduota kokia nors liga, tai nesvarbu, ar moteris pastos natūraliai, ar ne, vaikutis ją atsineš”, – aiškina R.Vyšniauskaitė.

Jai antrina ir gydytoja G.Bogdanskienė: “Ir pastojus natūraliai, ir po dirbtinio apvaisinimo apsigimimų rizika yra vienoda. Išskyrus tuos atvejus, kai vyrų spermoje yra ne milijonai spermatozoidų, o vienas kitas. Tokių vyrų chromosomose yra tam tikrų sutrikimų. Tokiu atveju po dirbtinio apvaisinimo procedūros padidėja rizika, kad berniukas gali turėti panašų įgimtą chromosomų sutrikimą, kokį turi jo tėtis”.

Kitų chromosominių ligų, pavyzdžiui, dauno sindromo rizika padidėja vyresnio amžiaus moterims, kai pastojama po 36 metų. Tačiau tai, anot G.Bobdanskienės, nepriklauso nuo to, ar pastojama natūraliai, ar po dirbtinio apvaisinimo procedūros.

Tik savas vaikas įprasmina gyvenimą

Dirbtinis apvaisinimas įtakos neturi ir vaikučių fizinei bei psichinei raidai. Manoma, kad taip pradėti vaikai yra netgi intelektualesni nei natūraliai pastojusių tėvų atžalos. Mat pirmiesiems tėvai skiria daugiau dėmesio bei laiko, nes jie buvo ypač laukiami.

Kaunietė Alma, kuriai medikai du kartus padėjo pastoti, sako, kad vaikų nelepina ir perdėtu dėmesiu neapgaubia. Tačiau ji pastebėjo, kad mažyliai, pradėti mėgintuvėlyje, yra stipresni, mažiau serga, greičiau įsisavina daugelį dalykų. “iš mūsų draugų trys šeimos susilaukė vaikų po procedūros ir visi auga sveiki, išsivystymu lenkia bendraamžius. Gabija aštuonių mėnesių pradėjo aiškiai tarti tokius žodžius, kaip “mama”, “lelia”, “tete”, – džiaugiasi Alma.

Moteris tikina, kad kai Gabija ir Vidmantas paaugs, nuo jų tikrai nebus slepiama, kaip jie atėjo į pasaulį. “Tai normalus dalykas. Tik reikia kuo daugiau apie tai kalbėti. Svarbu, jog žmonės, negalintys susilauktų vaikučių, žinotų, kad jie tokie ne vieni. Jeigu visi užsisklęs ir slėps savo bėdą, tai nevaisingumas ir toliau liks kažkokia gėda”, – svarsto Alma, kuri niekada nekaltino savęs ar likimo dėl to, kad yra nevaisinga.

Ji prisimena, kad matydama mamas su vaikučiais visada pagalvodavo, jog ir ji anksčiau ar vėliau susilauks savo mažylio. Tiesa, su vyru pasvarstydavo ir apie įsivaikinimą, tačiau pirmiausia norėjo išbandyti viską, kad susilauktų biologinio vaiko. Nors Bažnyčios atstovai ypač aktyviai ragina nevaisingas poras įsivaikinti, tačiau tik savas mažylis, anot moters, įprasmina gyvenimą.

Ir R.Vyšniauskaitė mano, kad Bažnyčios raginimas vietoj gydymosi rinktis įsivaikinimą nėra teisingas. “Nevaisingos šeimos, kaip ir kitos, lygiai taip pat nori susilaukti savo palikuonių. Ar galima už tai jas smerkti? Įsivaikinimas negali būti kompensacija už tai, ko neturi. Kai veja skausmas, sunku auginti svetimą vaiką”, – apibendrina R.Vyšniauskaitė.

Iš mėgintuvėlio – jau trys milijonai vaikų

  • Tarptautinėje ligų klasifikacijoje nevaisingumas įvardytas kaip liga, kurią būtina gydyti. Nevaisinga vadinama pora, kuri gyvena normalų lytinį gyvenimą, nenaudoja kontraceptinių priemonių ir negali pastoti ilgiau nei vienus metus.
  • 40 proc. porų vaikų negali susilaukti dėl moters sveikatos sutrikimų, tiek pat šeimų nevaisingumą lemia vyrų ligos, 20 proc. moterų nepastoja dėl neaiškių priežasčių.
  • Pirmasis pasaulyje dirbtinio apvaisinimo būdu pradėtas kūdikis Louise Brown gimė Didžiojoje Britanijoje 1978 m. Prieš trejus metus ji natūraliai pastojo ir susilaukė sūnaus.
  • Iki šiol pasaulyje jau daugiau kaip 3 mln. vaikų yra pradėti mėgintuvėlyje.
  • Lietuvos gydytojai pirmąsias dirbtinio apvaisinimo procedūras atliko Londone 1993 m. Pirmoji apvaisinimo mėgintuvėlyje laboratorija Lietuvoje atidaryta 1998 m.
  • Lietuvoje kas penkta šešta pora negali susilaukti vaikų. Kasmet atliekama apie 500 dirbtinio apvaisinimo procedūrų. Iki dabar mūsų šalyje jau yra gimę apie 1200 vaikų “iš mėgintuvėlio”.
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. aida aida rašo:

    Pritariu nes patiems reikėjo tai ištvert. linkiu ir kitoms šeimos nenuleis rankų daryti viską ir pasiekt savo tikslą.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...