2012 Gegužės 11

Lietuvių toliau mažės, bet jau ne taip sparčiai

veidas.lt


2001-2011 m. Lietuva neteko tiek gyventojų, kiek jų gyvena Kaune ir Šiauliuose kartu sudėjus. Ar taip sparčiai nyksime ir artimiausiais dešimtmečiais?

Užsukime trumpam į Naująją Akmenę, miestą Šiaurės Lietuvoje, nuo seno garsėjantį savo cemento pramone. Jei atvažiuotumėte čia po kokių penkiolikos metų pertraukos, turbūt nepatikėtumėte akimis. Miestas ištuštėjęs, tarsi be gyvybės. Kiemuose ant suoliukų sėdi močiutės, bet beveik nematyti žaidžiančių vaikų. Vienas vaikų darželis – jau uždarytas. Ant kai kurių parduotuvių, paslaugų įstaigų taip pat pakabintos spynos.
Nieko keisto, kad butų kainos čia svyruoja nuo 5 tūkst. iki 50 tūkst. Lt, o nuoma atsieina apytikriai 50-150 Lt – tikra svajonė vilniečiui. Nors dažnai nuoma čia ir visai nieko nekainuoja. Tokių butų šeimininkai džiaugiasi ir tuo, jei atsiranda kam sumokėti už šildymą ir kitus mokesčius.
Ar tikrai Naujoji Akmenė nyksta iš Lietuvos žemėlapio? Jau panašu į tai, nes gyventojų čia katastrofiškai mažėja: nuo 1990 m. kai čia gyveno apie 16 tūkst. žmonių, miestas Šiaulių apskrityje jau susitraukė apie 60 proc., tai yra iki 9,5 tūkst. gyventojų. Liūdnos tendencijos stebimos ir visame Akmenės rajone – čia vien pastarąjį dešimtmetį, išankstiniais gyventojų surašymo duomenimis, gyventojų sumažėjo penktadaliu: iš šalies savivaldybių labiau per šį laikotarpį sunyko tik „atominis“ Visaginas (-25 proc.).
„Vien pagrindinėje miesto įmonėje, „Akmenės cemento“ gamykloje, dirbo virš trijų tūkstančių žmonių, o dabar tik apie penkis šimtus“, – pripažįsta Naujosios Akmenės senbuvis, miesto seniūnas Rimvydas Juozapavičius. „Jei atsuku laiką atgal, atsimenu perpildytus miesto bendrabučius – žmonės laukdavo eilėse, kad gautų kur gyventi, o dabar trys bendrabučiai jau nugriauti, dar vienas laukia savo eilės. Tad gyventojų mažėjimas tikrai juntamas“, – priduria pašnekovas.
Naująją Akmenę ištiko toks pat likimas, kaip ir kitus sparčiausiai nykstančius Lietuvos miestus ir miestelius: čia darbo vietų buvo gerokai mažiau nei gyventojų, todėl jie ėmė judėti kitur, tai yra ten, kur to darbo yra – į didmiesčius arba į užsienio šalis, ypač – jaunoji karta. Kaip sako emigraciją tyrinėjantis istorikas ir diplomatas prof. Alfonsas Eidintas, Lietuvoje visais laikais buvo santykinis darbo jėgos perteklius – gyventojų buvo gerokai daugiau nei darbo vietų, todėl lietuviai ir prieš kelis šimtmečius, ir dabar yra viena labiausiai migruojančių tautų.
„Veidas“ pažvelgė, kas ateityje laukia tiek mūsų minimos Naujosios Akmenės, tiek kitų Lietuvos miestų ir miestelių. Ar artimiausiais dešimtmečiais taip pat sparčiai nyksime?

Lietuva bus, bet be lietuvių?

Demografiją tyrinėjantis Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Algirdas Stanaitis sako, kad visos prognozės liudija, kad lietuvių ir toliau mažės, tik jau ne taip sparčiai kaip pastaruosius du dešimtmečius.
Štai vien 2001-2011 m., išankstiniais surašymo duomenimis, lietuvių sumažėjo maždaug 430 tūkst. 2011 m. kovo 1 d. šalyje gyveno 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tačiau tarptautinių institucijų prognozės Lietuvai yra gana optimistinės – štai Eurostatas skaičiuoja, kad ateityje gyventojų mažėjimas sulėtės ir tiek gyventojų, kiek per pastarąjį dešimtmetį, Lietuva ateityje neteks nebent per tris dešimtmečius. Paskutinėmis Eurostato demografinėmis prognozėmis, 2061 m. Lietuvoje gyvens 2,66 mln. žmonių. Tiesa, prof. A.Stanaitis atkreipia dėmesį, jog šios prognozės apskaičiuotos dar neturint naujausių surašymo duomenų, tai yra remiantis skaičiais, kokių jau nėra – kad Lietuvoje gyvena trimis šimtais tūkstančių gyventojų daugiau nei iš tiesų.
A.Stanaitis priminė garsiąją TSRS partinio veikėjo Michailo Suslovo pokario metais ištartą frazę „Lietuva bus, bet be lietuvių“. Pasak demografo, žvelgiant į pastarųjų metų emigracijos rodiklius tokia grėsmė iš tiesų atrodo reali. „Net ir trėmimų į Sibirą metais lietuvių tiek neištremdavo, kiek jų dabar savo noru išvyksta. Bet vis dėlto aš manau, kad Lietuva, smarkiai nukraujavusi ir susitraukusi iki kokių dviejų milijonų, atsities ir tikrai nepranyks“, – svarstė prof. A.Stanaitis.
Tuo tarpu migracijos ekspertas Dainius Paukštė sako, kad pagal juodžiausią scenarijų po penkiasdešimties metų lietuvių teliktų 1,4 mln. Pasak buvusio Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo, tikintis, kad 2060 m. lietuvių bus 2,7 mln., kaip prognozuoja Eurostatas, kasmet Lietuva turėtų netekti maždaug 17-19 tūkst. gyventojų, o dabartiniai išvykstančiųjų srautai bemaž dukart didesni.
Pašnekovas nelinkęs pernelyg džiaugtis ir tuo, kad pernai sugrįžusių į Lietuvą emigrantų gerokai padaugėjo – namo parvyko apie 14 tūkst. lietuvių, arba 9,9 tūkst. daugiau nei 2010 m. Pasak D.Paukštės, žmonės ėmė grįžti tik todėl, kad išvyko nepasiruošę – paskubom susikrovę lagaminus bėgo iš šalies nesusiradę svetur jokio pajamų šaltinio, o pamatę, kad ir ten padėtis nekokia, darbų stinga, dantis sukandę grįžta. „Tai man buvo panašu į evakuaciją, tad džiaugtis nematau kuo“, – tvirtino pašnekovas.
Anglijoje gyvenanti rašytoja ir žurnalistė Zita Čepaitė sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai išvyksta iš Jungtinės Karalystės, yra tebesitęsiantis nuosmukis statybų srityje, nes statybos yra pagrindinė sritis, kur lietuviai užsidirba sau duoną. Pasak Z.Čepaitės, nemažai lietuvių grįžta ir dėl vaikų, ypač kai ateina metas jiems eiti į mokyklą: tuomet kai kurie tėvai apsisprendžia grįžti į Lietuvą, kad vaikai augtų jiems artimesnėje kultūrinėje terpėje, o ne, kaip sako pašnekovė, tautų kultūrų katile, kuriuo yra tapęs Londonas.
„Ar emigracija išnyks iki 2020 m.? Abejoju, nebent Jungtinė Karalystė ir kitos šalys įvestų apribojimus darbo jėgos rinkai. Bet vargu, nes ką tada darys tas Anglijos fermeris, kurio vištas sugauna, papjauna, nupeša ir supakuoja buvę mano gimtojo kaimo kaimynai. Ir tuo labiau nemanau, kad ekonominės ar žmonių gyvenimo sąlygos bei požiūris į dirbantį žmogų 2020 m. Lietuvoje bus panašus, kaip šiandien Anglijoje. Bet psichologinis nusiteikimas emigruoti, manau, tikrai sumažės, nes per tą laiką susidarys tam tikra kritinė nusivylusių emigrantų masė“, – svarstė Anglijoje gyvenanti Z.Čepaitė.

Banko prognozė: emigracija sparčiai mažės

Vis dėlto „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad didžioji šios kartos emigracijos banga jau baigėsi ir toliau šį dešimtmetį, ypač antroje pusėje, emigracija iš Lietuvos bus labai maža. Jis primena, kad pastarųjų dvejų metų emigracijos rodikliai buvo stipriai iškreipti, nes emigraciją deklaravo ir nemažai tų lietuvių, kurie jau seniai yra iš Lietuvos išvykę. Tai vertė daryti siekis išvengti Privalomo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo.
„Prognozuoju, kad nuo šio dešimtmečio vidurio jau matysime teigiamą emigracijos saldo – imigracija kai kuriais metais viršys emigraciją, – teigė N.Mačiulis. – Tam įtakos turės du pagrindiniai veiksniai: viena vertus, prasideda reemigracijos procesas, kai dalis žmonių, išvykusių sunkiausiu šaliai metu, jau pradeda grįžti į Lietuvą. Ši tendencija išliks ir ateityje, ypač jei bus vykdoma atitinkama valstybės politika siekiant pritraukti emigravusius gyventojus. Reemigracija bus gana aktyvi antroje šio dešimtmečio pusėje. Kitas svarbus veiksnys, kodėl emigracija jau ne didės, o mažės, – kiekviena karta turi savo emigravimo potencialą, kuris Lietuvoje jau beveik išnaudotas.“
Pasak eksperto, ateinančių kelerių metų ekonomikos perspektyvos taip pat nuteikia gana optimistiškai: esą matyti daug ženklų, kad Lietuvos kilimas iš duobės, palyginti su kitomis ES šalimis, bus gana spartus, skatinamas nevienkartinių veiksnių, o tai irgi slopins emigraciją.
Kita vertus, N.Mačiulis pripažįsta, kad darbo vietų stygius ir toliau išliks aktuali problema, bet ji iš dalies spręsis natūraliu būdu. Statistika rodo, kad darbo jėga Lietuvoje, nepaisant milžiniškos emigracijos, pastarąjį dešimtmetį nesitraukė: darbingo amžiaus gyventojų skaičius buvo ir tebėra apie 1,6 mln. Ir tik nuo šių metų, ekonomistų prognozėmis, darbo jėgos kiekis šalyje ims mažėti. Tai esą bus nulemta gimstamumo sumažėjimo – praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį gimstamumui stipriai nukritus į darbo rinką šį dešimtmetį isilieja santykinai mažai žmonių.
Grįžtant prie Naujosios Akmenės, čia teigiamų poslinkių jau taip pat matyti – nors ir iš lėto, bet gyventojų mažėjimas paskutiniu metu stabilizuojasi. Tad per ateinančius porą dešimtmečių nei Naujoji Akmenė, nei kiti panašioje padėtyje atsidūrę miestai ir miesteliai dar tikrai neišnyks.

Demografinės tendencijos ateities Lietuvoje
1. Gyventojų mažės. Eurostato duomenimis, 2061 m. Lietuvoje gyvens 2,66 mln. gyventojų, tiesa, Lietuvos demografai sako, kad ši prognozė pernelyg optimistinė.
2. Gyventojų sudėtis. 2061-aisiais šalyje turėtų gyventi apie 1,38 mln. moterų ir 1,279 mln. vyrų.
3. Vaikai. Šiandien Lietuvoje yra apie 609 tūkst. vaikų iki 18 metų, o 2061 m. jų bebus apie 445 tūkst.
4. Gimstamumas. Prognozuojama, kad gimstamumas pamažu didės – maždaug po penkiasdešimties metų suminis gimstamumo rodiklis pasieks 1,66, o šio šimtmečio pabaigoje pasieks 2,04. Taigi kartų kaitą jis garantuos dar negreit.
5. Pagyvenusieji. 65 metų ir vyresnių gyventojų po penkių dešimtmečių padaugės beveik 300 tūkst. ir bus maždaug dvigubai daugiau nei vaikų (apie 831 tūkst.)
6. Gyvenimo trukmė. Anot prognozių, moterys po penkiasdešimties metų gyvens vidutiniškai 8 metais, o vyrai – beveik 12 metų ilgiau nei dabar.
7. Mirtingumas. JT prognozėmis, lietuvių mirtingumas, ypač – vyrų, ateityje ims mažėti – tai liudija apie didesnį gyventojų dėmesį savo sveikatai.
8. Emigracija I. Eurostato prognozėmis, emigracija iš Lietuvos išliks nemaža, bet sumažės.
9. Emigracija II. „Swedbank“ banko prognozė rodo, kad emigracija stipriai sumažės jau šio dešimtmečio antroje pusėje, o imigrantai net pralenks emigrantus.
10. Šeima. Lietuviai vis labiau artės prie vakarietiško šeimos kūrimo modelio, pagal kurį daug porų gyvena ir vaikų susilaukia ne santuokoje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...