2013 Balandžio 08

Lietuviška renovacija atsilieka penkiolika metų

veidas.lt


Naujasis renovacijos modelis patrauklus gyventojams, bet ar jis tikrai veiks? Jei bus susitelkta tik į tai, kaip bet kokia kaina paleisti masinės renovacijos mašiną, o ne į esminį tikslą – kaip pasiekti maksimalių rezultatų renovuojant, tokia renovacija pasmerkta žlugti.

Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė visomis išgalėmis bando paskubinti visuotinės daugiabučių renovacijos pradžią: keičiami įstatymai, visos procedūros skubinamos, kiek įmanoma patrumpinamos. Iš pusantro tūkstančio namų visoje šalyje, kurių gyventojai išreiškė norą juos renovuoti, savivaldybės atrinko 839-is, o dabar skubama sutvarkyti visus formalumus, kad jau šių metų pabaigoje šie daugiabučiai būtų visiškai pasirengę realiems renovacijos darbams. Artimiausiu metu gyventojams nemokamai bus atliktas jų namų energetinis auditas, bus įvertinta dabartinė pastatų būklė, o tuomet pasiūlytos tinkamiausios renovacijos priemonės.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis planuoja, kad jau šių metų gale renovacijai bus pasirengę 500–600 namų: dalį jų renovuoti bus imta galbūt jau šiemet, bet daugumoje namų darbai turėtų prasidėti ne anksčiau kaip kitąmet. Pasirodo, V.Mazuronis nesitiki, kad bus renovuojami visi 839 savivaldybių atrinkti ir dabartiniame sąraše esantys daugiabučiai: dalis namų „nubyrės“, nes tik parengus visus dokumentus gyventojai galutinai nuspręs, ar sutinka imtis savo namo renovacijos.
„Ankstesnė Vyriausybė žadėjo atnaujinti tūkstančius, o iš tikrųjų renovavo tik keliolika namų. Jei mums pavyks įgyvendinti dabartinius savo planus ir paleisti 500–600 namų renovaciją, tai geresnę dinamiką būtų sunku ir įsivaizduoti“, – viliasi V.Mazuronis.
Skaičiuojama, kad vienam namui renovuoti iš JESSICA fondo atiteks apie milijoną litų, o šiame fonde kaip tik ir guli daugiau nei 500 mln. Lt lėšų daugiabučiams atnaujinti, kurių per pastaruosius ketverius metus Lietuva taip ir nesugebėjo panaudoti. Jei iki šių metų pabaigos nebūtų pasirašytos sutartys dėl lėšų panaudojimo, jas tektų grąžinti į ES biudžetą, bet V.Mazuronis neabejoja, jog fondas iki metų galo tikrai bus ištuštintas, o tada papildytas nauja pinigine injekcija, kad renovacija galėtų vykti toliau.
Kad ir kaip būtų, Lietuvoje renovuoti reikia ne penkis šimtus ar tūkstantį, o daugiau nei dvidešimt tūkstančių daugiabučių namų, ir konkretaus plano, kaip šį procesą paskatinti, ši Vyriausybė dar neturi. Tačiau pirmieji žingsniai jau žengiami: daug vilčių siejama su naujuoju renovacijos modeliu, be to, siūloma karpyti kompensacijas už šildymą: kaip numatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame įstatymo projekte, tiems gyventojams, kurie gauna kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį, bet renovacijai priešinasi, pirmaisiais metais kompensacijos būtų mažinamos 50 proc., o antraisiais metais iš viso nebeskiriamos.
Ar gyventojai ryšis neišvengiamai renovacijai, priklausys ir nuo to, kaip sėkmingai bus renovuojami tie pirmieji atrinkti daugiabučiai – ar po jų atnaujinimo iš tiesų pavyks pasiekti norimą naudą, kuri pasimatys naujose šildymo sąskaitose.
Ekspertai nuogąstauja, kad politikams pernelyg susitelkus į renovacijos išjudinimą, bet ne į tai, kas iš tiesų yra svarbiausia – kaip pasiekti, kad atnaujinant kiekvieną namą būtų pasiektas maksimalus energetinis efektyvumas, gražūs renovacijos planai ir vėl gali žlugti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...