2014 Rugpjūčio 24

Lietuva 1940-iaisiais: okupacijos išvakarėse – industrializacijos planai

veidas.lt

1934 ir 1939 m. Lietuvos ekonominė padėtis buvo sunki ir pavojinga. Tada išeičių ieškota ryžtingai. Per trejus metus nuo 1934-aisiais paskelbtų Vokietijos ekonominių sankcijų ekonominiai sunkumai buvo įveikti. 1939 m. elgtasi panašiai ir iki 1940-ųjų birželio nuveikta daug. Tada valdžia turėjo įspūdingų planų. Juos įgyvendinus šalis būtų buvusi idustrializuota.

 

Iki 1934 m. maždaug pusė lietuviškų prekių eksportuota į vieną valstybę – Vokietiją. Vokiečiai pirko apie 90 proc. iš Lietuvos išvežamų kiaulių, žąsų, apie pusę kiaušinių, 80 proc. sviesto ir nemažai kitų žemės ūkio produktų. Kitų rimtų prekybos partnerių  neturėta.

Vokietijoje į valdžią atėjus Nacionalsocialistų partijai, Adolfui Hitleriui tapus šalies kancleriu, ėmė prastėti Lietuvos ir Vokietijos santykiai, imta varžyti importą iš Lietuvos.

Už suverenią politiką – embargas

Lietuvos valdžia Klaipėdos krašte kovojo su nacionalsocialistais, varžė hitlerininkų spaudą, 1934 m. suėmė ir nuteisė nacionalsocialistų vadovus – Ernstą Neumanną ir Theodorą von Sassą. 1934 m. kovą vokiečiai paskelbė mūsų šalies ekonominę blokadą.

Staigiai apribojus Lietuvos eksportą neišvengta didelių nuostolių. Juolab kad nuo 1931 m. dėl pasaulinės krizės žemės ūkio produktų kainos smuko daugiau kaip  perpus ir šalies eksporto pajamos buvo smarkiai sumažėjusios.

Krašto ūkio plėtra gerokai sulėtėjo, nes eksporto pajamos 1933–1936 m., palyginti su ankstesniu laikotarpiu, sumažėjo daugiau nei du kartus, eksportas į Vokietiją – penkis kartus.

Lietuvos valdžia reagavo vikriai, nors pertvarka  ir užtruko dvejus trejus metus. 1934 ir 1935 m. Lietuvos ūkininkams buvo sunkiausi, juodžiausi per visą tarpukarį. Pasakojimai apie valstybės tarnautojų privalomai perkamas žąsis – būtent iš to meto.

Šaliai pagelbėjo tai, kad ankstesniais metais valstybės biudžetas buvo perteklinis. Iš jo, taip pat iš pusiau valstybinių eksporto ir importo organizacijų „Lietūkio“,  „Pienocentro“, „Maisto“ išteklių galima buvo dotuoti kai kurias supirkimo kainas ir taip kompensuoti jų nuosmukį.

Reikėjo greitai surasti rinką Lietuvos eksportui, tačiau tuo metu Europos ir viso pasaulio valstybės stengėsi mažiau pirkti, riboti importą.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 322014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-32-2014-m

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...