2015 Birželio 15

Lietuva iki šiol pasižymėjo mišriu socialiniu modeliu

veidas.lt

BFL

Trys klausimai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorei Eglei Radišauskienei

 

VEIDAS: Į kurias Europos šalis būtume panašūs, jei Seimas patvirtintų naująjį Vyriausybės pateiktą socialinio modelio projektą?

 

E.R.: Mokslininkai išanalizavo Estijos, Latvijos, Vengrijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės, Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos, Danijos ir kitų valstybių gerąją praktiką ir pateikė Lietuvai pritaikytą socialinio modelio variantą, kuris artimesnis kontinentinės Europos šalims.

Lietuva iki šiol pasižymėjo mišriu socialiniu modeliu, kuriam būdingi nelankstūs darbo santykiai ir nelanksti darbo rinka, stiprus imperatyvinis individualių darbo santykių reguliavimas įstatymais, silpnas socialinis dialogas, mažos nedarbo išmokos, ženkli pajamų nelygybė. Itin giriamas Šiaurės socialinis modelis tikrai galėtų būtų siekiamybė, tačiau reikia įvertinti ir susiklosčiusias socialinio dialogo tradicijas bei valstybės finansines galimybes, todėl mokslininkų pasiūlytas Lietuvos socialinis modelis padėtų subalansuoti situaciją darbo rinkoje, atlaisvinus darbo santykių reguliavimą darbuotojui būtų suteiktas saugumas mokant didesnes nedarbo draudimo išmokas ir užtikrinant asmenų integravimą į darbo rinką juos perkvalifikuojant ir taikant kompleksines aktyvias darbo rinkos priemones, subalansuojant apmokestinimą.

 

VEIDAS: Kuo naujasis socialinis modelis skiriasi nuo dabartinio?

 

E.R.: Nereikėtų sakyti, kad mažinamos darbuotojų garantijos jų atleidimo atveju vien dėl to, kad jos mažėja didesnį stažą turintiems asmenims, o realiai atleidimų tokiu pagrindu 2014 m. buvo vos apie 1 proc., reikėtų atkreipti dėmesį, kad visiems asmenims, nepriklausomai nuo stažo, bus išmokėta vienoda 2 VDU išeitinė išmoka, ji didėja tiems asmenims, kurie dirba daugiau nei metus, ji nemažėja tiems asmenims, kurie dirba iki 3 metų, visiems asmenims bus suteikta didesnė galimybė gauti dosnesnę socialinio draudimo išmoką ir didesnės galimybės persikvalifikuoti ir vėl integruotis į darbo rinką.

 

VEIDAS: Kaip vertinate profesinių sąjungų kritiką dėl to, kad svarbi reforma esą vykdoma pernelyg greitai ir be adekvataus dialogo tarp socialinių partnerių?

 

E.R.: Diskusijos apie socialinį modelį prasidėjo jau nuo praeitų metų, kai mokslininkai pristatė pirmuosius savo darbo rezultatus, t.y. atliktus visų mokslinių tyrimų rezultatus.

Jeigu kalbame apie konkrečius teisės aktų projektus, socialiniams partneriams jie buvo pateikti kovo mėnesį ir derybos tiek Darbo santykių komisijoje prie Trišalės tarybos, tiek pačioje Trišalėje taryboje, tiek “Sodros” taryboje vyksta intensyviai. Jau turėjome 10 Darbo santykių komisijos posėdžių, tai pat 4 Trišalės tarybos.

Trišalėje socialinėje partnerystėje dalyvauja trys šalys, darbuotojų ir darbdavių organizacijos, Vyriausybė. Dialogas yra pakankamai konstruktyvus. Profesinės sąjungos išsako savo poziciją, darbdaviai savo, Vyriausybė savo, ir ieškomas bendras sutarimas. Jeigu kalbėtume tik apie Darbo kodeksą, dėl ne visai teisingos informacijos pateikimo, dėl emocijų įtampa kyla, tačiau derybos vyksta ir bandysime visi kartu rasti visoms šalims priimtiną sprendimą, įvertinant darbuotojų, bedarbių, darbdavių ir Vyriausybės interesus.

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Klausimukas Klausimukas rašo:

    O kaip naujasis siūlomas modelis padės mums stipriau integruotis į Baltijos-Skandinavijos regioną?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...