2011 Gruodžio 21

Lietuviškų protų šturmas su idėjomis iš elitinio Kembridžo

veidas.lt


Svetur gyvenantys Lietuvos protai pataria išgryninti tikslines industrijas, investuoti į Druskininkus, o universitetus paversti elitinėmis aukštojo mokslo įstaigomis.

Kol Lietuvoje virkaujama dėl protų tekėjimo svetur, tie protai, kad ir gyvendami tolėliau nuo Lietuvos, strateguoja jos ateitį ir siūlosi dalyvauti ją kuriant. Pirmąkart Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto lietuvių studentų bendruomenės surengtame Lietuvos idėjų forume apie pusantro šimto lietuvių ir besidominčių Lietuva kitataučių ieškojo idėjų šiandienos ir ateities Lietuvai. Jomis „Veidas“ paprašė pasidalyti šio forumo dalyvių, kitų svetur gyvenančių Globalios lietuvos lyderių (GLL) organizacijos, vienijančios visame pasaulyje gyvenančią Lietuvos šviesuomenę, bičiulių.

Lietuvai tikslinės sritys – finansų institucijos ir transportas

Kaip prisivilioti Lietuvos pažangai taip reikalingų užsienio investicijų? Lietuvių, dirbančių Londono Sičio finansinėse organizacijose, klubo nariai – „Bank of America Merrill Lynch“ banko viceprezidentas Petras Vaičius ir „Royal Bank of Canada“ investicinės bankininkystės asocijuotas direktorius Daumantas Mockus sėkmės šioje srityje Lietuvai siūlo ieškoti specifinėse ūkio šakose.
Daug potencialo pritraukti užsienio investicijų Lietuva turi finansinių paslaugų sektoriuje, todėl ši didelę pridėtinę vertę kurianti sritis turėtų būti įtraukta į tikslinių Lietuvos ekonomikos sričių sąrašą. „Lietuvos ekonomika nedidelė, todėl stambių finansinių institucijų, pavyzdžiui, investicinių bankų, orientuotų į paslaugų teikimą vidinei rinkai, būtų sunku pritraukti. Orientuotis reikėtų į nišines finansų srities atšakas, kuriose Lietuva turi konkurencinį pranašumą. Būtų galima bandyti pritraukti finansinių institucijų steigti matematinius ar tyrimų centrus, pasinaudojant stiprių Lietuvos universitetų teikiamu išsilavinimu šioje srityje. Toks „Morgan Stanley“ kiekybinių tyrimų centras jau veikia Vengrijoje“, – idėją siūlo P.Vaičius.
Finansines institucijas reikėtų skatinti Lietuvoje steigti savo pagalbinius biurus (angl. back and middle offices). Galiausiai Lietuva galėtų prisistatyti kaip investicinis fondų paslaugų regioninis centras. Tokioje srityje nereikia daug darbo jėgos, tačiau sukuriama didelė pridėtinė vertė.
Geopolitinė padėtis Lietuvai suteikia galimybių vienu svarbiausių šalies ekonomikos variklių padaryti ir transporto bei logistikos sektorių. Deja, kaip pastebi D.Mockus, kai kuriose šios pramonės srityse, pavyzdžiui, keleivių pervežimo traukiniais, Lietuva stokoja efektyvumo, o, tarkim, oro transporto srityje net atsilieka nuo gerokai mažesnių savo kaimynių.
Lietuvos išoriniam konkurencingumui skatinti svarbiausia sukurti konkurencijos sąlygas ir šalies viduje, o to vertėtų pasimokyti iš britų patirties: peržiūrėti strateginės svarbos objektų sąrašą, įvertinant, ar visi šie nuo privataus kapitalo saugomi objektai ten turėtų likti. Lietuvių bankininkų Londone siūlymu, reikėtų įsileisti tiesioginių užsienio investicijų į oro, jūros uostų bei geležinkelių pramonę.
O “HSBC Bank USA” viceprezidentas Rokas Beresniovas sako, kad, žvelgiant iš anapus Atlanto, išryškėja dar viena spraga, norint pritraukti investicijų, – tai informacijos, susijusios su investicijomis, importu ir eksportu, verslo kūrimu Lietuvoje stygius. Reikėtų išsamios, nuolat atnaujinamos vienos duomenų bazės virtualioje erdvėje, kuri būtų lengvai valdoma, naršoma ir prieinama visiems norintiesiems.

Druskininkams – europinio sveikatingumo kurorto prognozės

Dar viena prioritetinė Lietuvos ekonomikos sritis – turizmas, čia Lietuva dar neišnaudojo visų galimybių. „Euromonitor International“ prognozuoja, kad 2010–2015 m. medicinos turizmas Europoje augs 5,5 proc., o SPA – apie 3,5 proc. Atsižvelgdami į šias tendencijas, forumo Kembridže dalyviai rekomenduoja tiek valstybės ar savivaldybių, tiek privačioms institucijoms daugiau investuoti į Druskininkus, kad paslaugų kokybė čia dar gerėtų ir jie taptų Europoje gerai žinomu sveikatingumo kurortu.
Lietuvių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, manymu, Lietuvos turizmo departamentas per kelionių turų operatorius turėtų aktyviau informuoti užsienio kelionių agentūras ir apie Palangos kurorto teikiamas paslaugas, siekti pritraukti daugiau kruizinių laivų į Klaipėdos uostą, reklamuoti kaimo turizmą, turistines paslaugas nacionaliniuose parkuose.
„Labai svarbi dalis, daranti tiesioginę įtaką turizmui ir kitoms ekonomikos sritims, – infrastruktūros gerinimas: reikėtų stengtis atvesti naujų aviacijos kompanijų, gerinti alternatyvų susisiekimą“, – mano Lietuvių Londono Sičio klubo narė Ieva Satkutė.

Siūlo keisti priėmimo į universitetus tvarką

Lietuviškoji Jungtinės Karalystės studentija turi daug patarimų Lietuvos švietimo klausimais. „Reta mokykla Jungtinėje Karalystėje išugdo tiek pirmakursių Kembridžo universiteto studentų, kaip Vilniaus licėjus“, – aukštą Lietuvos švietimo kokybę pabrėžia Ignas Budvytis, Kembridžo lietuvių studentų bendrijos prezidentas, šio universiteto moderniųjų technologijų doktorantas.
Vis dėlto yra ir trūkumų, labiausiai išryškėjančių aukščiausioje mokslo pakopoje. „Pagrindinės dvi problemos – nepakankamas aukštųjų mokyklų (ypač mokslinių tyrimų) finansavimas ir studentų motyvacijos nedidinimas. Ir abi šios problemos tarpusavyje susijusios“, – neabejoja I.Budvytis.
Jas išspręsti būtų galima stipriai sumažinant studijų vietų (o kartu ir išlaidų) prestižiniuose Lietuvos universitetuose, padidinant aukštųjų ir profesinių mokyklų studijų kainų skirtumą, išgyvendinant šiuo metu itin populiarią praktiką dirbti ir mokytis tuo pačiu metu. Tokiu atveju aukštojo mokslo diplomo vertė gerokai pakiltų dėl sumažėjusios pasiūlos, o tai padidintų konkurenciją bei motyvaciją mokytis. Tokia sistema verstų ilgiau pasvarstyti, ar verta mokėti daug brangiau už išsilavinimą prestižiniame universitete, o gal geriau siekti pigesnio, bet kokybiško išsilavinimo įgyjant kurią nors konkrečią profesiją kolegijoje ar profesinėje mokykloje. Panaikinus galimybę mokantis dirbti studentai būtų motyvuoti siekti didesnių mokslo laimėjimų. „Jaunuoliai, turintys puikų išsilavinimą, ne tik taptų aukščiausios klasės kompanijų „taikiniu“, bet ir sustiprintų Lietuvos bei užsienio mokslinių tyrimų grupes, kas savo ruožtu pritrauktų ilgalaikes investicijas iš industrijos“, – modeliuoja I.Budvytis.
Jis nesutinka su šiuo metu populiariais siūlymais specialybes prestižiniuose universitetuose drastiškai orientuoti į rinkos paklausą – jo manymu, bent keli geriausi universitetai mažoje šalyje turėtų būti kultūros ir žinių šaltinis, o ne darbuotojų gamyklos. Valstybė turi investuoti į ateities studentus, sukurdama itin lanksčią paskolų sistemą, leidžiančią studentams nesijaudinti dėl finansavimo studijų laikotarpiu.
O Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos prezidentės Rūtos Freitakaitės nuomone, būtent studentų orientavimas į tam tikras specialybes yra labai svarbus norint užtikrinti gerą tiek paties jaunimo, tiek šalies ateitį, todėl ji giria Lietuvos švietimo ir mokslo ministeriją, kad ši uždaro nepaklausias studijų programas. Jos manymu, ypač esant tokiam dideliam jaunimo nedarbui universiteto prioritetas turėtų būti parengti studentą būsimam darbui dar universitete. Prie to prisidėtų karjeros centrai, kurie užtikrintų didesnį universitetų ir verslo atstovų bendradarbiavimą, skatintų studentus įgyti kuo daugiau darbo praktikos dar iki universiteto baigimo. Centrai padidintų įsidarbinančių studentų skaičių ir padėtų lietuviškiems verslams gauti darbui parengtų žmonių.
R.Freitakaitė siūlo tobulinti ir atranką į universitetus. Abiturientai nėra motyvuoti rinktis konkrečią specialybę, nes gali įrašyti net dvylika pasirinkimų, o Jungtinėje Karalystėje – tik penkias, be to privaloma rašyti motyvacinį laišką, kodėl renkiesi būtent šią studijų programą.
Kita didžiulė Lietuvos investicija – svetur išvykę menininkai. „Grįžtamųjų ryšių su šiais žmonėmis ir jų aplinka kūrimas yra neatsiejamas nuo Lietuvos ateities įvaizdžio pasaulyje“, – neabejoja JAV gyvenantis garsus pianistas Edvinas Minkštimas.
Jam norėtųsi Lietuvos universitetuose, muzikos akademijose, mokyklose matyti vis daugiau jaunų, svetur žinių ir patirties įgijusių dėstytojų. „Muzikos akademija galėtų pamąstyti apie vasaros stovyklų, festivalių kūrimą, kuriuose meistriškumo kursus rengtų ir iš kitų šalių atvykstantys specialistai. Orientuotis galėtume į elitines, mažesnes, vakarietiško pobūdžio meno mokyklas ir akademijas“, – siūlo E.Minkštimas.
Kembridže susirinkę Jungtinės Karalystės lietuviai pabrėžė, kad globaliame šiandienos pasaulyje, kuriame vyksta įtempta kova dėl „mobilių protų“, svetur gyvenantys išsilavinę lietuviai, jų idėjos, noras prisidėti prie tėvynės pažangos, galų gale jų ryšiai yra svarbūs veiksniai, lemiantys valstybės sėkmę. Juolab ir Lietuvos politikai pripažino, kad Lietuva – diasporinė valstybė ir reikia ne tik koncentruotis į protų grąžinimą, bet ir plėtoti abipusiškai naudingus ryšius su svetur įsikūrusiais tautiečiais.
Ar Kembridžo forumas turės tąsą – ar taps nuolatine idėjų Lietuvai generavimo vieta, matyt, taip pat nemažai priklausys nuo to, ar Lietuvoje kas išgirs žinių ir patirties elitiniuose pasaulio universitetuose bei pasaulinio garso įmonėse įgijusių šviesuolių idėjas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...